Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-91-733/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-07
Bylos Nr.
1-91-733/2011
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00289-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Civilinis ieškovas
V. K.
Kaltinamasis
P. D.
Advokatai
Irma Grikšelienė, Vaclovas Jucius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-91-733/2011(Proceso Nr. 1-94-1-00289-2010-7)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.3.; (S) 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.5.
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 7 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Kolyčienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. K., jos atstovei advokatei Irmai Grikšelienei,

gynėjui advokatui Vaclovui Juciui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. balandžio 25 d., apie 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), P. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, ant lovos gulinčiai V. K., su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, tyčia sudavė kumščiu po du kartus į veidą, rankų, kuriomis dengėsi veidą, plaštakas, ir kėde du kartus į kairįjį šoną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, bei tyčia sugriebęs pasuko kairę koją, dėl ko lūžo blauzdos abu kaulai, taip sukeldamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis P. D. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010 m. birželio – liepos mėn., tikslaus laiko dėl epilepsijos, prastos atminties neprisimena, vakare, savo bute, jis su V. K., su kuria gyveno apie 19 m. neįregistravęs santuokos ir susilaukė sūnaus, broliu P. D., pastarojo žmona M. D. ir R. A. gėrė degtinę. Negali nurodyti kiek išgėrė alkoholio, bet prisimena, kad nuo jo buvo apsvaigęs. Pamena, jog ant lovos gulinčios V. K. paprašęs cigarečių ir jų negavęs sugriebė jai už kojos, tačiau neprisimena už kurios, ir pasuko pėdą, kad ši apsiverstų, be to, su kėde vieną kartą trenkė pastarajai per sėdmenis. Daugiau smūgių nukentėjusiajai nesudavė, o kas po to vyko, neprisimena. V. K. į veidą nesudavė. Brolis pasakojo, kad V. K. pradėjus skųstis kojos, kurią buvo sugriebęs, tinimu, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, o jis nuėjo miegoti. Po šio įvykio su V. K. kartu nebegyvena. Nukentėjusiosios atsiprašė. Dėl savo nusikalstamų veiksmų gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu P. D. 2010-05-05 ir 2010-11-11-12 apklaustas įtariamuoju nurodė, kad ne dėl girtumo, o dėl epilepsijos priepuolio neprisimena, kas įvyko 2010 m. balandžio 25 d. jo bute, išskyrus tai, jog su sugyventine V. K. vartojo alkoholį ir suko jai koją. 2010 m. balandžio 26 d. iš M. D. ir kaimynų sužinojo, kad jis, iš vakaro suduodamas rankomis bei kėde, sumušė V. K., kuriai, beje, sukdamas išlaužė koją, dėl ko ši paguldyta į ligoninę (b.l. 72, 73, 75, 76).

Teismo psichiatrijos ekspertizės 2010-08-26 akte Nr. 85TPK-172/2010 konstatuota, jog nėra duomenų, kad P. D. nusikaltimo padarymo metu būtų buvęs kokioje nors psichinės veiklos sutrikimo būsenoje, dėl ko būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti. P. D. priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikyti nereikia (b.l. 109, 110).

Nukentėjusioji V. K., apklausta teisme, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (b.l. 18, 19) ir teisėjai (b.l. 23, 24), kad 2010 m. balandžio 25 d., nuo 11 val., savo bute su sugyventiniu P. D., su kuriuo gyveno apie 19-20 m., jo broliu P. D., M. D. ir R. A. vartojo alkoholį. Atsigulus ant lovos, P. D. paprašė cigarečių, bet sužinojęs, kad jų neturi, priėjo prie lovos ir jai gulinčiai po du kartus kumščiu trenkė į veidą ir rankų, kuriomis dengėsi veidą, plaštakas, bei pastvėręs šalia stovinčią kėdę jai dar du kartus sudavė per kairįjį šoną. Po to, sugyventiniui paėmus už kairės kojos ir stipriai ją pasukus, pajuto kojoje trakštelėjimą, didelį skausmą. Tik prie stalo sėdintiems sugėrovams įsikišus, P. D. liovėsi prieš ją smurtavęs. M. D. nedelsdama iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Su kaltinamuoju taikytis nesutinka. Dėl nesunkiai sutrikdytos sveikatos kaltinamajam reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Iš 2010-04-25 ir 2010-04-29 protokolų – pareiškimų matyti, kad V. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnei sugyventinį P. D. nurodė kaip asmenį 2010 m. balandžio 25 d. smurtavusį prieš ją ir sužalojusį jai kairiąją koją (b.l. 1, 2).

Teismo medicinos specialisto 2010-06-19 išvadoje Nr. G842/10(03), kuri patikslinta to paties teismo medicinos specialisto 2010-08-23 raštu Nr.119-SD, ir to paties teismo medicinos specialisto 2011-01-06 papildomoje išvadoje KG 4/11(03) konstatuota, kad V. K. padaryti kairės blauzdos abiejų kaulų lūžimai viršutiniame trečdalyje, ne mažiau vieno trauminio kontakto smūginio poveikio į šią sritį kietu buku turinčiu, tikėtina, ribotą paviršių daiktu. Suažlojimai padaryti, tikėtina, 2010-04-25. Dėl kaulų lūžimų V. K. sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nebuvo atžymėti kokie tai išoriniai sužalojimai tiek kairės kojos srityje, tiek ir visame kūne (b.l. 36, 37, 39, 132, 133).

Be to, teismo medicinos specialisto 2010-06-19 išvados Nr. G842/10(03) tiriamojoje dalyje užfiksuota, kad iš VšĮ Šilutės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2511-239 užfiksuotų duomenų matyti, jog 2010-04-25, 17 val. 58 min., kviesta greitoji medicinos pagalba į (duomenys neskelbtini) dėl V. K. kojos traumos. V. K. į Šilutės ligoninę pristatyta neblaivi (2,76 promilių girtumo) (b.l. 36).

Liudytoja M. D., apklausta teisme, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2010 m. balandžio 25 d., po pietų, su vyru P. D. užėję pas P. D. ir V. K. į svečius, rado kaimyną R. A., kurie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Ji su vyru irgi gėrė alkoholį. Vėliau tarp V. K. ir P. D. kilo konfliktas dėl cigarečių, kurio metu pastarasis, panaudodamas fizinį smurtą prieš V. K., šiai trenkė su kėde ir išsuko koją. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Liudytojas P. D., kaltinamojo P. D. brolis, atsisakęs teisme duoti parodymus, ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2010 m. balandžio 25 d., apie 11 val., jis su žmona M. D. atėjęs pas brolį P. D. į namus rado pastarajį su sugyventine V. K. ir kaimynu R. A. stipriai apsvaigusius nuo alkoholio, tačiau jau V. K. gulėjo lovoje. Jam su žmona prisėdus prie stalo ir vartojant alkoholį tarp įpykusio brolio P. D. ir jo sugyventinės prasidėjo konfliktas dėl cigarečių. Nenorėdamas stebėti ginčo išėjo namo. Maždaug už pusvalandžio pas jį atėjęs R. A. pranešė, kad P. D. sulaužė V. K. koją ir paprašė padėti įkelti ją į greitosios medicinos pagalbos automobilį (b.l. 60, 61).

Iš 2010-05-05 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis P. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė medinę kėdę (b.l. 52), kurios individualūs požymiai užfiksuoti daikto apžiūros protokole ir jo priede - fotolentelėje (b.l. 53-55), kuri saugoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate (b.l. 57).

Iš 2010-05-05 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad nusikaltimo vieta yra P. D. ir V. K. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-12).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo P. D. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2010 m. balandžio 25 d., bet ne 2010 m. birželio – liepos mėn., kaip nurodo pats kaltinamasis, tyčia smurtaudamas prieš V. K. sukėlė jai fizinį skausmą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai. Nors kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo prisipažino, bet kaip pats nurodo dėl ligos paūmėjimo – epilepsijos priepuolio visų įvykio aplinkybių, tame tarpe ir nusikaltimo laiko, neprisimena, tačiau iš esmės neneigia jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų – smurtavimo prieš nukentėjusiąją fakto, o juolab sukeltos sunkiausios pasekmės – kairės kojos sužalojimo, kilusios asmeninio konflikto metu. Byloje nėra duomenų, kad P. D. nusikaltimo padarymo metu būtų buvęs kokioje nors psichinės veiklos sutrikimo būsenoje, dėl ko būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti. Tai patvirtina ir teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada. Bylos duomenys patvirtina, kad P. D. liovėsi smurtavęs prieš nukentėjusiają tik įsikišus M. D., o po nusikalstamų veiksmų atsigulė į lovą ir užmigo. Vertinant šią aplinkybę teismas daro išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog kaltinamasis visų įvykio aplinkybių neprisimena ne dėl ligos paūmėjimo – epilepsijos priepuolio, bet dėl girtumo, tai yra apsvaigimo nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Todėl kaltinamojo pasiteisinimą epilepsijos priepuoliu, kai kurių įvykio aplinkybių nutylėjimą, teismas vertina kaip gynybinę poziciją dėl pareikšto kaltinimo. Teismui nekelia abejonių nukentėjusiosios V. K. parodymų objektyvumas, nežiūrint į tai, kad ji įvykio metu buvo neblaivi, tačiau ne tiek, jog neprisimintų įvykio aplinkybių. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus, kuriuose ji nuosekliai ir išsamiai nurodė esmines bylos aplinkybes dėl asmeninio konflikto pradžios, jo eigos, kaltinamojo P. D. konkrečių nusikalstamų veiksmų, rezultato – sukelto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikymo dėl kairės kojos lūžusių abiejų blauzdos kaulų, kurios visiškai sutampa su liudytojos M. D., tiesiogiai stebėjusios įvykį, bei liudytojo P. D., iškart po įvykio vėl atėjusio į nusikaltimo vietą – kaltinamojo ir nukentėjusiosios butą, padėti įkelti V. K., patyrusią kojos traumą, į greitosios medicinos pagalbos automobilį, parodymais, taip pat teismo medicinos specialisto išvadomis, pareiškimų, įvykio vietos ir daikto apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis. Minėti įrodymų šaltiniai dėl esminių aplinkybių – konflikto pradžios, eigos ir pasekmių, tarpusavyje neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusioji V. K. būtų suinteresuota nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį P. D..

P. D. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis, asmeninio konflikto metu, tyčia, naudodamas fizinį jėgą, iš pradžių kumščiu ir kėde suduodamas smūgius, o po to pasukdamas kairę koją V. K., kuri pagal BPK 38 straipsnio nuostatas laikytina šeimos nariu, nes iki nusikaltimo padarymo šis su ja gyveno neįregistravęs santuokos apie 19-20 metų, vedė bendrą ūkį, susilaukė sūnaus, sukėlė fizinį skausmą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į teismo medicinos specialisto 2010-06-19 išvados Nr. G842/10(03) tiriamojoje dalyje užfiksuotus duomenis (b.l. 36), VĮ Registrų centro pažymą (b.l. 81, 82), kitus ištirtus įrodymus ir nekeisdamas kaltinimo esmės, tikslina nusikaltimo laiką ir vietą, nurodydamas, kad nusikaltimas buvo padarytas 2010 m. balandžio 25 d., apie 17 val. 30 min., kaltinamojo ir nukentėjusiosios bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Bausmės skyrimas, civiliniai ieškiniai, kiti klausimai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pastarosios aplinkybės kaltinamasis neneigia, o tai patvirtina nukentėjusioji, liudytojai.

P. D. yra neteistas (b.l. 90), administracine tvarka nebaustas (b.l. 91), buvusios darbovietės – (duomenys neskelbtini) – administracijos charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 94), nuo 2010-06-29 niekur nedirba (b.l. 169), padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 str. 4 d.)., iki bylos nagrinėjimo teisme dienos nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių nebuvimą ir sunkinančių aplinkybių buvimą, nukentėjusiosios, neprašiusios griežtai nubausti kaltinamąjį, poziciją, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, P. D. skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiektų šios bausmės vidurkio. Tačiau bausmės vykdymas atidėtinas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad P. D. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

P. D. paskirta kardomoji priemonė naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusioji V. K. pareiškė P. D. civilinį ieškinį ir prašo iš pastarojo priteisti 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 29, 167), taip pat prašo iš P. D. priteisti 1000 Lt proceso išlaidų už advokatės dokumentų suruošimą, atstovavimą procese ir kitas teisines paslaugas (b.l. 166). Kaltinamasis ieškinį pripažįsta, bet ginčija ieškinio sumą, proceso išlaidų klausimą palieka spręsti teismui. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, tačiau tenkintinas iš dalies, mažinant jo dydį. Byloje nustatyta, kad P. D. nukentėjusiajai V. K., su kuria gyveno neįregistravęs santuokos apie 19-20 metų, neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl patirto smurto, jo pasekmių, nepatogumais dėl sužalotos kojos bei likusiais po sužalojimo nemaloniais fiziniais pokyčiais, padarė nusikalstamais veiksmais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į kilusio konflikto priežastis, pobūdį, nukentėjusiosios ir kaltinamojo tarpusavio santykius, jų bendravimo ypatymus šeimoje, į kaltinamojo kaltės laipsnį ir jo turtinę padėtį, į padaryto kūno sužalojimo mąstą, sukeltų pasekmių atstatymo galimybę. Taigi, įvertinus visas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiosios sužalojimu šeimos aplinkoje asmeninio konfliko metu ir sukeltomis pasekmėmis, fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo su kitais asmenimis galimybių laikinu sumažėjimu, nukentėjusiosios gydomą stacionare ir ambulatoriškai, galimybę atstatyti sukeltas pasekmes, gyvenimo kokybę bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareikštas civilinis ieškinys mažintinas ir iš P. D. V. K. priteistina 5000 litų neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str.). Prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, nes nukentėjusiąją baudžiamajame procese atstovavo advokatė I. Grikšelienė (b.l. 5), kurios paslaugas nukentėjusioji apmokėjo iš savo lėšų, o tai pripažintina proceso išlaidomis. Kadangi reikalaujamų atlyginti proceso išlaidų dydis yra realus, nėra per didelis, atsižvelgiant į nukentėjusiosios atstovės dalyvavimą ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, todėl iš P. D. V. K. priteistina 1000 litų proceso išlaidoms atlyginti (BPK 104 str. 2 d.).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa), atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, pareiškė P. D. civilinį ieškinį dėl 4821,28 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiosios V. K. gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje, kuriai už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų (b.l. 44, 45). Kaltinamasis P. D. civilinio ieškinio ir žalos dydžio neginčija. Ieškinys pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkintinas visiškai. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1 ir 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-04-25 – 2010-06-23 laikotarpiu nukentėjusiajai V. K. dėl patirto sveikatos sutrikdymo VšĮ Šilutės ligoninės medicinos specialistai suteikė gydymo paslaugas, o Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų už jos gydymą sumokėjo 4821,28 Lt (b.l. 46). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajai V. K. buvo padaryti tyčiniais, neteisėtais P. D. veiksmais, todėl pastarajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, priteistina iš P. D. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 4821,28 Lt žalos atlyginimui (CK 6.283 str. 1 d.).

2010-07-29 nutarimu kaltinamajam P. D. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (b.l. 81, 82, 85-89) į jam priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti minėtu butu, kuris 2011-02-07 nutartimi buvo paliktas iki nuosprendžio priėmimo (b.l. 149, 150, 159, 160), paliktinas iki visiško civilinių ieškinių įvykdymo, o juos įvykdžius, šiam turtui laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: kėdė, saugoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate, kaip nusikaltimo priemonė, grąžintina teisėtam savininkui P. D. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Iš P. D. išieškotina valstybei 13,35 Lt proceso išlaidų, kurias sudaro pašto išlaidos, siunčiant pranešimą ir teismo šaukimus, kviečiant proceso dalyvius į teismo posėdį (BPK 103 str., 105 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 297 str., 298 str., 302 str.303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str. 5 d., 7 d.

nusprendžia:

P. D. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 6 ir 7 punktus, 3 dalį P. D. paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

P. D. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš P. D. V. K. priteisti 5000 Lt neturtinės žalos ir 1000 Lt procesinių išlaidų atlyginimui.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš P. D. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kalvarijų g. 147, LT-08221 Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 4821,28 Lt žalos atlyginimui.

2010-07-29 nutarimu P. D. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), palikti iki visiško civilinių ieškinių įvykdymo, o juos įvykdžius, šiam turtui laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - kėdę, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate pagal kvitą B Nr. 0006944, grąžinti P. D..

Priteisti iš P. D. 13,35 Lt proceso išlaidų valstybei. Proceso išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 5660).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Robertas Povilaitis