Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimu siūloma V. G. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, šešiolika kartų paskatintas. Bausmės atlikimo metu du kartus skelbė bado akcijas. Teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, įvertinimo metu kaltės pilnai nepripažįsta, tačiau išsako apgailestavimo jausmus, kad padarytos smurtinės veikos įtakojo nukentėjusiųjų gyvenimus. Laisvėje turi įgijęs vidurinį išsilavinimą ir šaltkalvio specialybę. 2010 m. spalio 1 d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirąją koloniją sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, tačiau darbinės veiklos nepradėjo. 2018 m. spalio 22 d. jam buvo pasiūlytas mokamas darbas, tačiau nuteistasis nepareiškė noro dirbti, motyvuodamas socialinių garantijų trūkumu. Šiuo metu pataisos įstaigoje nedirba. Jis teigia, kad jam priteisti civiliniai ieškiniai visiškai atlyginti, pataisos įstaiga nuteistojo vardu vykdomųjų patvarkymų nėra gavusi. Nuteistasis aktyviai, reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Pataisos įstaigoje nuteistasis vengia destruktyvių grupių, stengiasi neišsiskirti iš kitų nuteistųjų. Aktyviai naudojasi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nėra susijusios su nusikalstamumu. Nuteistojo V. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas. Jam taip pat nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nepastovi gyvenamoji vieta; nestabili ir maža darbo patirtis; žema motyvacija darbui; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdavo įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negebėjimas atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; stokoja empatijos; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; tvirtas kriminalinės subkultūros nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja teikimą prašė tenkinti, prokuroras prašė teikimo netenkinti. Nukentėjusysis K. K. pateikė rašytinius paaiškinimus apie tai, kad iš teismo nuosprendžiu solidariai iš nuteistojo V. G. ir kitų asmenų priteista žala jam nėra atlyginta. Paaiškino, kad V. G. nušauto R. K. vaikai užaugo be tėvo. Todėl teikimą prašė atmesti.

Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Pabrėžtina, kad atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, teismas gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti švelninama, jeigu nuteistasis atitinka ne tik formalius reikalavimus (atliko ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės), bet kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Taigi, nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas, įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ar bausmės tikslai yra pasiekti, tiek tikimybę, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, ateityje nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, siekiant apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. G. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2000 m. gegužės 9 d. Visgi vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant „OASys“ metodiką. Pagal 2021 m. rugsėjo 13 d. atliktą nuteistojo V. G. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 20 balų. Nuteistajam nustatyti net 24 kriminogeniniai veiksniai, kurių tik 5 statiniai (kurių nuteistasis negali pakeisti), o visi kiti dinaminiai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių nenustatyta. 2021 m. spalio 26 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai yra kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais laikomi nepastovi gyvenamoji vieta; nestabili ir maža darbo patirtis; žema motyvacija darbui; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdavo įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negebėjimas atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; stokoja empatijos; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; tvirtas kriminalinės subkultūros nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Toks egzistuojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis, įvertinus ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius, vis tik nedėjo, nors ir dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose. Toks riziką nusikalsti didinančių veiksnių kiekis, nesant riziką nusikalsti mažinančių veiksnių, kartu vertinant su kitomis nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis neduoda pagrindo daryti išvadai, kad nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės švelninimui.

Šiame kontekste svarbu tai, kad šis teistumas V. G. nebuvo pirmasis. Anksčiau jis teistas vieną kartą. Praėjus dviem metams po paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus bausmę vėl nusikalto, padarė ir sunkesnius nusikaltimus. Šiuo metu bausmę atlieka už kelis savanaudiškus, smurtinius, tarp jų ir labai sunkius nusikaltimus, t. y., už nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais sukūrimą ir dalyvavimą jo veikloje, keturis nužudymus ir vieną pasikėsinimą nužudyti. Šios aplinkybės atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors jos savaime negali sąlygoti atsisakymo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuotu laisvės atėmimu, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, negali būti sumenkinamos , juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas yra išskirti kaip nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai, o tai suponuoja griežtesnį su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių aplinkybių vertinimą.

Abejonių nuteistojo V. G. pažanga mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys apie nuteistojo požiūrį į jo įvykdytas nusikalstamas veikas, jo mąstymas, nuostatos. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės nepripažino. Įvertinimo metu kaltės visiškai nepripažįsta, tačiau išsako apgailestavimo jausmus, kad padarytos smurtinės veikos įtakojo nukentėjusiųjų gyvenimus. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat užfiksuota, kad asmuo, kalbėdamas apie praeitį, nesigilina į save ir savo elgesį, įvykdytus nusikaltimus vertina paviršutiniškai, dalį nusikaltimų, už kuriuos nuteistas, neigia, o kuriuos pripažįsta, kaltę menkina, teisina savo elgesį, sako, kad „kiti tai dar blogiau padarė“. Pokalbio metu stebimos asmens nuostatos, palaikančios bei pateisinančios tokį jo elgesį. Kalbėdamas apie padarytus nusikaltimus, negeba įžvelgti alternatyvių būdų, kuriais galėjo pasinaudoti tam, kad išvengtų nusikaltimų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nesigaili dėl savo nusikalstamo elgesio, jį pateisina. Tai neigiamai charakterizuoja V. G.. Toks nuteistojo elgesys, mąstymas atskleidžia nepakankamai savikritišką požiūrį į savo veiksmus ir jų pavojingumą, kartu nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai apie jo daromą akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Teisėjų kolegijos vertinimu, išvadai, kad nuteistasis V. G. laikysis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinės įstatymų, gyvenimiškų tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis pagrindo neduoda ir jo darbinės motyvacijos stoka. Nors BVK 167 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistieji iki gyvos galvos gali dirbti tik jei patys pageidauja, tačiau nuteistajam manant, kad jis yra pasirengęs grįžti į visuomenę ir tapti pilnaverčiu jos nariu, turi būti aiškinamasi ir jo požiūris į darbą. Pažymėtina, kad darbinė veikla yra ne vien pajamų šaltinis, bet ir viena iš socialinės reabilitacijos formų. Todėl darbinių įgūdžių įgijimas (atkūrimas) taip pat rodytų realų nusiteikimą grįžti į visuomenę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. G. nusikaltimus įvykdė dėl savanaudiškų paskatų, būdamas laisvėje stabilios darbovietės neturėjo. 2007 m. rugsėjo 5 d. charakteristikoje apie V. G. nurodoma, kad nuteistajam darbas siūlytas nebuvo, tačiau ir noro dirbti nuteistasis nereiškė, 2008 m. birželio 4 d. charakteristikoje jau teigiama, kad nuteistasis yra nurodęs, jog dirbti norėtų, tą patį jis teigė ir perkeltas bausmę atlikti į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, tačiau 2018 m. vasario 22 d. pasiūlius jam apmokamą darbą Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje, V. G. darbo atsisakė, teigdamas, jog toks darbas nesuteikia jam socialinių garantijų. Šios aplinkybės patvirtina, kad per daugiau nei dvidešimt laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metų V. G. darbinio užimtumo nevertino ir nesiekė dirbti. Nuteistajam pasiūlius paprastą valytojo darbą, šis nepareiškė noro dirbti, motyvuodamas socialinių garantijų stoka. Akivaizdu, jog darbui nuteistasis yra išrankus, jis selektyviai renkasi, ką pataisos įstaigoje galėtų veikti, o kas jo asmenybei yra pernelyg prastas darbas. Tai rodo jo atsainų požiūrį į darbinį užimtumą ir yra akivaizdus patvirtinimas, kad nuteistojo darbinė motyvacija yra žema, kas konstatuota ir Socialinio tyrimo išvadoje, mažą nuteistojo motyvaciją dirbti priskiriant jo riziką pakartotinai nusikalsti didinantiems veiksniams. Nuteistojo teismui pateikta pažyma apie tai, kad laisvėje jam būtų suteiktas darbas, minėtos išvados nekeičia, kadangi vien šios pažymos pateikimas neužtikrina, kad nuteistasis išties dirbtų.

Be to, vertindama V. G. elgesį bausmės atlikimo metu, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad 2012 m. kovo 21 d. bei 2015 m. rugsėjo 3 d. nuteistasis skelbė bado akcijas, kas akivaizdžiai parodo, jog jis yra linkęs rinktis neracionalius, kategoriškus bei kraštutinius savo įsitikinimų reiškimo būdus. O tai suteikia pagrindą manyti, jog ir būdamas laisvėje, jis elgsis ne racionaliai, apgalvotai, tačiau pakankamai impulsyviai ar net neteisėtai. Šį manymą sustiprina Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys apie tai, kad nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, linkęs pasitikėti sėkmės tikimybe. Šiuo metu geba įvardinti ateities planus, tačiau jiems trūksta konkretumo. Nors jis savo asmenybę apibūdina kaip nekonfliktišką ir vertinančią gebėjimą nesutarimus išspręsti socialiai priimtinais konstruktyviais būdais, tačiau gyvenime yra buvę epizodų, kai savitvardą prarado, neigia, kad turi kokių nors problemų, negeba jų įvardinti. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nuteistasis ateityje susidūręs su problemomis, konfliktinėmis situacijomis, gali pasirinkti spręsti jas ne konstruktyviais būdais, visuomenėje priimtinais būdais, o teisei priešingu elgesiu.

Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje ir buvo 16 kartų skatinamas. Tačiau teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra išskirtinai žymi. Nuteistojo V. G. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Šiame kontekste aktualu pabrėžti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Tad aptartos aplinkybės, nepaisant tam tikrų teigiamai V. G. apibūdinančių aplinkybių šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę V. G. pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimą dėl nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.