- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 1-2661-1033/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21862-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- I. V.
- Nukentėjusysis
- V. T.
- Advokatai
- Gintaras Putvinskis
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo, perduodant laiduotojo N. L. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, laidavimo terminas nėra pasibaigęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. V. 2019 m. gegužės 25 d. apie 18.45 val. ties pastatu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sėdint automobilyje, trenkė vieną kartą su ranka V. T. į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį, poodine kraujosruva viršutinėje lūpoje, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis I. V. savo kaltę visiškai prisipažino ir parodė, kad 2019-05-25 po pietų užėjo į kazino, išgėrė ten porą bokalų alaus ir išsikvietė taksi, norėdamas važiuoti namo. Gavo žinutę, kad taksi atvyks po kelių minučių, todėl išėjo ir laukė. Iš taksi gavo žinutę, kad automobilis laukia, bet jo nematė. Žinojo, kad taksi laukia nemokamai 5 minutes, vėliau papildomai už laukimą turi mokėti. Jis dažnai važiuoja taksi ir anksčiau jam taip nebuvo, todėl susierzino ir telefonu paklausė, kur yra taksi automobilis, tačiau ta įmonė nieko nepasekė. Kai taksi atvažiavo, jis įsėdo ir važiavo, taksistas nieko nesakė. Jis paskambino į taksi įmonę ir paklausė, kodėl taip yra, buvo susierzinęs bei pasakė, kad nevažiuos su tokia įmone, o išlipdamas kiek tyčia, kiek netyčia automobilyje sudavė ranka taksistui į veido sritį. Nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Mano, kad labiau turėjo įtakos ne išgertas alkoholinis gėrimas, o jo susierzinimas, kad neatvyko taksi. Supranta, kad neturėjo teisės taip daryti. Išlipęs iš taksi pasišalino neatsiskaitęs už taksi paslaugas, nes nedaug buvo nuvažiavę ir taksistas sakė, kad jo neveš. Po 10 dienų paskambino iš policijos dėl pareikštų įtarimų. Tyrimo metu davė parodymus. Pilnai prižįsta, kas nurodyta kaltinime, gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino nuostolius.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. T. teismo posėdyje parodė, kad buvo nemaloni situacija, kuri įvyko spontaniškai, nebuvo iš anksto numatyta veika. I. V. buvo paveiktas emociškai ar alkoholio. Po įvykio jo atsiprašė, atlygino žalą, jie susitaikė pretenzijų ir kaltinamajam neturi. Savo civilinio ieškinio atsisako.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu I. V. parodė, kad 2019-05-25 apie 18 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) kazino išsikvietė taksi paskambindamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą vakarą buvo išgėręs porą bokalų alaus. Iškvietęs taksi gavo žinutę, kad atvyks už kelių minučių, o paskui gavo kitą žinutę, kad taksi jau atvyko ir nemokamai lauks 5 minutes, tačiau jokio taksi nebuvo. Ji atvyko maždaug dar po 5 minučių. Tada jis įsėdo į taksi priekinę keleivio vietą. Taksistui pareiškė pretenzijas, kad jis vėlavo, o taksistas pasiūlė kreiptis į taksi įmonę. Paskambinus į taksi įmonę pasakė, kad viskas yra normalu, kad taip gali būti. Tuomet jis pasakė, kad su ta firma nevažiuos, jeigu jie taip elgiasi ir, kad nori išlipti. Taksistas sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 2. Automobiliui sustojus tarp judviejų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto įkarštyje, išlipdamas iš taksi sudavė vieną kartą taksistui į veido sritį ir nuėjo. Labai gailisi dėl savo poelgio, nukentėjusiojo atsiprašė ir atlygins žalą (b. l. 53-54).
Nukentėjusysis V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba pagal individualią veiklą pavežėju įmonėje (duomenys neskelbtini). 2019-05-25, apie 18.40 val., būdamas savo automobilyje (duomenys neskelbtini) g., per įmonės (duomenys neskelbtini) programėlę gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kazino (duomenys neskelbtini). 18.43 val. atvyko nurodytu adresu, privažiavo prie kazino (duomenys neskelbtini) įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelės užtvarą ir sustojo. Per įmonės (duomenys neskelbtini) programėlę bandė skambinti klientui, tačiau prisiskambinti nepavyko. Tuo pačiu metu pastebėjo, kad prie kazino (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje stovi vyras, kuris kalbėjosi telefonu ir žiūrėjo į jo automobilį. Praėjus 2-3 minutėms, minėtas vyras priėjo prie jo automobilio, įsėdo į priekinę keleivio vietą ir iškart agresyviu tonu pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, kad jis turėjo laukti 2-3 minutes. Po to keleivis taip pat agresyviai, rėkdamas pasakė jį vežti adresu (duomenys neskelbtini). Jis pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve, o keleivis iš savo telefono paskambino į įmonės (duomenys neskelbtini) dispečerinę ir pareiškė, kad kvietė taksi būtent iš to telefono numerio, iš kurio skambina bei išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad jam reikėjo laukti 2-3 minutes. Bevažiuojant, keleivis vis agresyviau bendravo su dispečere ir su juo. Pervažiavus (duomenys neskelbtini) g. ir įvažiavus į (duomenys neskelbtini) g., keleivis pareiškė, kad už kelionę jis nesiruošia mokėti. Po tokių žodžių jis sustabdė automobilį ties pastatu (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jis yra akivaizdžiai apsvaigęs (gal būti nuo alkoholio), elgėsi neadekvačiai ir kad išliptų iš jo automobilio. Keleivis nieko nesakydamas, dešine ranka trenkė jam į veido sritį ir sukėlė fizinį skausmą. Keleivis bandė dar kartą trenkti jam, tačiau nepavyko, nes jis pagavo keleivio ranką. Po kelių sekundžių keleivis išlipo iš automobilio ir nuėjo, už (duomenys neskelbtini) esančio namo pakilo laiptais ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Jis iškart paskambino skubios pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Pamatęs galėtų tą asmenį atpažinti. Jam padaryta fizinė ir moralinė žala, turtinės žalos nepatyrė, dėl padarytų sužalojimų į gydymosi įstaigą nesikreipė. Papildomos apklausos metu 2019-08-06 parodė, kad įtariamasis atlygino jam visą patirtą žalą, kurią patyrė dėl nusikalstamų veiksmų, todėl nori atsisakyti savo pareikšto civilinio ieškinio (b. l. 16-18, 35-36, 40-41).
Įvykio registracijos kortelėje nurodoma, kad privatus fizinis asmuo 2019-05-25 18.48 val. pranešė, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) baro taksi vairuotojui nepažįstamas asmuo trenkė kumščiu per veidą ir šalinasi (b. l. 5).
Protokolas –pareiškimas ir V. T. skundas patvirtina, kad 2019-05-25 18.45 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje nepažįstamas keleivis trenkė jam vieną kartą į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą ir, išlipęs iš automobilio, nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti kaltininką (b. l. 6, 9).
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padarytos fotonuotraukos (b. l. 10-13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-05-28 specialisto išvadoje Nr. G 1711/2019 (01) nurodoma, kad V. T. padaryta poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje, kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas vienas sužalojimas veide, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui (b. l. 23).
Vyriausios tyrėjos Ž. Š. 2019-06-06 tarnybinis pranešimas dėl nustatyto asmens patvirtina, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė I. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 31).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. T. iš jam pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų atpažino I. V., kaip asmenį, kuris smurtavo prieš jį (b. l. 32-33).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad I. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019-05-25 apie 18.45 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sėdint taksi automobilyje, trenkė vieną kartą su ranka V. T. į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. I. V. kaltę patvirtina nukentėjusiojo V. T. pareiškimas, jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, įvykio registracijos kortelės duomenys, tarnybinis pranešimas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, taip pat paties kaltinamojo I. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes mušdamas žmogų, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
I. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors I. V. nurodė, kad buvo išgėręs du bokalus alaus, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų (pvz., alkotesterio matavimo, kraujo tyrimo dėl alkoholio koncentracijos kraujyje rezultatų) iš kurių būtų galima spręsti apie I. V. neblaivumą ir ar nustatytas neblaivumas galėjo turėti įtakos I. V. elgesiui nusikalstamos veikos padarymo metu.
Skirdamas bausmę I. V., teismas atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pasekmes (padarytas nesunkus smurtinis nusikaltimas, nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nusikaltimas yra spontaniškas, nebuvo iš anksto suplanuotas, padarytas dėl emocinio susierzinimo, po įvykio kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė ir atlygino žalą), į kaltinamojo asmenybę (neteistas, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, daugumoje atvejų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą 2018-12-07, baudą sumokėjęs, nuobauda galioja), į jo atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio dydis mažesnis už tokios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam nustatytini atitinkami draudimai ir įpareigojimai, kurie darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi I. V. nusikalstamą veiką padarė pavartojęs alkoholio ne pirmą kartą, todėl vienu iš įpareigojimų tikslinga jam paskirti draudimą vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str. 7 dalis). Nors gynėjas prašė skirti įpareigojimą I. V. dalyvauti elgesio pataisos programoje, tačiau teismas mano, kad tam nėra pagrindo, nes smurtinę veiką I. V. padarė vieną kartą, nėra duomenų, kad būtų anksčiau smurtavęs, pateiktoje charakteristikoje jis teigiamai apibūdinamas (b. l. 104).
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis I. V. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
I. V. ikiteisminio tyrimo metu 2019-06-06 tyrėjos I. Š. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 47).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. T. pareiškė 1500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisme savo ieškinio atsisakė, nes I. V. žalą atlygino, pretenzijų jam neturi (b. l. 37, 40-41, 107), todėl byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutrauktina.
Dėl bausmės skyrimo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo prijungtoje baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1060-1057/2018, konstatuota, kad I. V. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. 2017-12-09 apie 01.23 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 promilės etilo alkoholio), ir, vadovaujantis 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo N. L. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą. Taip pat 2018-05-10 nuosprendžiu I. V. buvo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 10 mėnesių ir 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2018-05-31.
BK 40 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-16 nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1060-1057/2018, ir šią bylą sujungė su nauja byla, todėl vadovaujantis BK 40 straipsnio 8 dalimi, sujungtoje baudžiamojoje byloje turi būti sprendžiama dėl I. V. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, tai yra ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-429/2007).
I. V. dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos padarymo gailėjosi, todėl yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimu žala nebuvo padaryta. I. V. dirba, yra neteistas, charakterizuojamas teigiamai, buvo baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, daugiausiai už greičio viršijimą, tačiau šie pažeidimai nebuvo šiurkštūs, baudas sumokėjo, turi vieną galiojančią nuobaudą, automobilį vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio (nustatytas 1,79 promilių girtumas), todėl jam skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis artimas tokios bausmės minimumui (BK 47 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatytina, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis I. V. savo kaltę pripažino, todėl jam skiriama baudos bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laisvės apribojimo bausmė, paskirta už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą turi būti subendrinta visiško sudėjimo būdu su baudos bausme, paskirta pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės apribojimo ir baudos bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-1073/2018).
Ikiteisminio tyrimo metu I. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-12-09 01.16 val. iki 2017-12-09 18.00 val. (b. l. 29-30), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną skaičiuojant už dviejų MGL dydžio baudą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-10 nuosprendžiu paskyrė I. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 10 mėnesių ir 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri sumokėta 2018-07-25. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-10 nuosprendyje nebuvo nustatyta nuo kada turi būti skaičiuojamas 1 metų 10 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminas, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. šiuo atveju nuo 2017-12-09 (b. l. 32-33), kadangi nuo 2017-12-09 I. V. buvo faktiškai (de facto) suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 10 mėnesių faktiškai taip pat yra įvykdyta (terminas baigėsi 2019-10-09), todėl pakartotinai skirti I. V. tapačias baudžiamojo poveikio priemones nėra pagrindo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-10 nuosprendžiu spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės pagal BK 72 straipsnį taikymo – automobilio ar jo vertės konfiskavimo nurodė, kad teismas, nusprendęs atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones, kuris laikytinos pakankamomis, todėl dar vienos poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte (turto konfiskavimas), taikymas būtų perteklinis, juo labiau, kad transporto priemonė, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, nepriklauso kaltinamajam.
Atsižvelgiant į teismo 2018-05-10 nuosprendyje išsakytą poziciją dėl turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo I. V. ir tai, kad nepritaikius turto konfiskavimo kaltinamajam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 60 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytas artimas tokios įmokos vidurkiui (65 MGL), į kaltinamojo turtinę padėtį (darbo užmokestis sudaro (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. atskaičius mokesčius, savo vardu registruotų transporto priemonių neturi), jam skiriama pakankamai didelė baudos bausmė, I. V. nurodė, kad turi sveikatos problemų, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), asmeniui neturi būti užkrauta pernelyg didelė našta (kasacinės nutartys Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-135-697/2018), todėl teismas mano, kad automobilio, kurio kaina be PVM 2017 m. gruodžio mėn. buvo 25 520 Eur, ar jo dalies vertės konfiskavimas būtų neproporcinga ir per didelė I. V. finansinė našta, todėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo - netaiko.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
I. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. gegužės 25 d. nusikalstamos veikos), ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje), be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje), be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
I. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (dėl 2017 m. gruodžio 9 d. nusikalstamos veikos), ir paskirti bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudos bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, I. V. paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 40 MGL baudos bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje), be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), ir 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą 40 MGL baudą įskaityti vienos dienos laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 9 d. 01.16 val. iki 2017 m. gruodžio 9 d. 18.00 val., kas atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir laikyti, kad neatlikta baudos bausmė yra 38 MGL (1431,08 Eur) dydžio bauda.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Bylą dalyje dėl civilinio ieškovo V. T. pareikšto 1500 Eur civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Išaiškinti I. V., kad pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis paskirtų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.