- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- II-540-716/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00658-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini)), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2022 m. balandžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6640-2022 (toliau ir – nutarimas) L. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, už ką jam paskirta 120 eurų bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gegužės 11 d. gautas L. R. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma išnagrinėti byloje esančią ir jo pateiktą medžiagą, atlikti į bylą pateiktos vaizdo medžiagos, kaip esminio įrodymo, patvirtinančio pareiškėjo nekaltumą, vertinimą, įvertinti nesutapimus tarp tyrime apklaustų pareigūnų D. D. ir V. R. parodymų, panaikinti Institucijos 2022 m. balandžio 1 d. priimtą nutarimą ir anuliuoti pareiškėjui skirtą 120 eurų baudą, o jeigu bauda nebus anuliuota, remiantis ANK 37 straipsnio 1 dalimi pakeisti baudą į viešuosius darbus, kadangi šiuo metu pareiškėjo materialinė padėtis yra labai sunki. Jo turtas ir banko sąskaitos yra areštuotos antstolio, o gaunamą minimalią 500 eurų algą taip pat nusisavina antstolis. Kitų pajamų jis neturi, todėl neturėtų iš ko susimokėti paskirtos baudos.
Skunde nurodoma, kad su Institucijos priimtu nutarimu pareiškėjas nesutinka. Jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo jis nepadarė. Tyrimas buvo atliktas pažeidžiant procesines normas, ANK reikalavimus, keliamus administracinių bylų nagrinėjimui ne teismo tvarka. Tyrėja O. P. pažeidė ANK 616 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kadangi pareiškėjas 2022 m. kovo 29 d. parašė ir įteikė pareiškimą-reikalavimą, kad administracinio nusižengimo bylą vyktų jam dalyvaujant žodinio proceso tvarka, o tyrėjos priimtame nutarime yra įrašyta, jog „viešajame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, nustačiau“, t. y. vietoje žodinio nagrinėjimo neteisėtai atliko rašytinį bylos nagrinėjimą. Tyrėja O. P. pažeidė ir ANK 616 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes priimto nutarimo nepasirašė. Tyrėja O. P. neįgyvendino ANK 567 straipsnio reikalavimų, t. y. tyrėja nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos veikos aplinkybės. Tyrėja imitavo tyrimo veiksmus, nepalygino nesutampančių pareigūnų parodymų tyrime, nesiėmė jokių veiksmų nustatant bylas svarbias aplinkybes, o tik apsiribojo paviršutiniška bylos medžiagos peržiūra ir nutarimo surašymu. Tokiu būdu visą įrodinėjimo pareigą perkėlė pareiškėjui, jis pats turėjo pateikti vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuoti jo ir pareigūnų veiksmai, pats turėjo atlikti pareigūnų parodymų palyginimus, pats turėjo surašyti pareigūnų parodymų neatitikimus su vaizdo medžiagoje užfiksuotomis aplinkybėmis. Be to, byloje esanti vaizdo medžiaga buvo pateikta tyrėjos R. F. prašymu, t. y. valstybės institucijos atstovės iniciatyva. Jokios kitos vaizdinės medžiagos nei tyrėja R. F., nei O. P. tyrimui nepateikė ir nebandė pateikti. Įvykio, kuriame pareiškėjas buvo sulaikytas, vieta yra centre, užtikrinant viešąją tvarką teritorija nuolat stebima stacionariomis vaizdo fiksavimo priemonėmis, taip pat įvykio vietoje buvo keliolika policijos pareigūnų su mobiliomis vaizdo fiksavimo priemonėmis, todėl abi tyrėjos turėjo visas galimybes nustatyti ir gauti papildomus įrodymus, tačiau to nepadarė, tokiu būdu tyrėja O. P. pažeidė ne tik ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bet ir ANK 569 straipsnio 5 dalį. Priėmusi nutarimą tyrėja nurodė, kad „pateikto vaizdo įrašo vertinti nėra pagrindo, kadangi gali būti iškirptas“, tačiau pati pareigūnė O. P. neturi reikiamų žinių ir įrangos įvertinti vaizdo įrašą, todėl tokiam spėjimui, kad vaizdo įrašas gali būti iškirptas, turėjo skirti ekspertą arbą specialistą, o to nepadariusi minėta tyrėja pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalies, 587 straipsnio 1 dalies reikalavimus. O. P. visiškai nevertino ir nenagrinėjo nesutapimų pareigūnų parodymuose. Taip pat nebuvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad pareigūnai parodymus davė praėjus daugiau nei 4 mėnesiams po įvykio ir jų parodymai objektyviai gali neatitikti realioms įvykio aplinkybėms, tokiu būdu tyrėja pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalį, 569 straipsnio 5 dalį.
Skunde akcentuojama, kad pareiškėjas, sulaikymo ir jam inkriminuojamo nusižengimo metu, vykdė žurnalistinę veiklą, kaip kelios dešimtys tas eitynes filmavusių ir stebėjusių kitų žurnalistų, video kūrėjų ar praeivių. Tyrėja O. P. nenurodydama motyvų pareiškėją kaltina dalyvavus nesankcionuotuose eitynėse (nors pareiškėjui tokie kaltinimai oficialiai nepateikti) ir tuo pagrindu išsigalvojo, kad „pastarasis turėjo suprasti, kad nusižengia viešajai tvarkai ir kėsinasi pažeisti nustatytą valdymo tvarką“. Kokia ta „nustatyta valdymo tvarka“ tyrėja nenurodo ir neargumentuoja. Toliau tyrėja teigė, kad „būdamas eitynių dalyviu ypatingai ir atsakingai turėjo klausytis ir girdėti visų pareigūnų išreiktus reikalavimus“. Pareiškėjo protestą dėl tokio atviro melo ir reikalavimą pagrįsti teiginį, kad pareiškėjas buvo „nesankcionuotų eitynių dalyvis“ tyrėja O. P. ignoravo, tokiu būdu ji pažeidė ANK 567 straipsnio 1-3 dalių reikalavimus ir neužtikrino bylos nagrinėjimo objektyvumo, visapusiškumo ir nešališkumo, taip pat šiais veiksmais pažeidė ANK 569 straipsnio 4 dalį. Tyrėja neįvertino lengvinančios aplinkybės, kadangi pareiškėjas buvo sulaikytas atlikdamas profesines pareigas, t. y. vykdydamas žurnalistinę veiklą – gyvą transliaciją į visuomenės informavimo priemonę „Youtube“. Be to, nebuvo apklaustas pareigūnas J. J., kuris dalyvavo sulaikant pareiškėją kartu su V. R. ir D. D.. Tai tik įrodo, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai, visapusiškai nenustačius visų aplinkybių, kaip to reikalaujama ANK 567 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
Institucija, pateikusi atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo L. R. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad L. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad nevykdė policijos pareigūno reikalavimo pasitraukti nuo važiuojamosios dalies. Reikalavimas pasitraukti nuo važiuojamosios dalies buvo išsakytas aiškiai ir suprantamai. L. R. policijos pareigūno reikalavimą pasitraukti nuo važiuojamosios dalies ignoravo ir tik išgirdęs, kad yra sulaikomas, paskubomis pradėjo aiškinti, kad išsakytą reikalavimą vykdys. L. R. tiesiogiai dalyvaujant nesankcionuotose eitynėse turėjo girdėti nuolatinius policijos pareigūnų raginimus ir reikalavimus pasitraukti nuo važiuojamosios dalies, turėjo suprasti, kad policijos pareigūnų reikalavimai buvo privalomi visiems važiuojamąją dalimi einantiems asmenims, t. y. eitynių dalyviams ir filmuojantiems asmenims, vienas kurių ir buvo L. R.. L. R. nesiėmė veiksmų pasitraukti nuo važiuojamosios dalies, o tęsė filmavimą, nors tokio poreikio nebuvo.
Atsiliepime pažymima, kad pasibaigus mitingui prie Katedros aikštės jo organizatoriai, Lietuvos šeimų sąjūdžio nariai, informavo protestuotojus, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neišdavė leidimo eitynėms Gedimino pr., link Lietuvos Respublikos Seimo, todėl prašo mitingo dalyvius, nepasiduoti provokacijoms ir atsisakyti neteisėtų veiksmų, t. y. nedalyvauti nesankcionuotose eitynėse. Vykstant eitynėms policijos pareigūnai nuolat ragino jos dalyvius nutraukti neteisėtus veiksmus ir laikytis tvarkos, pasitraukti nuo važiuojamosios dalies netrukdyti transporto priemonių eismui. Byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigūnas 2022 m. balandžio 1 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-6640-2022, pakanka pripažinti L. R. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl Institucijos vertinimu, nuobauda L. R. paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, tarnybiniais pranešimais ir kita medžiaga. O tai, kad L. R. nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes Institucija vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Remiantis išdėstytu, nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti 2022 m. balandžio 1 d. Institucijos priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-6640-2022 administracinio nusižengimo byloje ir L. R. skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.
Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, tai yra jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.
Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime neįvardytos pareigūnų veiklą reglamentuojančios teisės normos, nustatančios jų teises ar jiems pavestas pareigas, kurių nevykdymu ar netinkamu vykdymu yra kaltinamas L. R., tačiau nutarime yra nurodyta, kokiais veiksmais L. R. nevykdė statutinio valstybės tarnautojo reikalavimo, kas sudaro galimybę teismui vertinti, ar pareigūnams teisės aktais buvo suteikta teisė duoti tokius reikalavimus, todėl toks skundžiamo nutarimo neužbaigtumas (netikslumas) vertintinas kaip neesminis. Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017).
Lietuvos Respublikos policijos įstatyme (toliau – Įstatymas). Minėto Įstatymo 5 straipsnyje yra apibrėžti policijos uždaviniai, kurių tarpe – tai žmogaus teisių ir laisvių apsauga (1 dalies 1 punktas), asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas (1 dalies 2 punktas), neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo (1 dalies 3 punktas), nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija (1 dalies 4 punktas), atskleidimas ir tyrimas (1 dalies 5 punktas). Pagal šio Įstatymo 21 straipsnį, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams, juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių vienetų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Skundžiamu nutarimu L. R. pripažintas kaltu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, už tai, kad 2021 m. rugsėjo 21 d., apie 15.45 val., Gedimino pr. ir J. Tumo Vaižganto g. sankryžoje, stovėjo ant kelio važiuojamosios dalies ir policijos pareigūno reikalavimui nuo jos pasitraukti nepakluso, t. y. nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui.
L. R. teisme parodė, kad tyrėja surašydama antrą protokolą iš esmės neatliko jokių papildomų veiksmų, negavo jokios informacijos, tik atkartojo tarnybinio pranešimo turinį apie tai, kad policijos pareigūnai jį sulaikė. Nebuvo pateikta jokia papildoma medžiaga, nebuvo jokių liudytojų. Ta pati tyrėja, turėdama tą pačią informaciją priėmė skirtingą sprendimą neatlikus daugiau jokių veiksmų. Ši aplinkybė verčia abejoti tyrimo objektyvumu. Jam tyrėja skambino telefonu, kad prokuratūra tikriausiai norės atnaujinti ikiteisminį tyrimą, ir klausė, ar jis turi išsaugojęs vaizdo įrašą. Jis suprato, kad vasario 2 d. priimtas sprendimas buvo priimtas tyrėjai patiriant spaudimą iš jos vadovybės ar aukštesnės institucijos. Jis tuo metu rinko informaciją ir ją platino. Policija jo saugumo neužtikrino. Jo sulaikymas visuomenei saugumo nepadidino. Taip pat yra pabrėžiama, kad jis dalyvavo nesankcionuotose eitynėse, tačiau byloje nėra jam kaltinimo, kad jis būtų pažeidęs susirinkimų įstatymą. Vėl kartojama, kad jis nevykdė policijos reikalavimo. Visur byloje akcentuojama, kad buvo reikalavimas. Jis tą reikalavimą iš karto įvykdė. Be jį sulaikiusių pareigūnų įrodymų nėra. Pareigūnas nurodė, kad jo kamera buvo išsikrovusi. Pareigūnai turėjo užtikrinti visuomenės saugumą ir tvarką. Negalima objektyviai vertinti tokio pareiškimo, kad jis tokiu momentu buvo nepasiruošęs. Pareigūnai tyčia nepateikė tokių įrodymų arba administracinės teisenos tyrėjai neatliko pilnai savo pareigų. Jam labai užkliuvo atstovo pareiškimas, kad pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniais pranešimais ir kita medžiaga. Tuo tarpu vienintelė kita medžiaga yra pateiktas jo vaizdo įrašas. Daugiau jokios kitos medžiagos jie neturi. Vertinti teiginį, kad bausmė turi sukelti diskomfortą, ji nekomentuos. Dabar net ir baudos anuliavimas nekompensuos tų nervų, reputacijos praradimo. Tą dieną Gedimino pr. jis vykdė žurnalistinį darbą. Pagal sprendimą visi vedantys savo asmeninį blog‘ą, viešai platinantys informaciją socialiniuose tinkluose yra vertinami kaip žurnalistai. Todėl sulaikyti jį gyvai transliuojant, iš pareigūnų pusės buvo grubus pažeidimas.
Pareiškėjas L. R. ginčija pažeidimą ir surinktus įrodymus. Pareiškėjas teigia, kad Institucijos nutarimas yra priimtas pažeidžiant procesines normas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso reikalavimus.
Teismas tokius pažeidėjo L. R. argumentus pripažįsta kaip iš dalies pagrįstus.
ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (569 straipsnio 5 dalis).
Tokiu būdu vadovaujantis minėtomis teisės normų nuostatomis įstatymų nustatyta tvarka surinkti ir gauti garso bei (ar) vaizdo įrašai yra duomenys byloje, kuriuos priimdamas nutarimą teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) privalo įvertinti, pasisakyti dėl jų sąsajos su byla, leistinumo ir teisėtumo. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Iš skundžiamo 2022 m. balandžio 1 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad bylą išnagrinėjusi institucija (vyriausioji tyrėja) nevertino byloje esančio vaizdo ir garso įrašo dėl to, kad šis buvo gautas ne iš valstybės instituciją, o privačia iniciatyva, jis gali būti iškarpytas. Vaizdo įraše, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu nagrinėjant pareiškėjo skundą, matyti įvykio situacija ir veiksmai, dėl kurių kaip neteisėtų kaltu pripažintas L. R.. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnas pasako „prašome visus pasitraukti nuo važiuojamosios dalies dabar“ (įrašas nuo 4:12 min. iki 4:15 min.), po ko L. R. nedelsiant reaguoja klausimu „o ant šaligatvio galima?“ (įrašas nuo 4:16 min. iki 4:17 min.), į ką policijos pareigūnas jam atsako „pasitraukite čionai vykdoma policijos operacija, eikite į tą pusę“, kurią nurodo ranka (įrašas nuo 4:17 min. iki 4:19 min.). L. R. užlipa ant šaligatvio sakydamas „o čia“ (įrašo 4:19 min.), po ko pareigūnas duoda nurodymą sulaikyti asmenį ir asmuo sulaikomas (įrašas nuo 4:20 min. iki 4:48 min.). Visas įvykis dėl reikalavimo ir L. R. reakcija bei veiksmai dėl to trunka 5 sekundes (įrašas nuo 4:15 min iki 4:20 min). Šių iš esmės reikšmingų aplinkybių nutarimą priėmusi pareigūnė nepagrįstai nevertino, jų negretino su pareigūnų duotais paaiškinimais (parodymais) byloje (b. l. 16-18), dėl ko neįvykdė ir pažeidė aukščiau minėtas ANK 569 straipsnio nuostatas.
Pareiškėjas tiek savo skunde, tiek paaiškinimais teisme teigė, kad byloje esanti vaizdo medžiaga buvo pateikta tyrėjos R. F. prašymu, t. y. valstybės institucijos atstovės iniciatyva. Netikėti tokiais pareiškėjo teiginiais teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų, kad tyrimą byloje atlikę policijos pareigūnai savarankiškais veiksmais reikalautų vaizdo ir garso įrašo iš oficialių šaltinių. Pagrįsti pareiškėjo skundo argumentai ir dėl to, kad esant abejonių dėl pateikto įrašo iškarpymo, montavimo ar kitokio pakeitimo tyrimą atliekantys pareigūnai turėdami prievolę imtis būdų ir priemonių abejonėms pašalinti privalėjo skirti ir gauti specialistų tyrimo išvadas, kuriomis turėjo remtis dėl vaizdo įrašo kaip tiesioginio įvykio įrodymo vertinimo. Eksperto ar specialisto išvadų ir paaiškinimų davimas procese numatytas ANK 587 straipsnyje. Administracinių nusižengimų kodeksas įpareigoja institucijos pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas institucija (pareigūnas) privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (567 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėdamas skundą teismas nustatė, kad dėl nagrinėjamo įvykio ir to paties fakto pareiškėjo L. R. atžvilgiu 2021 m. spalio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo veikos skyriaus vyresnioji tyrėja R. F. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (b. l. 4-5). Galiojant ir nepanaikinus šio sprendimo byloje tyrimas buvo atnaujintas 2022 m. sausio 26 d. tyrėjai R. F. surašant tarnybinį pranešimą (b. l. 24). Atlikus papildomus tyrimo veiksmus buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas 2022 m. balandžio 1 d. nutarimas byloje, kuriuo L. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, už ką jam paskirta administracinė nuobauda piniginė bauda.
ANK 591 straipsnis numato baigtinį sąrašą ir aiškias aplinkybes, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena yra negalima. Vienas iš tokių atvejų yra tuomet, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (591 straipsnio 8 punktas). Ši įstatymo nuostata šiame procese buvo aiškiai pažeista, nes L. R. atžvilgiu nepanaikinus 2021 m. spalio 14 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir neteisėtai vykdant administracinę teiseną buvo priimtas 2022 m. balandžio 1 d. nutarimas byloje, kuriuo L. R. pripažintas kaltu ir jam paskirta administracinė nuobauda. Tokiu būdu akivaizdžiai pažeistas ne tik administracinių nusižengimų teisenai privalomas minėtų teisės normų turinys, bet ir baudžiamojo pobūdžio teisės turiniui draudžiamas non bis in idem (dvigubo baudimo) principas.
Tokiu būdu teismas nustatęs, kad 2022 m. balandžio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjo skyriaus nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas pažeidžiant ANK teisės normas yra priverstas pripažinti, kad toks nutarimas nėra teisėtas, dėl ko naikintinas. Panaikinus nutarimą nustatytų ir aptartų trūkumų pašalinimui byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Pažymėtina, kad L. R. buvo kaltinamas, po ko teiseną nutraukus buvo nubaustas dėl to, kad 2021 m. rugsėjo 21 d., apie 15.45 val., Gedimino pr. ir J. Tumo Vaižganto g. sankryžoje, stovėjo ant kelio važiuojamosios dalies ir policijos pareigūno reikalavimui nuo jos pasitraukti nepakluso. L. R. šiame procese nebuvo kaltinamas nei dėl viešos tvarkos ar Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nei dėl dalyvavimo nesankcionuotose eitynėse, nei dėl jokių kitų pažeidimų, dėl ko su tuo susiję pareiškėjo skundo bei institucijos atsiliepime nurodyti argumentai teismo nebuvo analizuojami ir vertinami. Tokia pareigą teismas įvykdytų tik jeigu atlikus papildomą tyrimą institucija (pareigūnas) pareiškėjo atžvilgiu nustatytų bent kažkurį iš paminėtų pažeidimų ir dėl to L. R. pripažintų kaltų, o šis būtent tokį sprendimą apskųstų teismui.
Panaikinus neteisėtai priimtą nutarimą nėra pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, jog priimtame nutarime yra įrašyta, kad byla išnagrinėta viešajame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, kad priimtas nutarimas nepasirašytas, kad tyrėja nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, kad yra esminių prieštaravimų tarp apklaustų D. D. parodymų ir V. R. paaiškinimų, kaip ir pareiškėjo prašymai dėl jam skirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Teismo pasisakymai šioje dalyje būtų draudžiama išankstinė įtaka papildomą tyrimą atliksiantiems pareigūnams, kurie savarankišku vertinimu ir nepriklausomais veiksmais šiame procese privalės priimti naują procesinį sprendimą ateityje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu
nutaria:
L. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjo skyriaus 2022 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-6640-2022 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.