Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1196-614/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-23
Bylos Nr.
2S-1196-614/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08472-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Pareiškėjas
L. P.
Kategorijos
  • 3.3.2.3Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Civilinė byla Nr. e2S-1196-614/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08472-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsisakymo ginti viešąjį interesą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Generalinės prokuratūros 2020 m. vasario 21 d. nutarimą, kuriuo nutarta palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 2.VI-92 Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ir priimti dėl pareiškėjos skundo naują sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Teismas atkreipė dėmesį, kad skunde suformuluotas reikalavimas „priimti naują sprendimą“ yra per daug abstraktus, teisiškai neapibrėžtas, todėl lieka neaiškios skundo reikalavimais apibrėžiamos bylos teisminio nagrinėjimo ribos. Pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, tačiau teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jo kompetenciją ir nurodyti kokį sprendimą prokuroras turi priimti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas priimti dėl skundo naują sprendimą (už prokurorą nuspręsti dėl viešojo intereso gynimo, jeigu iš tikrųjų to siekiama teikiamu skundu) negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas pareiškėjai nustatė terminą tinkamai suformuluoti reikalavimo dalyką.

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovei naują 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos skundo trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartyje, pašalinti.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. birželio 11 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl trūkumų šalinimo, kuriame suformuluotas pareiškėjos skundo reikalavimas „patikrinti, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, surinko visus galimus įrodymus, juos tinkamai analizavo ir vertino bei pagrįstai motyvavo išvadą, atsisakyti ginti viešąjį interesą ir priimti dėl skundo atitinkamą sprendimą“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjos L. P. skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

6. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepašalino (netinkamai šalino) anksčiau nurodytus skundo trūkumus, t. y. pareiškėjos reikalavimas „priimti dėl skundo atitinkamą sprendimą“ vis dar nėra aiškiai apibrėžtas, t. y. neaišku kokio būtent procesinio sprendimo pareiškėja siekia. Pažymėjo, kad reiškiamas skundo reikalavimas turi būti ne numanomas, o aiškus-nedviprasmiškas, be to, jis turi būti aiškus ne tik bylą nagrinėjančiam teismui, bet ir visiems dalyvaujantiems byloje asmenims tam, kad būtų žinomos bylos nagrinėjimo ribos ir sudarytos tinkamos galimybės išreikšti savo procesines pozicijas (sutikimus ar prieštaravimus) dėl reiškiamų reikalavimų. Svarbu ir tai, kad tinkamas-aiškus procesinio reikalavimo suformulavimas turi esminę teisinę reikšmę sprendžiant dėl dalyvaujančių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi, kuris yra reikšmingas sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 443 straipsnio 6 dalį).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį. Nurodo, kad:

7.1. pareiškėja pateikė teismui skundą dėl Generalinės prokuratūros atsisakymo ginti viešą interesą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi;

7.2. skunde aiškiai suformuluotas jo dalykas - patikrinti, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, surinko visus galimus įrodymus, juos tinkamai analizavo ir vertino bei pagrįstai motyvavo savo išvadą atsisakyti ginti viešą interesą ir priimti dėl skundo atitinkamą sprendimą;

7.3. prašymas priimti atitinkamą sprendimą reiškia sprendimą, kuris įvertintų Generalinės prokuratūros priimtą sprendimą - nutarimą palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą;

7.4. teismas nepagrįstai laiko, kad prašymas per daug abstraktus, nes prašyme išsamiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą; skunde aiškiai suformuluotas jo dalykas. Nėra pagrindo nenagrinėti pateikto skundo.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos skundą dėl Generalinės prokuratūros atsisakymo ginti viešąjį interesą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį savo teisių gynimo būdą pasirinkti sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas gali apginti asmens pažeistas teises tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į teismą asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą, nes teismas negali suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą už ieškovą. Be to, civilinis procesas, be kitų principų, taip pat grindžiamas ir šalių lygiateisiškumo principu, kuris reiškia, kad byloje turi būti sudarytos galimybės pasisakyti abiem proceso šalims. Atsakovas, nesant aiškiai suformuluoto ieškinio dalyko, negalėtų tinkamai pasinaudoti teise gintis ir pateikti išsamius atsikirtimus.

12. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėjos reikalavimas „priimti dėl skundo atitinkamą sprendimą“ vis dar nėra aiškiai apibrėžtas, todėl neaišku kokio būtent procesinio sprendimo pareiškėja siekia. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai skundžiamos nutarties išvadai. Pažymėtina, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

13. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad reikalavimas „priimti atitinkamą sprendimą“ reiškia sprendimą, kuris įvertintų Generalinės prokuratūros priimtą sprendimą - nutarimą palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pareiškėjos reikalavimas nėra tinkamas, nes nėra aišku kokio būtent procesinio sprendimo pareiškėja siekia.

14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus procesinius dokumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytu terminu teismo nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų nepašalinus, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos L. P. skundą pagrįstai laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog nevykdant teismo nurodymų, pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, negali būti laikoma pareiškėjos teisės ginti galbūt pažeistas teises ribojimu. Be to, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą su skundu, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas laikyti procesinį dokumentą nepaduotu.

15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė