Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nukentėjusiajai M. J., kaltinamajam A. J., įstatyminei atstovei L. J., gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, VTAS atstovui M. K.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rokiškio raj., gyvenantis Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, besimokantis Kauno (duomenys neskelbtini)mokykloje 10 klasėje, teistas

- 2013-12-18 Kauno apylinkės teismo Teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str. 1, 2 d., 6 mėn. laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2013 m. rugsėjo 30 d. apie 19.15 val., viešoje vietoje – autobusų stotelėje, esančioje Vytauto gatvėje, prie namo Nr. 58, Garliavoje, Kauno rajone, matant ir girdint pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, išplūdo necenzūriniais žodžiais tyrimo metu nenustatytą vyriškį, išsitraukęs peilį, juo draskė ant skelbimų lentos užklijuotus lapus, spyrė du kartus į stovą su autobusų maršrutų grafikais, o M. J. jį sudrausminus, jis agresyviai du kartus jai pasakė „kas nepatinka“ bei, dešinėje rankoje laikydamas peilį, pagrasino M. J., sakydamas “nori, aš iš tavęs šašlyką padarysiu?“, tuo sukeldamas M. J. didelį išgąstį, kad ją gali sužaloti, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. J. dalinai prisipažino padaręs nusikaltimą bei parodė, kad 2013-09-30 po pietų jis, G. bei M. T. buvo prie „Iki“ parduotuvės Garliavoje. G. padavė peilį kaltinamajam, prašydama, kad jis pagrasintų nukentėjusiajai, už tai pažadėjusi pakelį cigarečių. Prieš tai tą patį Gabrielė siūlė M. T.. Kaltinamasis nurodė, kad, priėjęs prie moters, jai kažką pasakė, taip pat pasakė kelis keiksmažodžius, nesakė, kad ją užmuš. Tuo metu peilį laikė už peilio rankenos, atlenktą, ranką, kurioje buvo peilis, laikydamas šalia kojos. Jo turimas peilis buvo matomas. Po kiek laiko jis trenkė į stotelę ir atsisėdo. Tuo metu nurodė galvojęs, kad grasinimas moteriai yra tik pajuokavimas. Nurodė nepamenąs, ar draskė skelbimus skelbimų lentoje. Atsimena, kad sudegino tik vieną skelbimą. Pas stotelėje buvusį vyrą cigarečių neprašė. Nurodė skelbimus draskęs rankomis, bet ne peiliu, o M. T. skelbimus degino. Kadangi nukentėjusioji sureagavo į tokius jų veiksmus, juos sudrausmino, kaltinamasis jai kažką pasakė. Gal galėjo būti, kad sakė, nukentėjusiosios nurodytus žodžius. Teigia buvo išsiėmęs ne tą peilį, kurį nešiojasi su savimi, o tą, kurį davė G.. Ikiteisminio tyrimo metu sakė kitaip, nes nenorėjo sakyti, kad peilis buvo Gabrielės. Mano, kad anksčiau jis netinkamai elgdavosi dėl neturėjimo, ką veikti. Dabar jis dirba, mokosi, pagerėjo mokslo rezultatai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. J. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji M. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 16-18) bei parodė, kad 2013-09-30 Garliavos sustojime laukė autobuso. Apie 19. 00 val. į sustojimą atėjo trys jaunuoliai. A. J., priėjęs prie cilindro formos autobusų tvarkaraščio, du kartus į jį spyrė, todėl nukentėjusioji jį sudrausmino. Tada A. J. kažką negarsiai pasakė, matėsi, kad jis susierzinęs. Po kiek laiko pamatė, kad A. J. nuėjo prie sustojime stovinčio vyriškio ir kažką su juo kalbėjo. M. J. beeinant link suoliuko, A. J. prišoko prie jos, du kartus sakydamas „kokios problemos“, tada, agresyviu tonu paklausęs, kas nepatinka, ištraukęs iš kišenės dešinę ranką, suspaustą į kumštį, spragtelėjo joje laikytą daiktą, ir nukentėjusioji pamatė iš A. J. kumščio kyšančią peilio geležtę. A. J., laikydamas peilį, kelis kartus pagrasino M. J., kad jis gali iš jos padaryti šašlyką. Kai A. J. spragtelėjo peilį, nukentėjusiajai pasidarė baisu.

Liudytojas M. T. parodė, kad rugsėjo mėn., apie 19 val., jis, G. ir A. J. nuėjo į Garliavos stotelę. Joje, neturėdamas ką veikti, A. J. su žiebtuvėliu pradėjo deginti skelbimų lentoje buvusius skelbimus, spardyti stulpą, ant kurio buvo autobusų tvarkaraštis. Laikydamas peilį prieš save, A. J. juo mosikavosi prieš nukentėjusiąją, jai atsikirtinėjo, tarp jų buvo kažkoks ginčas dėl stulpo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. J. nukentėjusiajai grasino, grasinimų esmė buvo, kad ji mirs.

Liudytoja G. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 51-52) bei parodė, kad Garliavoje susitiko su M. T. ir A. J.. Vaikinams susiruošus važiuoti namo, visi trys nuėjo į sustojimą, kuriame buvo pašalinių žmonių. Kol laukė autobuso, A. J. išsitraukė peilį ir juo draskė lapus, užklijuotus ant skelbimų lentos, M. T. su žiebtuvėliu lapus degino. Paskui M. T. sugalvojo parūkyti ir, kad tam reikia cigarečių. Abu vaikinai priėjo prie sustojime stovinčio vyriškio, ir A. J., plūsdamas necenzūriniais žodžiais, reikalavo vyriškio duoti jiems cigarečių. Vyriškiui cigarečių nedavus, vaikinai priėjo prie M. J.: liudytojai atrodė, kad, A. J. iš moteriškės pareikalavo pinigų, taip pat jis atstatė rankoje laikytą peilį priešais M. J.. Moteris pradėjo šaukti, kad tuoj iškvies policiją. Tada A. J. nuėjo. A. J. nuo moters stovėjo 1-1,5 metrų atstumu. Po įvykio A. J. peilį padavė jai, pasakydamas, kad ji su juo gali daryti ką nori. Peilis buvo atlenkiamas, 16 cm ilgio, rankenos dalis žalios spalvos, papuošta raštais (karoliukais). Liudytojos parsineštą namo peilį rado jos tėvas N. G., kuris, atėmęs peilį, jį paslėpė.

Apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta - Kauno rajonas, Garliava, Vytauto g. prie namo Nr. 58 (b. l. 12).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji M. J. atpažino A. J. kaip asmenį, kuris du kartus spyrė į stulpą su autobusų maršrutų grafikais, du kartus jos klausė, kokios problemos, du kartus agresyviai jos klausė, kas jai nepatinka, atstatė į ją peilį, pagrasindamas iš jos padaryti šašlyką, tai yra ją sužaloti (b. l. 24-25).

Nors kaltinamasis A. J. pripažino pasakęs kelis keiksmažodžius nukentėjusiosios atžvilgiu, moters akivaizdoje rankoje laikęs peilį, nudraskęs kelis skelbimus, vieną sudeginęs, tačiau neigė nukentėjusiajai grasinęs, peilį nurodė laikęs ne priešais save, atsuktą į moterį, o rankoje, nuleistoje prie šono, tik kartą trenkęs į stotelę, peiliu nedraskęs skelbimų lentoje užklijuotų lapų, pas stotelėje buvusį vyrą neprašęs cigarečių bei jo neplūdęs necenzūriniais žodžiais, o prie nukentėjusiosios tariamai ėjęs Gabrielės prašymu nukentėjusiąją pagąsdinti su tam tikslui Gabrielės duotu peiliu. Tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiosios M. J. parodymai, kad A. J. du kartus spyrė į cilindro formos autobusų tvarkaraštį, atsikalbinėjo prieš ją, kažką garsiai kalbėjo su sustojime stovinčiu vyriškiu, agresyviai ją provokavo žodiniam konfliktui, grasino jai peiliu, žadėdamas ją sužaloti. Šiuos nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina ir papildo liudytojų M. T., G. G. parodymai. Liudytojas M. T. taip pat patvirtino, kad A. J. su žiebtuvėliu pradėjo deginti skelbimų lentoje buvusius skelbimus, spardyti stulpą, ant kurio buvo autobusų tvarkaraštis, laikydamas peilį prieš save, juo mosikavosi prieš nukentėjusiąją, jai atsikirtinėjo, grasino, kad nukentėjusioji mirs. Liudytoja G. G. patvirtino, kad A. J. turėtu peiliu draskė lapus, užklijuotus ant skelbimų lentos, užsimanius parūkyti, A. J., plūsdamas necenzūriniais žodžiais, reikalavo vyriškio duoti cigarečių; priėjęs prie nukentėjusiosios, atstatė į ją rankoje laikytą peilį.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios M. J. parodymais – nukentėjusioji su kaltinamuoju nebuvo pažįstama, taigi ir neturėjo jokio pagrindo apkalbėti kaltinamojo A. J.. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti ir liudytojų parodymais: nors jie buvo pažįstami su kaltinamuoju, tačiau nei liudytojai, nei kaltinamasis nenurodė, kad būtų turėję kokių nors priešiškumų tarpusavyje, taigi nėra nustatyta jokio pagrindo, dėl kurio liudytojai būtų buvę suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį A. J.. Be to, tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymai yra vienodi ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme, nuoseklūs, vienodi tarpusavyje, liudytojų parodymai visiškai atitinka nukentėjusiosios M. J. nupasakotas įvykio aplinkybes, ir visi kartu jie sudaro logišką visumą.

Tuo tarpu kaltinamojo parodymai nėra vienodi teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis nenurodė jokių pagrįstų, objektyvių parodymų keitimo priežasčių, jie nenuoseklūs, nelogiški. Todėl teismas kaltinamojo A. J. parodymus vertina kaip siekimą sušvelninti atsakomybę dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų. Teismas kaltinamojo parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Taigi, teismas laiko, kad baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. J. viešoje vietoje, kitų stotelėje buvusių asmenų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais išplūdo jam nepažįstamą vyriškį, draskė ant skelbimų lentos užklijuotus lapus, spardė stovą su autobusų maršrutų grafikais, agresyviai provokavo nukentėjusiąją žodiniam konfliktui, grasino jai peiliu, žadėdamas ją sužaloti. Taigi, kaltinamasis tyčia, sąmoningai elgdamasis įžūliai, chuliganiškai, nesant tam jokio reikalo, nesant jokios objektyvios priežasties, liudytojų, kaltinamojo teigimu, dėl neturėjimo ką veikti, viešoje vietoje – autobusų stotelėje, kurioje pastoviai būna žmonės, demonstravo nepagarbą, savo pranašumą, šokiravo įvykį mačiusią nukentėjusiąją, kitus stotelėje autobuso laukiančius asmenis, kartu su kaltinamuoju buvusius asmenis. Tokie veiksmai vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šiais įžūliais veiksmais kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamojo A. J. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamasis A. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, neteistas, baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 50 str. (smulki vagystė, du pažeidimai), 174 str. 1 d. (smulkus chuliganizmas) (b. l. 76-78), kaltinamojo atžvilgiu teisme nagrinėjama bylų, kaltinant jį nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, nuo 2013-10-29 įrašytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato policiją dominančių vaikų apskaitą (b. l. 65), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-12-18 duomenimis, nepilnamečiui A. J. nuo 2013-12-04 dėl delinkventinio elgesio ir disfunkcinių santykių su šeimos nariais buvo paskirta minimalios priežiūros priemonė - įpareigojimas lankytis pas psichologą iki 2014-06-01, nuo 2013-12-04 jis registruotas skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje, jo šeima skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruota (b. l. 67). Kauno (duomenys neskelbtini)mokyklos 2013-12-18 duomenimis, A. J. šioje mokykloje mokosi nuo 2011-10-24, 2013-2014 mokslo metais nepilnamečio A. J. pamokų lankomumas labai pablogėjo; pamokose nesugeba sukaupti dėmesio, užduotis atlieka atmestinai, linkęs konfliktuoti su mokytojais ir klasės draugais, yra impulsyvaus, nenuspėjamo būdo, todėl kartais neadekvačiai reaguoja į situaciją: gali iškeikti draugą ar netgi mokytoją; turi bendravimo problemų, labai silpna savikontrolė, yra labai įžeidus, jautrus, agresyvus, pasaulį suvokia kaip agresyvų jo atžvilgiu, į patyčias reaguoja smurtu, yra labai aktyvus, nuolat siekia užsidirbti pinigų, todėl blaškosi tarp mokymosi ir noro dirbti, klasės draugų nėra labai mėgiamas, dažniau linkęs būti vienas, šeima rūpinasi viena motina L. J., nes tėvas miręs, domisi sūnaus lankomumu (b. l. 69).

Kaltinamojo įstatyminė atstovė L. J. parodė, kad paskutiniu metu su sūnumi buvo visko, su juo pradėjo nesusitvarkyti, kai jis pradėjo draugauti su M. T.. Susidėjęs su blogais draugais, sūnus tikriausiai norėjo prieš draugus pasirodyti. Šiuo metu sūnus mokosi, lankosi dienos centre, pas psichologą. Jos nuomone, sūnaus mąstysena pasikeitė, jis gailisi, ką yra padaręs. Ji nežino, ko trūksta sūnui, mano, kad gal yra dėmesio jam stoka. Sūnus dabar turi planų baigti vidurinę mokyklą, mokytis specialybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad nors kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistu, tačiau jo atžvilgiu teisme yra nagrinėjama ir daugiau baudžiamųjų bylų, (tarp jų ir dėl apysunkių nusikaltimų nuosavybei), jis yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už pažeidimo, kuriuo kėsinamasi į viešąją tvarką, padarymą, kas rodo, kad kaltinamasis linkęs pažeidinėti įstatymus, todėl, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus A. J. už nusikalstamą veiką numatytą laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgus, kad kaltinamasis nusikaltimo padarymo ir šiuo metu dar yra nepilnametis, iš esmės pripažino padaręs nusikaltimą, skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., skirtina bausmė subendrintina su 2013-12-18 Kauno apylinkės teismo Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bei į bausmės laiką įskaitytinas bausmės, atliktos pagal 2013-12-18 Kauno apylinkės teismo Teismo baudžiamąjį įsakymą, laikas.

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 1 (vienerių) m. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2013-12-18 Kauno apylinkės teismo Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) m. 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų..

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2013-12-18 Kauno apylinkės teismo Teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.