Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-640-175/2009

NUOSPRENDIS

2009 m. gruodžio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo N. Z., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis LR BK 38 str., atleista kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. Baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.

Iš N. Z. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1266 (vienas tūkstantis du šimtai šešiasdešimt šeši ) Lt civilinio ieškinio.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Z., remiantis LR BK 38 str. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 138 str. 1 d. dėl nesunkaus A. V. sveikatos sutrikdymo, t.y., kad 2009 m. kovo 27 d. apie 00.00 val.-1.00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui su nukentėjusiuoju, tyčia kirviu vieną kartą sudavė smūgį savo sugyventiniui A. V. į galvos sritį, nuo ko įvyko vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, galvos mušta žaizda, kairio momenkaulio išorinės plokštelės atviras lūžimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės momeninės skilties bei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismo išvada dėl LR BK 38 str. 1 d. 4 p. nustatytos sąlygos (yra pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų) buvimo ar nebuvimo turi būti pagrįsta visų bylos aplinkybių vertinimu. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į kaltinamosios asmenybę, jos polinkį girtauti, požiūrį į darbą, nusikaltimo tikslą ir motyvą, padarinių sunkumą, kaltės formą, nusikaltimo padarymo būdą. N. Z. nesirūpino, kad nukentėjusiajam būtų suteikta neatidėliotina medicininė pagalba, kad būtų išvengta skaudesnių pasekmių. Nukentėjusįjį ji sužalojo kirvio metaline dalimi, suduotas smūgis nukentėjusiajam galėjo sukelti žymiai sunkesnes pasekmes. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas nepagrįstai pripažino, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų bei netinkamai vadovavosi baudžiamuoju įstatymu.

Pasak prokuroro, teismas neteisėtai pripažino kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė nukentėjusiojo neteisėti veiksmai, nes jis visą vakarą įžeidinėjo kaltinamąją. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamoji visą vakarą kartu girtavo bei pykosi, vienas kitą įžeidinėdami. Tačiau kaltinamosios atliktas veiksmas - smūgis kirviu nukentėjusiajam į galvą, negali būti pripažintas, kaip padarytas dėl didelio susijaudinimo, nes nukentėjusysis jokio smurto kaltinamosios atžvilgiu nenaudojo bei jų ginčas nekilo staiga, dėl ko kaltinamoji galėjo staiga susijaudinti ir taip neadekvačiai sureaguoti tarpusavio ginčo metu.

Teismas nepagrįstai nepripažino kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe jos girtumo įvykio metu. Teismas šią sunkinančią aplinkybę atmetė motyvuodamas tuo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie kaltinamosios girtumą įvykio metu. Tačiau pati kaltinamoji teisme duodama parodymus pripažino, jog tą vakarą kartu su nukentėjusiuoju girtavo bei dėl girtumo negali prisiminti visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Taip pat ir nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad tą vakarą, kai buvo sužalotas, jis kartu su kaltinamąja girtavo ir įvykio metu abu buvo neblaivūs. Tiek kaltinamosios, tiek ir nukentėjusiojo parodymais neabejotinai nustatytas kaltinamosios girtumas įvykio metu, todėl teismas privalėjo pripažinti tai kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti, gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 3 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, teisingai nustatė aplinkybes, pagrindžiančias N. Z. kaltę padarius LR BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, tačiau, atleisdamas N. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukdamas bylą, netinkamai taikė LR BK 38 str. Pagal LR BK 38 str. 1 d. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Viena pagrindinių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra savanoriškas atlyginimas arba pašalinimas fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytos žalos arba susitarimas dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Įstatymo leidėjas tiesiogiai nenurodo, kad tokia žala turi būti atlyginta tik nukentėjusiajam, todėl laikytina, kad aptariamo BK straipsnio pagrindu asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas ir jo atžvilgiu byla nutraukiama tik tais atvejais, kai atlygina visiems fiziniams ar juridiniams asmenims savo nusikalstama veika padarytą žalą arba susitaria dėl tokios žalos atlyginimo. Nukentėjusysis A. V. civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo nepareiškė. Tačiau dėl N. Z. padarytos nusikalstamos veikos Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM patyrė 1266 Lt žalą už A. V. gydymą (b. l. 25-27). Ši žala nėra atlyginta. N. Z. nesusitarė su Valstybine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo. Kadangi N. Z. neatlygino nusikaltimu padarytos žalos ir nesusitarė dėl šios atlyginimo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nėra pagrindo taikyti LR BK 38 str. nuostatas ir N. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Taip pat kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai N. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. LR BK 59 str. 1 d. 10 p. prasme dideliu susijaudinimu dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų teismo pripažįstamas toks kaltininko emocinės būsenos pakitimas, kai dėl to pakinta intelektualinė bei valinė kaltininko būsena ir dėl to susilpnėja jo veiksmų kontrolė. Be to, LR BK 59 str. 1 d. 10 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai nustatoma, jog nusikaltimas padarytas tuoj pat po neteisėtų veiksmų atlikimo. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad N. Z., A. V. ir G. J. 2009-03-27 girtavo. Begeriant tarp A. V. ir N. Z. kilo žodinis konfliktas. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės N. Z. tvirtino, kad vykusių išgertuvių metu tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas. A. V. jai priekaištavo dėl neištikimybės. Ji įsiuto ir pagriebusi kirvį trenkė sėdinčiam A. V. į galvą. A. V. iki tol smurto jos atžvilgiu nevartojo. Iš esmės analogiškas konflikto aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis. Tiek A. V., tiek N. Z. parodė, kad ir ankščiau tarp jų būdavo žodinių konfliktų, tačiau smurto vienas kito atžvilgiu nevartodavo. Liudytoja G. J. taip pat patvirtino, kad begeriant tarp A. V. ir N. Z. kilo konfliktas. Išgertuvių metu konfliktas tai nurimdavo, tai vėl įsisiūbuodavo. Kadangi jai nusibodo klausytis barnio, ji išėjo pas D. J.. Tad akivaizdu, kad N. Z. prieš nukentėjusįjį A. V. smurtinius veiksmus atliko ne dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų, o dėl konflikto metu kilusio pykčio, kaip ji pati parodė, kad buvo įsiutusi. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino N. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 str. 1 d. 10 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad N. Z. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors N. Z. anksčiau neteista, tačiau charakterizuojama patenkinamai. Ji niekur nedirba, linkusi girtauti. Nusikalstamą veiką ji padarė išgertuvių metu tarp jos ir sugyventinio kilus asmeninio pobūdžio konfliktui. Po nusikaltimo ji nesirūpino, kad nukentėjusiajam būtų suteikta skubi medicininė pagalba. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadai, kad N. Z. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Netinkamai pritaikius įstatymą, byla nuosprendžiu nutraukta nepagrįstai, todėl nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, pripažįstant N. Z. kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paskiriant bausmę.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, kadangi atmetamas jo prašymas pripažinti N. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio. Apeliacinis instancijos teismas pažymi, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir ją sudarantys faktai N. Z. pareikštuose įtarimuose bei kaltinamajame akte nebuvo nurodyti ir kaltinimas jai teisme nebuvo pakeistas. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 str.) apžvalgos“ 12 punkte yra nurodyta, kad jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme, ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama kaip sunkinanti aplinkybė. Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl apylinkės teismas pagrįstai N. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino to, kad nusikaltimą ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. N. Z. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Nusikaltimą ji padarė panaudodama kirvį, juo trenkė į žmogui gyvybiškai svarbų organą - galvą. N. Z. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama patenkinamai, nedirba, linkusi girtauti. Atsižvelgiama ir į tai, kad po nusikaltimo padarymo ji nesirūpino, kad nukentėjusiajam būtų suteikta būtina medicininė pagalba. Taip pat įvertinama ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis jai atleido, pretenzijų neturi. Todėl jai skiriama prokuroro prašoma laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis artimas galimam šios bausmės vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

N. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 mėnesius išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteisti iš N. Z. 1266 (vieną tūkstantį šešiasdešimt šešis) litus Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM naudai.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą panaikinti.

Daiktinį įrodymą – kirvį, saugomą Kalvarijos PK, sunaikinti.