Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., B. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintame pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. J. M. motina M. M., o (duomenys neskelbtini) mirė tėvas B. M.. Pareiškėjos tėvai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė turtą: 0,5200 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatais, t. y. gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotą M. M. ir B. M. vardu, gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotą B. M. vardu, 0,3700 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotą B. M. vardu, 1,5300 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotą B. M. vardu, 0,6000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotą B. M. vardu. Po pareiškėjos tėvo mirties atsirado palikimas pagal testamentą, tačiau pradėjus tvarkyti paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad po pareiškėjos motinos M. M. mirties, jos sutuoktinis (pareiškėjos tėvas) B. M. tapo turto paveldėtoju pagal testamentą, tačiau per nustatytą trijų mėnesių terminą turto paveldėjimo bylos neužvedė. Mirusiosios M. M. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirusio pareiškėjos tėvo B. M. medicininiame mirties liudijime taip pat nurodyta, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Ta pati gyvenamoji vieta nurodyta ir Testamentų registro išraše. Taigi po M. M. mirties jos sutuoktinis liko gyventi toje pačioje vietoje ir iki savo mirties, naudojosi bei rūpinosi visu likusiu jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius ir kt., šiuos veiksmus atlikdamas nedelsiant, nepraleisdamas trijų mėnesių termino. Atsižvelgiant į tai, nors B. M. po sutuoktinės mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti iš karto po savo sutuoktinės mirties, todėl reikalinga teismo keliu nustatyti juridinį palikimo priėmimo faktą (2025-01-13, DOK-1594).

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantys medicininiai mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad sutuoktiniai (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) M. M. mirė (duomenys neskelbtini), B. M. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. J. M. yra mirusiųjų M. M. ir B. M. dukra, šį faktą pagrindžia byloje esantis gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). M. M. ir B. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sutuoktiniai paliko po savo mirties vienas kitam visą priklausantį turtą, kur jis bebūtų, kada beatsirastų ir iš ko besusidėtų. Iš (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės J. L. 2024 m. lapkričio 19 d. išduoto liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad po M. M. mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla. Nekilnojamojo turto registre M. M. ir B. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, pirtimi, tvartu, kluonu, šuliniu), esantis (duomenys neskelbtini); B. M. vardu: statiniai (gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiemo rūsys, šulinys), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro išrašo, (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos, taip pat minėtų kitų dokumentų (testamento, medicininių mirties liudijimų) matyti, kad palikėjos M. M. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Tapačiu adresu buvo ir mirusiojo palikėjos sutuoktinio B. M. gyvenamoji vieta. Pareiškėjos kartu su patikslintu pareiškimu pateikti dokumentai: žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija už 2021 m., žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos priedas, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas, kvitai už elektros energijos paslaugas ir kt., patvirtina, kad B. M. iškart po savo sutuoktinės M. M. mirties jai priklausančia turto dalimi naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo, disponavo bei mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius.

Įvertinus patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, konstatuotina, kad po M. M. mirties jos palikimą priėmė B. M., kuris palikėjos turtu rūpinosi ir naudojosi kaip savu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo M. M. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad B. M. po sutuoktinės M. M. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė. Pareiškėjos A. J. M., suinteresuotų asmenų A. M., B. M. nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad B. M. aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.

Pareiškėja siekia paveldėti palikimą po savo tėvo mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos tėvas priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjos A. J. M. tėvas B. M. po sutuoktinės M. M. (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, patikslintas pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Pareiškėja 2024 m. lapkričio 15 d. VGTPT Sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-09719 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. J. M. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.