- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-10
- Bylos Nr.
- II-16-992/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01062-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. U.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Administracinių bylų nusižengimų nagrinėjimo skyrius
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-16-992/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01062-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.8; 21.10.4 (S)
2023 m. sausio 10 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. S. 2022 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. ROIK 22171239340 ir 2022 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. ROIK 22157836754 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja A. S. 2022 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. ROIK 22171239340, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal L. U. (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl viešosios tvarkos trikdymo (ANK 488 straipsnio 1 dalis), nesant pakankamų duomenų, įrodančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat ir Institucijos 2022 m. liepos 26 d. nutarimu ROIK: 22157836754 nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl 2022 m. vasario 8 d. įvykio, t. y. dėl triukšmo adresu (duomenys neskelbtini) (23-24 b. l.).
Šalies argumentai
L. U. dėl Institucijos priimtų nutarimų pateikė skundą prašydama juos panaikinti ir atnaujinti tyrimą sujungiant su 2022 m. birželio 6 d. ir 2022 m. birželio 14 d. skundais ir garso įrašais pareigūnų, kurie paliudijo triukšmavimo faktą protokolu. Prašo garso įrašus klausyti kuo garsiau, kadangi jie negali perteikti triukšmo, kurį pareiškėja girdi realybėje. Skunde nurodo, kad nei vienas kaimynas negalėjo skųstis keliamu triukšmu, kadangi jie šio triukšmo girdėti ir negali, triukšmas nėra garsiai leidžiama muzika ar šūksniai, ką galėtų girdėti ir kaimynai (2-3 b. l.).
Skundą nagrinėjant teisme L. U. paaiškino, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute gyvena apie 5 metus ir visada buvo ramu, tylu iki tol, kol prieš COVID-19 vasarą atsikraustė kaimynai į (duomenys neskelbtini) butą, tada prasidėjo triukšmavimas. Iš pradžių triukšmas buvo ne dažnas, buvo galima miegoti, tačiau nuo 2021 m. pradžios pas kaimynus pradėjo lankytis draugai, giminės, pašaliniai asmenys ir, kaip ji supranta iš riksmų ir triukšmo, tame bute girtaujama. Kai kaimynų bute visi yra išgėrę, prasideda triukšmas, grindų trankymas. Iš pradžių ji stengėsi būti rami, nekreipti į tai dėmesio, vėliau bandė senamadišku būdu patrankyti radiatorių. Už tai, kad ji patrankė radiatorių, jai pradėjo stipriai trankyti grindis, todėl ji pradėjo kaimynų bijoti, paskui atėjo jai daužyti durų. Kaimynai išgėrinėja bangomis, ne kiekvieną dieną. Būna, kad jie pradėdavo išgėrinėti apie 20.00 val. - 21.00 val., o užbaigdavo 1.00 val. - 3.00 val., tai vyksta tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais. Pagrindinis triukšmas yra kai kaimynai padaugina alkoholio, tada garsiai kalba, o po kelių valandų išgėrinėjimo, girdisi, kaip vienas ant kito rėkia, pykstasi. Ji girdi, kaip kaimynai rusiškus keiksmažodžius vartoja, taip pat kaip tarpusavyje pradeda muštis ar grindis daužyti, kėdes laidyti. Jai susidaro įspūdis, kad jie tarpusavyje mušasi. Neapsikentusi kaimynų triukšmo ji pradėjo kviesti policijos pareigūnus. Kaimynai girdėdavo, kai atvykdavo pareigūnai ir skambindavo jiems į duris, net girdėdavosi, kaip kaimynai su savo svečiais išsilaksto po kambarius. Vienais atvejais kaimynai duris pareigūnams atidarydavo, kitais atvejais - ne. Taip policija ir išvykdavo, o ji pradėjo rašyti pareiškimus. Sulaukdavo skambučių iš tyrėjų, kad apklausė buto gyventojus, kurie nurodė nesiskundžiantys kaimynais iš (duomenys neskelbtini) buto. Jai buvo keista, ką apklausinėja tyrėjai, jeigu niekas negirdi triukšmo.
Ji gyvena (duomenys neskelbtini) bute, (duomenys neskelbtini) aukšte, o (duomenys neskelbtini) butas, kuris turi du kaimynus, yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Pareigūnai apklausė (duomenys neskelbtini) buto gyventoją ir (duomenys neskelbtini) buto gyventojus, tačiau šie butai neturi bendros sienos su (duomenys neskelbtini) butu, yra nuo jo toli, jie ir negali girdėti triukšmo. Ji irgi negirdi kitų gyventojų. Jai yra keista, kad (duomenys neskelbtini) buto gyventojai, kurie turi bendrą sieną su (duomenys neskelbtini) butu, apklausti nebuvo.
L. U. posėdžio metu taip pat parodė, kad domėjosi dėl garso izoliacijos, norėjo daryti remontą, pabendraudavo su statybininkais, visi sakė izoliuoti reikia tą butą, iš kurio sklinda garsas. Pareiškėja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad kiekvieną kartą, kai būdavo triukšmas, išsikviesdavo policiją tam, kad sumažintų garsą, nes nuo pavasario iki vasaros tris naktis neužmigo dėl jų šventimo. Triukšmas girdisi labiau, kai kaimynai pykstasi, kai žmonės išgėrę nekontroliuoja savęs ir bendrauja rėkdami. Pastebėjo, kai policiją iškviesdavo, girdėdavo, kad kaimynai nutildavo kuriam laikui, iki pusvalandžio, bet jie policijos neįsileisdavo, o paskui tęsdavosi viskas toliau. Kadangi policija nematuoja triukšmo, jis sugalvojo, kad reikia pasiklausyti, koks iš kaimynų buto eina garsas. Koks garsas girdisi pas juos [L. U. bute] iš apačios, lygiai tas pats girdisi ir laiptinėje. Triukšmas įvairiai prasideda: nuo 20.00 val. ar 22.00 val. - 23.00 val. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime į L. U. skundą prašoma skundo netenkinti ir Institucijos 2022 m. liepos 26 d. nutarimą ROIK: 22157836754 palikti nepakeistą.
Institucijos atstovas pateikė atsiliepimą tik dėl 2022 m. liepos 26 d. nutarimo ROIK: 22157836754, dėl kito priimto nutarimo atsiliepime nepasisakoma (67-68 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja L. U. per ePolicija.lt Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2022 m. birželio 8 d. pateikė pranešimą apie tai, kad 2022 m. birželio 7 d., 22.57 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo triukšmaujama. Įvykis užregistruotas, registracijos numeris ROIK 0122000333058 (arba ROIK 0122000266698) (4-9 b. l.).
Taip pat pareiškėja per ePolicija.lt Vilniaus apskrities policijos komisariatui 2022 m. birželio 14 d. pateikė iš esmės analogišką pranešimą dėl 2022 m. birželio 13 d., 22.09 val., triukšmo adresu (duomenys neskelbtini). Įvykis užregistruotas, registracijos numeris ROIK 0122000361577 (arba ROIK 0122000266760) (11-21 b. l.).
L. U. teikė pranešimą ir dėl 2022 m. vasario 8 d. įvykio, kurio metu adresu (duomenys neskelbtini), buvo keliamas triukšmas. Šis pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas 2022 m. gegužės 9 d. nutarimu, tačiau nutarimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu panaikintas ir 2022 m. liepos 26 d. priimtas naujas nutarimas ROIK: 22157836754, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta (29-30, 34-35, 36-37 b. l.).
L. U. skundžia Institucijos 2022 m. liepos 26 d. priimtą nutarimą ROIK 22157836754 ir tos pačios dienos nutarimą ROIK 22171239340.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2022 m. liepos 26 d. nutarimu ROIK: 22171239340 pasisakyta dėl 2022 m. birželio 7 d., 22.57 val., įvykio, apie kurį pranešimas pateiktas 2022 m. birželio 8 d., nurodytas ROIK 0122000333058 (arba ROIK 0122000266698). Šiuo nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta. Nutarime nurodyta, kad 2022 m. birželio 8 d. gavus L. U. pranešimą dėl triukšmo adresu (duomenys neskelbtini), užregistruota administracinio nusižengimo teisena ROIK 22171239340 pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Nurodoma, kad atliekant tyrimą buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur bendrauta su šio namo butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojais, kurie nepatvirtino, jog iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) sklinda triukšmas. Nutarime pažymima, kad „dėl atvejo, kuomet pareiškėja kreipėsi dėl triukšmo, girdimo iš (duomenys neskelbtini) buto, ir triukšmo faktą galima buvo patvirtinti, kadangi pareigūnai buvo atvykę į vietą ir viską užfiksavo vaizdo stebėjimo kamera, (duomenys neskelbtini) buto gyventojams buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu“ (49-51 b. l.).
Institucijos 2022 m. liepos 26 d. nutarime ROIK 22157836754 išdėstyti iš esmės analogiški motyvai kaip ir 2022 m. liepos 26 d. nutarime ROIK 22171239340, tik šiuo atveju nurodyta įvykio data 2022 m. vasario 8 d. (23-24 b. l.).
Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad pareiškėjos L. U. pranešimai dėl triukšmo adresu (duomenys neskelbtini), fiksuoti ne kartą, t. y. 2022 m. vasario 8 d., 2022 m. birželio 8 d., įvykio data – 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. birželio 14 d., įvykio data 2022 m. birželio 13 d.
Kaip ir minėta, 2022 m. liepos 26 d. priimti nutarimai ROIK 22171239340 ir ROIK 22157836754 dėl skirtingu laiku įvykusių įvykių, t. y. dėl triukšmo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nutarimai grindžiami iš esmės tais pačiais motyvais ir teisiniais argumentais. Abiem atvejais buvo apsiribota tik namo gyventojų paaiškinimais, kurių parodymai dėl triukšmo bute Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio, dėl konkrečių įvykio aplinkybių (nurodant tikslią įvykio datą, laiką) aiškintasi nebuvo, kas parodo, kad tyrimai atlikti formaliai, nesigilinant į skirtingu laiku buvusius įvykius. Vien tai, kad pranešimai yra identiški, t. y. dėl triukšmo adresu (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo apsiriboti bendromis apklausomis, nedetalizuojant konkrečių įvykių ir jų datų. Šių duomenų kontekste svarbu įvertinti tai, kad, kaip nurodyta priimtuose nutarimuose, yra buvęs atvejis, kai pareiškėjos pranešimas dėl triukšmo bute Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasitvirtinęs, kas konkrečiu atveju sudaro pagrindą itin detaliai išanalizuoti visas pateiktų pranešimų aplinkybes dėl galimo viešosios rimties trikdymo, t. y. nustatyti ir apklausti visus galimus liudytojus dėl 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. vasario 8 d. įvykių.
Nagrinėjimu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad L. U. apie 2022 m. birželio 7 d., 22.57 val., įvykį – triukšmą bute, adresu (duomenys neskelbtini), galimai telefonu pranešė policijos pareigūnams, kurie, kaip nurodyta pranešimo peržiūroje, buvo atvykę į įvykio vietą. Vėliau triukšmui pasikartojus pareiškėja pakartotinai telefonu kreipėsi į policiją (62 b. l.), tačiau, siekiant išsamiai ištirti šio įvykio aplinkybes, nebuvo išreikalauti ir analizuoti L. U. telefoniniai pokalbiai ir jų turinys. Taip pat šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatinėjami ir apklausiami pareigūnai, kurie po gauto pranešimo vyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), ir kurių parodymai nagrinėjamoje medžiagoje gali turėti esminės reikšmės paneigiant arba patvirtinant pranešime dėl įvykio nurodytas aplinkybes. Taip pat nebuvo tiriama, ar pareiškėja apie 2022 m. vasario 8 d. įvykį pranešė telefonu Bendrajam pagalbos centrui, nebuvo nustatinėjama, ar šiuo atveju į įvykio vietą vyko policijos pareigūnai, kurie galėjo užfiksuoti reikšmingas tyrimui aplinkybes. O jeigu apie tokius įvykius telefonu pranešta nebuvo ir į įvykio vietą pareigūnai nebuvo kviečiami, šios aplinkybės turi būti nurodytos priimtuose nutarimuose, kad būtų aišku, jog tiriant įvykį išnaudotos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Be kita ko, nebuvo apklausiami ir kaimynai, kurie turi bendrą sieną su L. U. nurodytais triukšmaujančiais kaimynais.
Pastebėtina ir tai, kad nei viename iš nutarimų nėra nuodyta tikslus galimų nusižengimų padarymo laikas, taip pat nėra aišku 2022 m. liepos 26 d. priimto nutarimo ROIK Nr., dėl kurio pateiktas pranešimas 2022 m. birželio 8 d., kadangi nutarime ROIK nurodytas 22171239340, o iš byloje pateiktų duomenų matoma, kad įvykio registracijos numeris ROIK 0122000333058 (arba ROIK 0122000266698). Šios aplinkybės tik patvirtina, jog priimant nutarimus nebuvo gilintasi į esamą situaciją ir į bylos medžiagą.
Teismo posėdžio metu L. U. patvirtino, kad nuolat girdi triukšmą iš kaimynų buto. Triukšmą apibūdina kaip rėkavimą, girtavimą, bildesius. Kaimynų keliamas triukšmas trukdo jai gyventi įprastą gyvenimą. Jos vertinimu, nebuvo padaryti visi administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai, kadangi nebuvo apklausti kaimynai, turinys sieną su triukšmaujančiais (duomenys neskelbtini) buto gyventojais. Be kita ko, L. U. nurodė, kad ji nežino, kaip daugiau apsiginti, nuolat kviečia policiją, rašo pareiškimus, stengėsi įrašyti mobiliuoju telefonu triukšmą iš kaimyno buto, tačiau realaus garso įrašas neperteikė, rašė užklausą į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, tačiau jie nurodė, kad fiziniams asmenims triukšmo nustatymo paslaugos centras neatlieka. Teismas kreipėsi į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, kuri informavo, kad triukšmo nustatymo matavimus atlieka tik tada, kai triukšmą sukelia stacionarūs triukšmo šaltiniai (118 b. l.). L. U. nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir su ja kartu gyvenantis M. J., kuris taip pat teigė nuolat girdintis triukšmą iš (duomenys neskelbtini) buto.
Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn, sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Įgyvendinant šiame straipsnyje išdėstytus proceso tikslus, proceso operatyvumo principas negali paneigti proceso objektyvumo, išsamumo ir visapusiškumo. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.
Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.
Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus“. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys ir nutarimus asmenų atžvilgiu priimantys institucijos pareigūnai gali priimti nutarimus, neišsiaiškinę visų bylai reikšmingų aplinkybių.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šiame punkte aiškiai įtvirtinta, jog toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju būtent Institucija, priimdama sprendimus administracinio nusižengimo teisenas nutraukti nebuvo aktyvi, nerinko būtinų įrodymų pažeidimų sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, nesiėmė pakankamai priemonių surinkti duomenis pagal pareiškėjos L. U. pateiktus pranešimus. Institucijos pareigūnai, tirdami bei nagrinėdami L. U. pranešimus dėl 2022 m. vasario 8 d. ir 2022 m. birželio 7 d. įvykių, privalo atlikti išsamų tyrimą, įvertinti visas bylai nagrinėti reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai patvirtinti arba paneigti visas pranešimuose nurodytas aplinkybes. Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir iš dalies tenkindamas pareiškėjos skundą, nutaria Institucijos nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Teismas nepasisako dėl L. U. 2022 m. birželio 14 d. pranešimo, įvykio data 2022 m. birželio 13 d., 22.09 val., registracijos numeris ROIK 0122000361577 (arba ROIK 0122000266760), kadangi iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos nėra aišku, ar dėl šio įvykio buvo atliekamas tyrimas, ar šis tyrimas dar nėra baigtas ir procesinis sprendimas dar nėra priimtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjos L. U. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. S. 2022 m. liepos 26 d. nutarimą ROIK 22171239340 ir 2022 m. liepos 26 d. nutarimą ROIK 22157836754 panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ajam policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.