- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- 1-1566-530/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00751-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Nukentėjusysis
- R. D.
Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam V. A., nukentėjusiajam R. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1986-01-19 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „Vievio paukštynas“ statybos inžinieriumi, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. 2013 m. spalio 25 d. apie 20.05 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Volvo C70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini), prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie iš anksto numatomos kliūties, t.y., pėsčiųjų perėjos, turinčios saugumo salelę, kuomet saugumo salelėje buvo pėsčiasis, laiku nemažino greičio, o esant reikalui – nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, dėl to kliudė iš kairės pusės nuo saugumo salelės pėsčiųjų perėja judėjusį pėsčiąjį R. D. ir padarė jam kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
V. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku važiavo pas draugę ir prieš tai norėjo užsukti į Saulėtekio prekybos centrą. Buvo tamsu, sausa, perėja apšviesta, daug automobilių nebuvo, reikalavimo sustoti ten nebuvo. Jis tik kiek prieš sankryžą pristabdė. Pėsčiojo nepastebėjo, artėjo prie žiedo, įsivaizduoja, kad jam matomumą užstojo mašinos statramstis. Pėsčiasis iššoko į gatvę, ir jis kad išvengti, suko vairą į dešinę pusę, bet nukentėjusysis bėgo į dešinę pusę ir tiesiai po mašinos ratais, tada susuko vairą į kairę ir užkliudė nukentėjusiojo koją. Jis tada trenkėsi į statramstį. Sustabdęs mašiną, pribėgo prie nukentėjusiojo, iškvietė pagalbą. Įvykiui kilti buvo jo neatidumas ir nukentėjusiojo elgesys, jeigu nebūtų bėgęs į gatvę, būtų įsitikinęs kad saugu, nebūtų tai įvykę. Kai pastebėjo nukentėjusįjį buvo likę kokie 3-5 metrai. Nukentėjusysįjį nuvežė į ligoninę, tą vakarą nebendravo su juo, nes jis buvo be sąmonės, kai jį išleido iš ligoninės, matėsi kelis kartus. Tuo metu, kai kalbėjosi, nukentėjusysis suprato, kad netyčia, priešiškumo nebuvo. Jis pripažįsta, kad partrenkė nukentėjusįjį, bet pagal kelių eismo taisykles pėstysis turi įsitikinti, kad automobilis spės sustoti. Nukentėjusysis buvo praėjęs dvi priešpriešines eismo juostas, atėjęs iki salelės ir judėjo per kitas dvi. Jis važiavo antrąja eismo juosta, planavo žiede važiuoti į kairę pusę. Jis jam iš kairės pusės išbėgo po mašina į antrą juostą, jis tada suko vairą į pirmą, bet užkliudė koją. Jo vairuojamas automobilis buvo draustas draudime „PZU Lietuva“. Jam žinoma, kad draudimas atlygins, kai bus priimtas teismo sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. A. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir šiais teisme ištirtais bei įvertintais įrodymais:
N. R. D. parodė, kad įvykio vakarą jis išlipo iš troleibuso, ėjo per gatvę iki salelės, ėjo per perėją ir nieko daugiau neatsimena. Toje perėjoje yra apšvietimas nuo gatvės, salelė nedidelė, trikampė. Nė viena mašina nevažiavo, tik ta viena. Praėjo ir norėjo pabaigti eiti. Jis vairuojantis, taisykles žino, be to jis niekur neskubėjo, tai jam bėgti ir nereikėjo. Iki namų buvo likę gal pora šimtų metrų.. Jis praėjo dvi tas juostas, salelę, nulipo nuo salelės ir įvyko. Jam sakė, kad jis nukrito ant asfalto prie šaligatvio, bebaigiant pereiti gatvę. Gydosi nuo 2013m. spalio 25 dienos, šiuo metu yra nedarbingas, yra gavęs trečią grupę pusei metų. Buvo blauzdikaulio du lūžiai, galvos trauma ir kojos sutrenkimai. Praeitą savaitę buvo paskutinė operacija ir nuo to laiko gydosi namuose. Ieškinio nepareiškė, nes ketina kreiptis į draudimą. Iš kaltinamojo norėtų prisiteisti negautas pajamas, bet kaltinamasis sakė neturi pinigų, draudimas pamokės už fizinį skausmą.
Rašytinė medžiaga: Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 4-jo būrio patrulio M. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2013-10-25 atvykęs į eismo įvykio vietą Kaune, Pramonės pr. rado apgadintą automobilį Volvo C70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužalotą, nesąmoningą pilietį. Automobilio vairuotojas V. A. paaiškino, kad važiuodamas antra eismo juosta link V. K. pr. nepastebėjo iš kairės pusės per perėją ėjusio pėsčiojo ir jį partrenkė (b. l. 4). Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane, fotonuotraukose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013 m. spalio 25 d. apie 20.05 val. Kaune, Pramonės pr. prieš sankryžą su V. K. prospektu iš kurio matyti, jog duženos ir kraujo dėmė rasti ant važiuojamosios dalies, arčiau dešinio šaligatvio(b. l. 5-12). Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio Volvo C70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimo požymiai bei būklė po eismo įvykio (b. l. 13,14). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3343/13(02) konstatuota, kad R. D. padaryti sužalojimai - odos nubrozdinimai kaktoje, keliuose, dešinėje blauzdoje, muštinė žaizda smakre, dešinės kaktinės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje skiltyje, skeveldriniai dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 30, 31). Specialisto išvadoje Nr. 11-147 (14) konstatuota, kad buvusioje kelio situacijoje automobilio Volvo C70 vairuotojo V. A. veiksmai,- artėdamas prie iš anksto numatomos kliūties, t.y. pėsčiųjų perėjos, turinčios saugumo salelę, kuomet saugumo salelėje buvo pėsčiasis, laiku nemažino greičio, o esant reikalui – nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, dėl to kliudė iš kairės pusės nuo saugumo salelės pėsčiųjų perėja judėjusį pėsčiąjį R. D.,- techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (b. l. 37-40).
K. V. A. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 1 d., kvalifikacija teisinga, atitinka šio nusikaltimo sudėtį. Aukščiau aptartų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, specialistų išvados ir kt.) patvirtina, kad kaltinamasis V. A. vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau KET) reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. D. sveikata. Kelių eismo taisyklių 37 punkte numatyta, kad vairuotojas artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Iš kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo parodymų, bei įvykio vietos schemos, užfiksuotų duženų, matyti, jog nukentėjusysis buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje, tuo metu, kai judėjo nuo salelės per perėją iš kairės. Taigi vairuotojas privalėjo sulėtinti greitį, arba sustoti, kad praleisti pėsčiąjį. Kaltinamasis to nepadarė, teigdamas jog buvo nepakankamai atidus ir nepastebėjo pėsčiojo. Specialisto išvadoje teigiama, kad pagrindinė sąlyga techniniu požiūriu kilti eismo įvykiui buvo vairuotojo veiksmai( b.l.37-40). Akivaizdu, kad nesilaikymas Kelių eismo taisyklių 37 punkte įtvirtinto reikalavimo buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kelių eismo taisyklės įpareigoja ir pėsčiąjį įsitikinti ar pereiti gatvę, šviesoforu nereguliuojamoje perėjoje yra saugu ir šioje situacijoje kaip matyti iš sukeltų pasekmių, nebuvo saugu, tačiau tokie pėsčiojo veiksmai nebuvo pagrindine sąlyga, kilti šioms pasekmėms. Byloje nėra duomenų, kad pėsčiasis būtų bėgęs per gatvę, tai yra tik kaltinamojo aiškinimai, kurie nėra niekuo neparemti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats kaltinamasis teisme paaiškino, jog pėsčiojo jis nematė pėsčiųjų salelėje, tai rodo, jog jis buvo pakankamai neatidus prieš ženklais pažymėtą pėsčiųjų perėją, jokių veiksmų prilėtinti greitį nesiėmė, net esant tamsiam paros metui. Todėl privalo atsakyti baudžiamąja tvarka pagal LR BK 281str.1d..
Dėl civilinio ieškinio. Ikiteisminio tyrimo metu ir pasirengimo nagrinėti bylą teisme bei pradėjus įrodymų tyrimą teisme metu, civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškė, tik po pertraukos, kurios prašė kaltinamasis su nukentėjusiuoju, susitaikymui, pateikė teismui raštą kuriuo prašo priteisti 20 000 Lt kaip negautas pajamas ir neturtinę žalą. Teismas atsisakė priimti ieškinį, kadangi jis pateiktas pradėjus įrodymų tyrimą, be to jame nėra aiškiai suformuluotas ieškinys, nėra nurodyta kiek sudaro turtinė žala, ir kiek neturtinė žala, nepateikti įrodymai, kas akivaizdžiai būtų užvilkinęs bylos išnagrinėjimą. LR BPK 112 str. nurodyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Daiktinių įrodymų byloje nėra. Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
K. V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l.58) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. V. A. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
K. V. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo bendravo, kas rodo jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
K. V. A. neteistas (b. l. 46), administracine tvarka baustas (b. l. 47-52), psichiatrinio ir narkologinio kabineto įskaitoje neužregistruotas (b. l. 45), padarė neatsargų nusikaltimą, dirba, jauno amžiaus, todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį- baudą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nevengė susitikti su nukentėjusiuoju, po įvykio domėjo nukentėjusiojo sveikata, teikė pagalbą nelaimės vakarą, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, manytina jog kaltinamajam skirtina 10 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – nėra proporcinga ir būtina poveikio priemonė, todėl neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir skirti bausmę – 10 MGL (1300Lt) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Į. V. A. baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą nuteistasis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.