Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. B2-3216-343/2010 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Transridva“ bankroto

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Transridva“.

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi nutarė įtraukti R. R. į BUAB „Transridva“ kreditorių sąrašą su 716 770,57 Lt iš paskolos teisinių santykių kylančiu kreditoriniu reikalavimu; atnaujinti iš laidavimo teisinių santykių kylančios UAB „Swedbank lizingas“ prašymo dalies nagrinėjimą iš esmės; įpareigoti administratorių kreditorių susirinkime apsvarstyti klausimus dėl 2007 m. balandžio 13 d. laidavimo sutarčių teisėtumo, bendrovės direktoriaus veiksmų sudarant minėtas laidavimo sutartis įtakos bendrovės finansinei padėčiai bei bankroto bylos iškėlimui; įpareigoti administratorių su šia nutartimi supažindinti kreditorius.

Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria nutarta atnaujinti iš laidavimo teisinių santykių kylančios UAB „Swedbank lizingas“ prašymo dalies nagrinėjimą iš esmės, administratorius įpareigotas klausimus dėl 2007 m. balandžio 13 d. laidavimo sutarčių teisėtumo apsvarstyti kreditorių susirinkime, išspręsti klausimą iš esmės, prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo patenkinti visiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė atskirąjį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad CPK 157, 256 straipsniuose, reglamentuojančiuose bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą, nenumatyta galimybė apskųsti šiuo klausimu priimtą teismo nutartį, be to, tokios nutarties priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl nutarties dalis dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo yra neskundžiama. Teismas pažymėjo, kad tas pats pasakytina ir apie nutarties dalį, kuria administratorius įpareigotas inicijuoti klausimo dėl laidavimo sutarčių teisėtumo aptarimą kreditorių susirinkime. Teismas nurodė, kad šis teismo įpareigojimas susijęs su ginant viešąjį interesą teismo inicijuojama išsamia kreditoriaus iškelto teisinio klausimo analize, klausimui tinkamai išspręsti būtinų teisinių argumentų ir su jais susijusių įrodymų įvertinimu. Teismas pažymėjo, kad galimybė kreditoriui bankroto byloje apskųsti teismo iniciatyvą, susijusią su papildomos bylai reikšmingos informacijos išsireikalavimu ir įvertinimu, teisės aktuose nenumatyta. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad atskiruoju skundu skundžiami teismo procesiniai sprendimai, kurie, remiantis teisės aktų reikalavimais, yra neskundžiami. Teismo teigimu, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas galimai suklaidino kreditorių 2010 m. spalio 18 d. nutartyje aiškiai neįvardindamas, jog skundžiama tik ta nutarties dalis, kuria išspręstas kito kreditoriaus reikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, negali turėti įtakos CPK įtvirtintoms apeliacinio objekto riboms.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi UAB „Swedbank lizingas“ buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, laikytina, kad teismas sutiko su tuo, jog nėra pagrindo atsisakyti priimti UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties, tačiau yra pagrindas nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Apeliantas pažymi, kad atskirojo skundo trūkumų šalinimo instituto esmė ta, kad nustačius apeliantui terminą trūkumams pašalinti atskirasis skundas nėra nagrinėjamas, bet ir nėra atsisakoma jį priimti. Apelianto teigimu, terminas trūkumams pašalinti visada nustatomas tais atvejais, kai yra formalus atskirojo skundo neatitikimas CPK reikalavimams ir kurį pataisius teismas atskirąjį skundą privalo priimti. Apeliantas nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodyti atskirojo skundo trūkumai buvo pašalinti, todėl teismas turėjo priimti UAB „Swedbank lizingas“ atskirtąjį skundą ir jo priėmimo diena laikyti pirminio atskirojo skundo pateikimo teismui dieną – 2010 m. spalio 25 d. Apeliantas pažymi, kad teismas visiškai nenurodė, kokių atskirojo skundo trūkumų UAB „Swedbank lizingas“ nepašalino. Apeliantas nurodo, kad teismas apskritai negalėjo įpareigoti administratorių laidavimo sutarčių teisėtumo klausimą perduoti svarstyti kreditorių susirinkime, kadangi pagal įstatymus tokio klausimo svarstymas nepriskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria nutarta atnaujinti iš laidavimo teisinių santykių kylančios UAB „Swedbank lizingas“ prašymo dalies nagrinėjimą iš esmės bei administratorius įpareigotas klausimus dėl 2007 m. balandžio 13 d. laidavimo sutarčių teisėtumo apsvarstyti kreditorių susirinkime, tuo pagrindu, kad šie klausimai negali būti skundžiami apeliacine tvarka.

CPK 334 straipsnio pirmoji dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal CPK 315 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atnaujintas konkretaus prašymo nagrinėjimas, be to, tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs apeliantui terminą atskirojo skundo trūkumų pašalinimui, savaime nereikia, kad teismas yra įpareigotas priimti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuri pagal įstatymo reikalavimus negali būti skundžiama apeliacine tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria nutarta atnaujinti iš laidavimo teisinių santykių kylančios UAB „Swedbank lizingas“ prašymo dalies nagrinėjimą iš esmės, tuo pagrindu, kad tokia nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu.

Kaip minėta, kreditorius UAB „Swedbank lizingas“, paduodamas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties, taip pat skundė šios teismo nutarties dalį dėl įpareigojimo administratorių kreditorių susirinkime apsvarstyti klausimus dėl 2007 m. balandžio 13 d. laidavimo sutarčių teisėtumo. Teisėjų kolegijos nuomone, kreditorius turėjo teisę teikti atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties dalies. Tokai išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. balandžio 13 d. laidavimo sutarčių teisėtumo klausimas yra tiesiogiai susijęs su galimybe patvirtinti UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinį reikalavimą, t.y. susijęs su kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ teisėmis, tokių teisių įgyvendinimu bei teisių įgyvendinimo pasekmėmis, todėl laikytina, kad apribojimas skųsti atskiruoju skundu teismo nutarties dalį dėl įpareigojimo administratorių kreditorių susirinkime apsvarstyti klausimus dėl 2007 m. balandžio 13 d. laidavimo sutarčių teisėtumo gali užkirsti galimybę tolesnei bylos eigai. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi administratoriaus įpareigojimas atlikti veiksmus nėra teismo naujų turinčių bylai reikšmės aplinkybių aiškinimas bei nustatymas ar naujų įrodymų išreikalavimas ir tyrimas. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria nutarta įpareigojimo administratorių kreditorių susirinkime apsvarstyti klausimus dėl 2007 m. balandžio 13 d. laidavimo sutarčių teisėtumo.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties dalies įpareigoti administratorių kreditorių susirinkime apsvarstyti klausimus dėl 2007 m. balandžio 13 d. laidavimo sutarčių teisėtumo, panaikintina ir atskirojo skundo dėl minėtos pirmosios instancijos teismo dalies priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; kita nutarties dalis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties dalies įpareigoti administratorių kreditorių susirinkime apsvarstyti klausimus dėl 2007 m. balandžio 13 d. laidavimo sutarčių teisėtumo, panaikinti ir atskirojo skundo dėl minėtos pirmosios instancijos teismo dalies priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kitą Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.