- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-12
- Bylos Nr.
- 2-10516-713/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06752-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- V. P.
Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui, atsakovei R. M., trečiajam asmeniui V. P. (V. P.), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei R. M., trečiajam asmeniui V. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės R. M. 4676,58 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-4).
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismo pranešimas įteiktas (b.l. 92), 2014-08-22 teisme gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 111). Ieškinyje nurodyta, kad 2011-12-20 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė V. P. (V. P.) vairuojama, atsakovei R. M. priklausanti transporto priemonė R. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Olandijos juridiniam asmeniui priklausanti transporto priemonė MAN, valst. Nr. duomenys neskelbtini), konstatuota abipusė (50/50) eismo įvykio dalyvių kaltė. Atsakovei R. M. priklausanti transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio metu Vokietijoje nukentėjo Europos Sąjungos narių - atsakovės transporto priemonė, registruota Lietuvos Respublikoje ir Olandijos juridinio asmens transporto priemonė, registruota kitoje ES valstybėje narėje nei ta, kurioje yra nukentėjusiojo asmens buveinė, todėl ieškovas, sutinkamai 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2009/103/EC nuostatomis ir TVPCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties, pasirašytos su kitomis ES valstybių narių Žalų atlyginimo institucijomis, pagrindu, patenkino Olandijos Žalų atlyginimo institucijos 2655,19 EUR (9167,84 Lt) reikalavimą, kurį sudarė nukentėjusiajam kaip žalos atlyginimas išmokėta suma 2308,86 EUR ir žalos administravimo mokestis – 346,33 EUR. Ieškovas, išmokėjo draudimo išmoką Olandijos žalų atlyginimo institucijai, todėl turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą transporto priemonės savininką – atsakovę R. M., iš kurios reikalauja priteisti 50% patirtų nuostolių, kurie sudaro 4676,58 Lt, kadangi eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų kaltė pripažinta abipuse (50/50%). Nurodo, kad TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies nuostatose yra įtvirtintas bendras principas, kad transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdraustos tol, kol jos yra įregistruotos; pareiga apdrausti transporto priemones tenka jų savininkams. Ieškovas turi diskrecijos teisę dėl savo reikalavimo nukreipimo, šiuo atveju jis reikalavimą nukreipė į atsakovę, o ne į asmenį, vairavusį atsakovės transporto priemonę ( 89-90 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovė R. M. į teismo posėdį neatvyko, nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, apie posėdį jai pranešta tinkamai, papildomai ir telefonu, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo iš atsakovės negauta (b.l. 72-73, 110,116 b.l.).
Atsiliepime atsakovė nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi žala turi būti išieškota iš atsakingo už eismo įvykį V. P.. Atsakovė buvo susitarusi su trečiuoju asmeniu, kad jai priklausantis automobilis stovės saugojimo aikštelėje, jis automobilį eksploatavo be atsakovės leidimo. Nurodė, kad trečiasis asmuo V. P. gyvena Vokietijoje ir sutinka prisiimti atsakomybę už padarytą žalą; nurodė, kad atsakovė teismo posėdyje nedalyvaus (72-73, 110 b.l.).
Trečiasis asmuo V. P. yra pateikęs atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutinka atlyginti ieškovui eismo įvykio metu atsiradusią žalą. Patvirtina, kad eismo įvykio metu atsakovei priklausantis automobilis R. C., valst. Nr. duomenys neskelbtini), nebuvo draustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, apie tai, kad automobilis eksploatuojamas atsakovė nežinojo. Nurodo, kad į teismo posėdį neatvyks, kadangi gyvena Vokietijoje (117 b.l.).
Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant ieškovo atstovui, atsakovei, trečiajam asmeniui (CPK 246 straipsnio 1,2,4 dalis, 247 straipsnio 2 dalis). Ieškinys tenkintinas pilnai.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-12-20 Vokietijoje eismo įvykio metu susidūrė V. P. (V. P.) vairuojama, atsakovei R. M. priklausanti, transporto priemonė R. C., valst. Nr. duomenys neskelbtini), ir Olandijos juridiniam asmeniui priklausanti transporto priemonė MAN, valst. Nr. duomenys neskelbtini); autoįvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės; konstatuota abipusė (50/50%) eismo įvykio dalyvių kaltė (22-28 b.l.). Nustatyta, kad atsakovei priklausanti transporto priemonė R. C., valst. Nr. duomenys neskelbtini) buvo registruota Lietuvos Respublikoje ir eismo įvykio metu nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų privalomuoju draudimu (6 b.l.). Eismo įvykio vieta buvo Vokietijoje, todėl žalą administravusi Olandijos Žalų atlyginimo institucija Waarborgfonds Motorverkeer kreipėsi į Vokietijos žalų atlyginimo instituciją Verkehrsopferhilfe dėl informacijos apie atsakingą už eismo įvykį asmenį pateikimo. Olandijos institucija, gavusi duomenis pareiškė reikalavimą Žalų atlyginimo institucijos ir garantinio fondo funkcijas atliekančiam subjektui – ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 2655,19 EUR reikalavimą, kurį sudarė: 2308,86 EUR nukentėjusiam išmokėtas žalos atlyginimas ir 346,33 EUR žalos administravimo mokestis. Ieškovas, gavęs Olandijos žalų atlyginimo institucijos reikalavimą, kuris buvo pagrįstas dokumentais, 2012-06-05 sumokėjo reikalaujamą sumą (58 b.l., 59, 51-56 b.l.). Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarybos vidaus nuostatų 5 str., sumokėtą sumą ieškovas regreso tvarka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str., 23 str. (toliau – TPVCAPDĮ) pagrindu prašo priteisti iš atsakovės, kadangi autoįvykyje dalyvavusi transporto priemonė R. C., valst. Nr. duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovei R. M., ją naudojusi atsakovė, automobilio nebuvo apdraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas, atlyginęs užsienio bendrovei žalą, 2013-04-09 pretenzija „Dėl reikalavimo mažinimo...“ kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlyginti 50% ieškovo patirtų nuostolių – 4676,58 Lt (60 b.l.).
Atsakovė prašomos sumos ieškovui nesumokėjo, nuostolių neatlygino, nuostolių dydžio neginčija.
Trečiasis asmuo V. P. patvirtina, kad atsakovei R. M. priklausanti transporto priemonė buvo eksploatuojama atsakovei nežinant, iš esmės sutinka atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. TPVCAPD teisinių santykių privalomumas pagrįstas šių santykių objekto – transporto priemonės – specifiškumu. Sausumos transporto priemonių draudimą reglamentuoja atskiras – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 str.), lemia jo privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nustatyta, kad žala trečiajam asmeniui buvo padaryta nedrausta transporto priemone R. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininke autoįvykio metu buvo atsakovė R. M., šios aplinkybės atsakovė neginčija. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, kuris negali naudotis pats ir leisti naudotis kitam asmeniui neapdrausta transporto priemone ((TPVCAPDĮ 4 str. 2-3 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010)).
Taigi, darytina išvada, jog atsakovė autoįvykio metu buvo neįvykdžiusi įstatymu nustatytos pareigos apdrausti jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nuostoliai ieškovui atsirado dėl atsakovės nerūpestingumo ir neveikimo; atsakovės argumentai, kad trečiasis asmuo V. P. be atsakovės žinios vairavo automobilį užsienyje, neįtikino teismo. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovės automobilis buvo pavogtas, ir ji dėl automobilio dingimo būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas; iš ieškovo pateiktos atlikto tyrimo baudžiamajame procese medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo turėjo automobilio dokumentus, vairavo automobilį (23-24, 21-49 b.l), todėl darytina išvada, kad ieškovė, kaip savininkė, žinojo savo automobilio buvimo vietą ir asmenį, vairavusį automobilį.
Pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., jei žala eismo įvykyje nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaroma transporto priemone, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavusio kaltininko padarytą žalą atlygina LR transporto priemonių draudikų biuras. Tačiau tokiu atveju LR transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad išmokėtą žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (Įstatymo 23 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – minėto įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui (šiuo konkrečiu atveju ieškovui) ar jo atstovui. Minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatytas vienas iš tokių atveju, t. y. jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas nėra įvykdęs įstatyme nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį su draudiku, todėl nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo išmoką išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką. Taigi, ieškovui sumokėjus išmoką Olandijos žalų administravimo institucijai, pripažįstama teisė regreso tvarka reikalauti patirtos žalos atlyginimo (CK 6.280 str.). CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ieškovui priklauso diskrecijos teisė kam nukreipti savo reikalavimą (CPK 45 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą nukreipė atsakovei, todėl teismas įtraukė dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu V. P..
Ieškinys pagrįstas įrodymais, teisėtas, todėl tenkintinas visiškai – ieškovui iš atsakovės priteistina 4676,58 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5% dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistina 799,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (140,00 Lt žyminio mokesčio + 659,00 Lt už ieškinio priedų vertimą į valstybinę kalbą); o valstybei iš atsakovės - 15,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į.k. 125709291, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB bankas“, iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 4676,58 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt šešis litus 58 ct.) nuostoliams atlyginti regreso teise, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos (4676,58 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 799,00 Lt (septynis šimtus devyniasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Lt (penkiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.