- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-05
- Bylos Nr.
- 2A-2567-467/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02381-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Liuda Uckienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- UAB „Fitransas“
- Kategorijos
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Liudos Uckienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui UAB „Fitransas“ dėl sumokėto avanso priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. G. 2013 m. sausio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Fitransas“ 22 000 Lt negrąžinto avanso, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012 m. gegužės 23 d. su atsakovu sudarė avansinę automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2012/05/23/1, pagal kurią šalys susitarė, kad per keturiolika dienų nuo šios sutarties pasirašymo jos sudarys pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovui bus perleista nuosavybės teisė į atsakovui priklausantį automobilį BMW X6, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad bendra automobilio kaina – 110 000 Lt. Ieškovas sutarties pasirašymo dieną sumokėjo atsakovui 22 000 Lt avansą. Per sutartyje nustatytą keturiolikos dienų terminą pagrindinės sutarties šalys nesudarė ir atsakovas ieškovui automobilio nepardavė. Atsakovas negrąžino ieškovui jo sumokėto avanso, todėl liko skolingas 22 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Teismas priėmė sprendimą už akių dėl to, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, t.y. kad jis atsakovui sutarties pasirašymo dieną yra sumokėjęs 22 000 Lt avansą, teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo minėtą avansą yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas A. G. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog ieškinyje nėra nurodytas ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių ir teismas akivaizdžiai nepagrįstai laikė, kad toks prašymas yra. Nesant ieškovo prašymo, teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, o turėjo nustatyti parengiamojo posėdžio datą bei kviesti į jį bylos šalis bylos pasirengimui ir bylos aplinkybių išsiaiškinimui. Teismas ieškinį įvertino akivaizdžiai lakoniškai ir neatliko jokio veiksmo, kad ieškinys būtų teisingai išnagrinėtas. Šiuo atveju teismas visiškai nesigilino į ginčo santykį, t.y. be pagrindo nenustatė, kad ieškovas, kaip fizinis asmuo, ketinantis įsigyti automobilį savo asmeninėms reikmėms, ir atsakovas, kaip komercinę veiklą automobilių prekybos srityje vykdantis juridinis asmuo, sutartį sudarė kaip vartotojas ir komercinę veiklą vykdantis subjektas (CK 6.350 str. 1 d.). Todėl šiuo atveju ieškovas pripažintinas silpnesniąja ginčo šalimi ir dėl šios priežasties teismas turėjo išsamiai aiškintis visas bylos aplinkybes, t.y. bent jau kviesti šalis į parengiamąjį teismo posėdį ir jame išsiaiškinti ginčo teisinį santykį ir sudaryti ieškovui galimybę ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinti savo paaiškinimais, taip pat prašyti apklausti liudytojus, galinčius patvirtinti ieškinyje nurodytas aplinkybes, bei, esant reikalui, pateikti papildomą medžiagą. Šiuo atveju kasos pajamų orderio neturėjimas negali atimti iš ieškovo galimybės teismo keliu iš nesąžiningo pardavėjo, neišdavusio kasos pajamų orderio, susigrąžinti ieškovui priklausančius pinigus. Pinigų sumokėjimo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik kasos pajamų orderiu, bet ir kitais įrodymais, jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 314 straipsnio tvarka apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – atsiliepimus apie UAB „Fitransas“ (b.l. 24-26), pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b.l. 28-30).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo A. G. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti.
Sprendimo už akių priėmimas yra specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas. Tai yra įstatymo leidėjo nustatyta procesinė priemonė, leidžianti užtikrinti CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užkirsti kelią bet kurios bylos šalies procesiniam pasyvumui. Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas skųsti apeliacine tvarka sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių – kartu nulemia būtinybę priimti tokį sprendimą tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos bei sąlygų, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. CPK 285 straipsnyje įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių pirmiausiai siejama su pačių bylos proceso dalyvių išreikšta valia – šalies atitinkamo prašymo buvimu (CPK 135 str. 1 d. 5 p., 142 str. 2 d. 4 p. ir 4 d., 246 str. 1 d. ir 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas, pareikšdamas ieškinį, neprašė teismo priimti sprendimą už akių tuo atveju, jeigu atsakovas nepateiktų paruošiamųjų dokumentų. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimtas sprendimą už akių CPK 142 straipsnio 4 dalies pagrindu, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sprendimu už akių nusprendęs ieškinį atmesti, atliko tik formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, be to ieškovui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus bei papildomus įrodymus dėl ginčo esmės, taip ieškovui atimant teisę į tinkamą teismo procesą. Ieškovas nurodė, jog 2012 m. gegužės 23 d. su atsakovu sudarė avansinę automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2012/05/23/1, pagal kurią šalys susitarė, kad per keturiolika dienų nuo šios sutarties pasirašymo jos sudarys pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovui bus perleista nuosavybės teisė į atsakovui priklausantį automobilį BMW X6, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad bendra automobilio kaina – 110 000 Lt. Ieškovas nurodė, jog sutarties pasirašymo dieną sumokėjo atsakovui 22 000 Lt avansą, tačiau per sutartyje nustatytą keturiolikos dienų terminą šalys nesudarė pagrindinės sutarties ir atsakovas ieškovui automobilio nepardavė. Ieškovo teigimu, atsakovas negrąžino jam sumokėto avanso, todėl liko skolingas 22 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių pripažino, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, t.y. kad jis atsakovui preliminariosios sutarties pasirašymo dieną yra sumokėjęs 22 000 Lt avansą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismui nusprendus priimti sprendimą už akių, liko visapusiškai neįvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nesurinkti įrodymai bei tinkamai neatliktas jų tyrimas, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas (CPK177 str., 183 str.). Šias aplinkybes buvo galima nustatyti tik bylą išnagrinėjus teismo posėdyje iš esmės, ištyrus visus įrodymus, apklausus liudytojus ir pan.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, išnagrinėti ir įvertinti turinčias reikšmės faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmę), priėmė sprendimą už akių CPK 142 straipsnio 4 dalies pagrindu, neesant ieškovo prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo, apskųstąjį teismo sprendimą panaikina (CPK 329 str. 1 d.). CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai ištirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Nagrinėjamu atveju byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Dėl to, kad apskųstasis teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, tampa neaktualūs kiti apelianto skundo argumentai, susiję su paduoto ieškinio pagrįstumu (nepagrįstumu), todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir plačiau nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, jog byla yra grąžinama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo – šis klausimas spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.