Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-248-1197/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-03-05
Bylos Nr.
1-248-1197/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36529-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kanapinskas
Kaltinamasis
E. A.
Nukentėjusysis
A. U.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-248-1197/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36529-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.7.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 5 d.

VilniusVilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas,sekretoriaujant Teresai Stankevič,dalyvaujant prokurorui Gintui Vaičiūnui,kaltinamajam E. A.,nukentėjusiosios A. U. įgaliotai atstovei advokatei T. B.,nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą E. U.,

neviešame teismo posėdyje, žodinio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, teistas:

1) 2021 m. liepos 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti, mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje per visą bausmės laiką;

2) 2022 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 40 MGL (2000 Eur) bauda bei atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui ir konfiskuotas automobilis „BMW 530D“;

3) 2022 m. lapkričio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimt) parų areštas ir 40 MGL (2 000 eurų) bauda;

4) 2023 m. balandžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, pakeistu 2023 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, ir jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 40 MGL (2 000 eurų) bauda,

kaltinamas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. A., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nuo 2023 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, name, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamete A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir tikrai žinodamas, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, nenaudojęs nukentėjusiosios atžvilgiu smurto ir kitokios prievartos, abipusiu sutikimu, ne mažiau penkių kartų natūraliu būdu lytiškai su ja santykiavo ir taip pažeidė jaunesnės negu 16 metų A. U. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus. Jokio išžaginimo nebuvo, pripažįsta visas aplinkybes, nurodytas kaltinamajame akte. Kaltinamasis taip pat parodė, kad su nukentėjusiąja dabar gyvena kartu ir, kai ji sulauks 16 (šešiolikos) metų, žada ją vesti bei auginti kartu vaiką.

3. 2023 m. gruodžio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. A. parodė, kad psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, įskaitoje neįrašytas. Narkotinių medžiagų nevartoja. Šiuo metu dėvi apykoją. Dėl jam pareikšto įtarimo nori parodyti, kad su A. U. susipažino 2022 metais ir iš karto pradėjo bendrauti. A. U. pakvietė jį į draugus „Facebooke“, pradėjo susirašinėti, bendrauti. Bendravo dažnai, dažniausiai jam rašė pati A. U. Kai susipažino su A. U., jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, žino jos gimtadienio datą. Susipažinus su A. U. ji pasirodė vyresnė, manė, kad jai daugiau negu 16 metų. Bendravimo su A. U. metu pastebėjo, kad ji labai rūpestinga. Tad jie pradėjo draugauti ir dažnai susitikinėti. Sužinojęs kiek jai metų, suabejojo dėl jų draugystės, tačiau per tą laiką įsimylėjo A. U. Matė, kad A. U. jis taip pat patinka. Kai sėdėjo kalėjime, jų ryšis nenutrūko, dažnai bendraudavo telefonu. 2023 metų balandžio mėnesį buvo paleistas iš kalėjimo. Po to iš karto apsigyveno pas A. U. Jos mama E. U. leido jam apsigyventi jos namuose. Šių metų balandžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, pirmą kartą pasimylėjo su A. U. jos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Lytiniai santykiai įvyko A. U. iniciatyva. Su juo buvo pirmi A. U. lytiniai santykiai. Su A. U. turėjo daugiau lytinių santykių, tačiau kiek, negali pasakyti, nes neprisimena. 2023 m. spalio mėnesį, dienos neprisimena, A. U. jam pasakė, kad užsilaiko mėnesinės ir laukiasi kūdikio, o gydytojai jai patvirtino, kad ji laukiasi. Jis nusprendė, kad rūpinsis A. U. ir jų vaiku. Šiuo metu dirba pagal individualios veiklos pažymą, montuoja tvoras. Uždirba neblogai, iš gaunamų pinigų galės aprūpinti A. U. ir vaiką. Šiuo metu su A. U. susituokti neplanuoja, nes ji yra nepilnametė. Vaiką savo pripažįsta ir pilnai juo pasirūpins. Pagal sudarytą planą jų vaikas turi gimti (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena kaip šeima, pilnai materialiai aprūpina A. U. A. U. padeda ir jos mama E. U.. Jų santykiai geri. A. U. lanko mokyklą, o jis visapusiškai jai padeda. Supranta, kad pradėjęs lytiškai santykiauti su A. U., kol jai dar nebuvo 16 metų, padarė negerai, bet jie jau apie metus draugavo, juos siejo šilti jausmai, todėl pradėjo lytiškai santykiauti. Gailisi, kad gal per ankstį pradėjo lytiškai santykiauti, tačiau prisiima pilną atsakomybę dėl savo veiksmų. Nepageidauja, kad jo vaikui būtų atliktas DNR tyrimas. Žino, kad A. U. laukiasi jo vaiko.

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. U., parodė, kad laukiasi būdama (duomenys neskelbtini) metų, dabar yra 21 savaičių ir 5 dienos nėštumo. Laukiasi nuo E. A., kurį pažįsta virš 2 metų, jų santykiai normalūs, nuo vasaros gyvena kartu. Ateities planų nežino. Jis nieko nesako, kad ji laukiasi. Lytinius santykius pradėjo, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Nepamena kas pasiūlė pradėti lytinius santykius. Ji sutiko, kad būtų lytiniai santykiai. Už lytinius santykius jis dovanų nedavė, nieko nežadėjo. E. A. normalus, geras, gražus, su ja elgiasi gerai, normaliai. Jis rūko, alkoholį vartoja labai retai, E. A. žino apie jos nėštumą. Kalbėjo, kad reikės daiktus pirkti. Planuoja kartu auginti vaiką, kol kas gyvens su mama, o toliau nežino. E. A. normaliai sutaria su mama. Mama apie nėštumą sužinojo, kai jai buvo 14 savaičių nėštumas, pas gydytoją važiavo, kai buvo 16 savaičių. Dabar su mama sutaria gerai. Anksčiau su E. A. buvo susipykę, kai dar negyveno kartu, tiesiog, porą dienų nebendraudavo, jis nėra ją nuskriaudęs. Ji pažįsta visus E. A. giminaičius ir draugus. E. A. dirba, stato vartus. Jis prisideda prie namų išlaidų, perka valgyti, ko paprašo, nuperka. Planuoja susituokti su E. A. Kai apsigyveno su E. A. mamos namuose, nežinojo apie nėštumų. Iki tol buvo pas E. A. porą kartų savaitgaliais. Taip išėjo, kad pas mamą apsigyveno. Jis iš pradžių atvažiuodavo, o paskui pradėjo dirbti netoli ir apsigyveno. Mama nieko nesakė, kai pradėjo E. A. gyventi kartu. Apie blogą savijautą ir pykinimą pasakė E. A., sesei. Suprato, kad reikia pasidaryti testą, E. A. testą nupirko. Kai sužinojo, kad laukiasi, E. A. nieko nesakė, buvo normali reakcija. Jis nei apsidžiaugė, nei nuliūdo, buvo kaip buvo. Nebuvo kalbų, kad nereikia nėštumo. Lytinių santykių metu nenaudojo apsaugos priemonių. Nepamena, kiek turėjo lytinių santykių su E. A., gal 5 kartai, gal truputį daugiau. E. A. tėvai nieko nesakė, kad su E. A. apsigyveno, jie žino, kad ji laukiasi, bet nieko nesakė. Nežino, kas jie su E. A., bet turbūt šeima. Niekas nepasikeitė nuo tada, kai sužinojo, kad laukiasi. E. A. pirkdavo maistą ir kitus daiktus ir iki nėštumo. Apie santuoką ir ankščiau kalbėjo, bet gal dar galvojo, jog per mažai pažįsta vienas kitą, o kai sužinojo apie nėštumą, tai vėl pradėjo galvoti apie santuoką. Žino, kad E. A. veiksmai gali būti nusikalstami, mano, kad E. A. neturi už tai atsakyti.

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. U. parodė, kad A. U. yra jos dukra, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini). Šių metų rugsėjo mėnesį dukra atliko nėštumo testą, kuris parodė teigiamą rezultatą. Ji iškarto kreipiasi į socialinę darbuotoją ir pranešė, kad galimai dukra laukiasi. Buvo atliktas situacijos įvertinimas. 2023 m. spalio 3 d. ji su dukra apsilankė pas gydytoją, kuri patvirtino, kad ši laukiasi, dokumentuose buvo užfiksuota 16 savaičių. Jai yra žinoma, kas yra vaiko tėvas, nes dukra draugauja su E. A., kuris pripažįsta, kad yra vaiko tėvas. Jis padeda dukrai ir sutinka kartu su jos dukra auginti vaiką.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2023 m. rugsėjo 4 d. gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. E. U. atėjusi konsultacijai pas socialinę darbuotoją į (duomenys neskelbtini) seniūniją, paaiškino, kad dukrai A. U., gim. (duomenys neskelbtini), buvo atliktas nėštumo testas, kuris rodė teigiamą rezultatą.

7. 2023 m. spalio 16 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo formoje (forma Nr. E025) nurodyta, kad A. U. patvirtintas nėštumas.

8. 2023 m. gruodžio 12 d. VšĮ Vilniaus rajono poliklinikos rašte nurodyta, kad 2023 m. spalio 3 d. A. U. konsultuota UAB „T“ ir nustatyta diagnozė ,,O09.2 Nėštumo trukmė 14-19 savaičių“.

9. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad rizikos veiksniai – 25.3.9. kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai. Nustatytos faktinės aplinkybės: 2023 m. rugsėjo 4 d. skyriuje gautas Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos darbui su šeimomis pranešimas (reg. Nr. 3VTP-19190, kuriame nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. E. U. atėjusi konsultacijai pas socialinę darbuotoją į (duomenys neskelbtini) seniūniją, paaiškino, kad dukrai buvo atliktas nėštumo testas namuose, kuris rodė teigiamą rezultatą. Nepilnametė dukra 2023 m. rugsėjo 5 d. yra užrašyta į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją ginekologinei apžiūrai, bet, pasak motinos, mergaitė nenori eiti tikrintis pas specialistus. 2023 m. rugsėjo 6 d. A. U. sakė, kad buvo mokykloje, mokslai sekasi gerai. Paklausus vaiko, kodėl šiandien kartu su motina nevyko į gydymo įstaigą, ji atsakė, kad mama nepaskambino mokytojai ir nepaprašė, kad ją išleistų iš pamokos ir, kad nėra tikslo ten vykti. A. U. sakė, kad turi draugą, kuris yra pilnametis, su juo draugauja jau apie metus. Vaiko teigimų, ji nesilaukia, lytinių santykių su draugu neturėjo. Vaikui buvo paaiškinta, kad turi atlikti nėštumo testą, o taip pat antradienį kartu su motina nuvykti į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją ginekologinei apžiūrai. 2023 m. rugsėjo 6 d. motina sakė, kad jos dukra gali būti nėščia maždaug apie 2 mėnesius, nes namuose matė atlikto nėštumo testo rezultatą, kuris rodė teigiamą rezultatą, mano, kad testas buvo atliktas dukros A. U. Motina sakė, kai tik sužinojo apie galimą dukros nėštumą, kreipėsi konsultacijos į socialinį darbuotoją ir A. U. užregistravo į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją ginekologinei apžiūrai. Tačiau dukra nenori kalbėti šia tema, nenuvyko konsultacijai į gydymo įstaigą. Motinai buvo pasiūlyta dar kartą vaikui atlikti nėštumo testą ir 2023 m. rugsėjo 12 d. kartu nuvykti į gydymo įstaigą. 2023 m. rugsėjo 8 d. socialinė darbuotoja J. S. informavo, kad šeimai atvejo vadyba yra taikoma nuo 2021 m. gruodžio 10 d. Vaiko motina pagalbos plane numatytas priemones vykdo, alkoholio vartojimo šeimoje atvejų paskutiniu laikotarpiu nebuvo fiksuota. Vaiko motina E. U. daug dirba, stengiasi, kad vaikams nieko netrūktų, vaikais rūpinasi tinkamai. 2023 m. rugsėjo 8 d. bendrauta su A. U. draugu E. A., kuris sakė, kad jo draugė galimai laukiasi, nes ne vieną kartą buvo atliekamas nėštumo testas, kuris parodė teigiamą rezultatą. Vaikino teigimu, jis supranta, kokia atsakomybė jo laukia. Apsaugos veiksnys – 23.1. vaiko atstovai pagal įstatymą suvokia situaciją, žino galimos pagalbos vaikui ir (ar) sau būdus ir imasi aktyvių veiksmų bei efektyvių priemonių situacijai keisti. Mama paaiškino, kad sužinojusi apie galimą dukros nėštumą kreipėsi pagalbos į socialinę darbuotoją, taip pat ir į medikus. Motina supranta susidariusią situaciją šeimoje, sprendžia iškilusias problemas, prisiima visą atsakomybę. Nustatytų apsaugos veiksnių nepakanka, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai.

10. Pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti nukentėjusiojo nepilnamečio savanorišką sutikimą lytiškai santykiauti. Nukentėjusiuoju pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį yra nepilnametis, t. y. asmuo, jaunesnis negu 16 metų, ir kaltininkas tai žinojo arba turėjo ir galėjo tai numatyti. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia sąmoningai siekiant, kad nepilnametis asmuo lytiškai santykiautų su kaltininku ar kitaip tenkintų jo lytinę aistrą.

11. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Šios normos tikslas – užtikrinti harmoningą vaiko vystymąsi ir apsaugoti nesubrendusių asmenų seksualinį neliečiamumą net ir tais atvejais, kai jaunesni nei 16 metų asmenys, nesuvokdami socialinės lytinių santykių ir seksualinės prievartos prasmės, sutinka (neišreiškia prieštaravimo) lytiškai santykiauti su pilnamečiu, socialiai brandžiu asmeniu. Todėl būtent pilnamečiam socialiai brandžiam asmeniui, turinčiam daugiau gyvenimiškos patirties, kyla pareiga neinicijuoti lytinių santykių su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu arba jų atsisakyti.‏‏‎ Taigi, įstatymų leidėjas kriminalizuoja įprastinius, abipusiškai savanoriškus lytinius santykius, kai pilnametis – sulaukęs 18 metų ar vyresnis – asmuo santykiauja su 16 metų nesulaukusiu asmeniu. Taip pat pažymėtina, kad nors nurodytoje normoje įtvirtintas tik vienas nukentėjusįjį apibūdinantis požymis – jaunesnis nei 16 metų, tačiau iš sisteminės BK 149 ir 150 straipsnių analizės bei formuojamos teismų praktikos matyti, kad normos dispozicija įprastai apima tik tuos atvejus, kai nukentėjusysis yra sulaukęs 14 metų amžiaus, nes lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas su jaunesniu nei 14 metų asmeniu, nesant išimtinių aplinkybių, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ar 150 straipsnio 4 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-1073/2023).

12. Byloje nėra ginčo dėl šios nusikalstamos veikos tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių. Kaltinamasis E. A. savo kaltę pripažino ir parodė, kad su A. U. turėjo lytinių santykius, tačiau kiek kartų, negali pasakyti, neprisimena, nes jie kartu gyvena, A. U. laukiasi jo vaiko. Jis parodė, kad lytiniai santykiai įvyko A. U. iniciatyva, jai pačiai sutinkant. Jis žinojo, jog nukentėjusioji A. U. yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus. Paties kaltinamojo teigimu, tokiems jo veiksmams turėjo įtakos ir tai, kad jis įsimylėjo A. U., jie kartu apsigyveno, nukentėjusioji pati rodė iniciatyvą tokiems santykiams. Nukentėjusiosios A. U. parodymai iš esmės sutampa su kaltinamojo duotais parodymais. Nukentėjusioji detaliai paaiškino visas bendro gyvenimo su kaltinamuoju aplinkybes, patvirtino, kad ir pati sutiko su juo turėti lytinius santykius. Liudytoja E. U. patvirtino, kad dukra draugauja ir kartu gyvena jos namuose su E. A., kuris yra dukros vaiko tėvas.

13. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad E. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nuo 2023 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, name, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamete A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir tikrai žinodamas, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, nenaudojęs nukentėjusiosios atžvilgiu smurto ir kitokios prievartos, abipusiu sutikimu, ne mažiau penkių kartų natūraliu būdu lytiškai su ja santykiavo ir taip pažeidė jaunesnės negu 16 metų A. U. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

14. E. A., būdamas beveik (duomenys neskelbtini) metais vyresnis už nukentėjusiąją, suvokė pavojingą šios savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

15. BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

16. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

17. Teismas, skirdamas bausmę E. A. už padarytą nusikalstamą veiką, atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę.

18. E. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei davė nuoseklius parodymus. Kaltinamojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

19. Kaltinamasis E. A. abipusiu sutikimu, ne mažiau penkis kartus natūraliu būdu lytiškai santykiavo su A. U., tikrai žinodamas, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, nenaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu jokio smurto ar kitokios prievartos. Šiuo metu kartu gyvena su nukentėjusiąja, nori kartu kurti šeimą, laukiasi vaiko. Tai parodo, kad nukentėjusioji dėl padaryto nusikaltimo jam atleido, kaltinamojo veika sunkių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai nesukėlė, savo elgesį šiuo metu kaltinamasis vertina negatyviai, supranta tokio elgesio pasekmes.

20. E. A. anksčiau teistas 4 (keturis) kartus ir daug kartų baustas administracine tvarka. E. A. gyvena su nukentėjusiąja, ruošiasi kurti šeimą, dirba, padeda nukentėjusiajai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir gyvena kartu. Kaltinamasis nurodo, kad kartu su A. U. augins vaiką ir išlaikys šeimą.

21. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. A. paskyrus prokuroro pasiūlytą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

22. Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK straipsniu, E. A. skiriama 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina galutinė – 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

23. E. A. buvo nuteistas 2023 m. balandžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, pakeistu 2023 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnuo laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalies, 4 dalies ir 5 dalies nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 40 MGL (2 000 eurų) bauda. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 9 dalimi, šiuo nusprendžiu paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė subendrintina su 2023 m. balandžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme, prie griežčiausios minėtu nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės visiškai pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę ir E. A. skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 40 MGL (2 000 eurų) bauda.

24. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. balandžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, E. A. paskirtos 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, dėl šiuo nuosprendžiu konstatuoto apysunkio nusikaltimo jis savo kaltę pripažįsta ir gailisi, dirba, padeda nukentėjusiajai, kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, kaltinamasis jos atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido, yra pakankamas pagrindas manyti, kad skiriamos subendrintos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus šios bausmės vykdymą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalimi, E. A. paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Neatidėjus bausmės vykdymo nukentėtų ne tik kaltinamojo, bet ir pačios nukentėjusiosios ir jų vaiko interesai, nes kaltinamasis dirba ir materialiai padeda nukentėjusiajai, jie gyvena kartu, planuoja kurti šeimą ir kartu auginti vaiką. Įpareigojimas atsiprašyti nukentėjusiosios kaltinamajam neskirtinas, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, kaltinamasis jos atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido.

Dėl civilinio ieškinio

25. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą E. U. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3 000 eurų civilinį ieškinį patirtai žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė nurodė atsisakanti civilinio ieškinio. Nukentėjusiajai teisiamojo posėdžio metu išaiškinus civilinio ieškinio atsisakymo teisines pasekmes, nukentėjusioji nurodė, kad supranta ieškinio atsisakymo teisines pasekmes ir civilinio ieškinio atsisako. Esant šioms aplinkybėms, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl proceso išlaidų

26. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-418-222/2016).

27. Šioje byloje nukentėjusiosios nepilnametės A. U. interesus atstovavo advokatė T. B.. Iš 2024 m. vasario 19 d. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateiktos pažymos Nr. APD-2024-01880 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad nepilnametei nukentėjusiajai A. U. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidų suma yra 180,83 Eur. Atsižvelgiant į nedidelę išlaidų sumą ir advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvertinus tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus dirbantis, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl valstybės turėtos išlaidos nukentėjusiajai paskirtos atstovės teisinei pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir 180,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo E. A. valstybės naudai.

Dėl kitų proceso klausimų

28. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina E. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 – 298 straipsniais, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, paskirtą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. A. galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės 2023 m. balandžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėti paskirtą 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę ir paskirti E. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams ir 40 MGL (2 000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, kaltinamajam paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. A. dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą E. U. teisiamojo posėdžio metu atsisakius pareikšto 3 000 eurų civilinio ieškinio, procesą civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Priteisti iš E. A. valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 180,83 Eur.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti E. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti E. A., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (180,83 Eur) per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų ir žemiau nurodytų banko sąskaitų (gavėjo pavadinimas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, mokėjimo paskirtis – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylos Nr. 1-248-1197/2024“, įmokos kodas 5630): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas). Išlaidų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (Ukmergės g. 322, LT-09600 Vilnius; elektroninis paštas: vilniaus.regiono@teismas.lt).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Virginijus Kanapinskas