Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjimo (iki 2023 m. sausio 1 d. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) teikimą dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. R. nuteistas 1997 m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 206 straipsnį, 272 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį, 234 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 3, 5, 8 punktus mirties bausme su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjimo teikimas dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teikime kalėjimo direktoriaus funkcijas atliekantis M. Ž. nurodo, kad šis teistumas M. R. yra pirmasis, bausmę jis atlieka už keturių nusikalstamų veikų padarymą, įskaitant ir trijų žmonių nužudymą. Pokalbio metu kaltės dėl gyvybės kitiems žmonėms atėmimo nepripažįsta. Atvykęs į Pravieniškių kalėjimą, M. R. nebuvo suinteresuotas darbine veikla, atsisakė dirbti administracijos siūlomą darbą. Nuo 2019 m. yra stebimas pasikeitęs nuteistojo požiūris į darbinę veiklą, per ketverius metus jis šešis kartus kreipėsi į VĮ „M.“ dėl darbo suteikimo, tačiau dėl darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo. Bausmės atlikimo metu įgijo dailidės kvalifikaciją. Paleistas į laisvę, jis turėtų galimybę įsidarbinti UAB „R.“, nes turi pakankamą darbinę motyvaciją, o tai palengvintų jo integraciją į visuomenę. Nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 1030 Eur, išieškota 55 Eur. Savanoriškai skolos nedengtos.

Teikime nurodoma ir tai, kad M. R. palaiko artimus santykius su sūnumi, kuris jį remia ir finansiškai. Su sūnaus motina, kurios nebuvo vedęs, ryšius nutraukė po nuosprendžio paskelbimo. Šiuo metu kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos nėra stebimos, tačiau nuteistasis nusikalstamų veikų įvykdymą pripažįsta tik iš dalies. Analizuodamas savo kriminalinį elgesį, jis išlieka palankus sau ir stengiasi minimizuoti asmeninę atsakomybę, akcentuoja aplinkos įtaką jo elgesiui. Bausmės atlikimo metu M. R. buvo paskelbęs bado akciją, nepaisė nustatytos tvarkos, padarė trylika režimo pažeidimų, dėl ko septynis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Skatintas dvidešimt keturis kartus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 2022 m. lapkričio 28 d. vykusio vertinimo metu jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Vertinimo metu nustatytas pokytis „lėšų tvarkymo“ srityje. M. R. skolos yra lengvai įveikiamos turint pastovų pajamų šaltinį. Taip pat pokytis užfiksuotas „emocinės gerovės“ srityje, nes teisės pažeidėjas pasitiki savo jėgomis, visgi jam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių. Nuo 2022 m. vasario mėnesio neturi galiojančių nuobaudų ir koreguoja savo elgesį tinkama linkme, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, prokurorė prašė teikimą atmesti.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjimo teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Taigi, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuota laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka formalius įstatymų leidėjo įtvirtintus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis – teisėjų kolegija atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti ir kt.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. R. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kai jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (daugiau nei 26 metus). Tačiau vien ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodyta, kad vien faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09).

Pagal 2022 m. lapkričio 29 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atliktą vertinimą nuteistojo M. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nors ir stebima tam tikra daroma pažanga – nuteistasis nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2022 m. spalio mėnesio dalyvavo 68-iuose pozityvios veiklos užsiėmimuose, susirado galimybę įsidarbinti, palaiko ryšius su artimaisiais: tėvu, broliu, sūnumi, nepalaiko kriminalinės subkultūros, nereiškia diskriminacinių nuostatų, vis dėlto, M. R. turimos probleminės sritys nėra pakankamai koreguojamos, kas rodo, jog jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti.

Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad net ir praėjus ketvirčiui amžiaus po įvykdytų smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikaltimų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes (nužudyti trys asmenys, iš kurių vienas mažametis ir viena nėščia moteris), M. R. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies – neneigia plėšęs, siekdamas finansinės naudos, tačiau neigia žudęs žmones, kas patvirtina, jog nusikaltimo žalos ir pasekmių visuomenei jis dar nesuvokia, savo indėlį į nusikalstamų veikų padarymą minimizuoja, kaltina kitus asmenis (bendrininką) ir aplinką. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad M. R. yra linkęs pateisinti ne tik savo įvykdytas nusikalstamas veikas, tačiau ir savo netinkamą elgesį bausmės atlikimo metu, t. y. jo teigimu, jis blogai nesielgia, bet pareigūnai kažkodėl surašo jo atžvilgiu tarnybinius pranešimus. Ši informacija rodo itin ydingą nuteistojo mąstyseną, kuri neabejotinai gali apsunkinti jo integravimąsi į visuomenę. M. R. savianalizė yra paviršutiniška, jis stokoja savikritiškumo. Savęs vertinimo anketoje nuteistasis nenurodė turintis kokių nors problemų, kas patvirtina, jog jis negeba identifikuoti turimų taisytinų aspektų, todėl jų efektyviai ir nesprendžia.

Abejones bausmės švelninimo pagrįstumu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymo įgūdžiai, darbinė motyvacija, gyvenimo sąlygos. Nors nuteistasis teigia, jog po bausmės atlikimo apsigyventų tėvui priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 3 d. yra gautas tėvo sutikimas dėl priėmimo kartu gyventi, tačiau iki įkalinimo M. R. ne kartą keitė tiek faktinę, tiek deklaruotą gyvenamąją vietą, nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Nuteistojo tėvas yra jau garbaus amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), todėl jo įtaka pozityviam sūnaus elgesiui mažai reikšminga. 2022 m. lapkričio 9 d. pataisos įstaigoje gautas raštas dėl M. R. įdarbinimo, kuriame nurodoma, jog nuteistasis, paleistas iš įkalinimo įstaigos, iš karto bus įdarbintas UAB „R.“. Ši informacija teisėjų kolegijai kelia abejonių, nes nuteistojo darbinė patirtis bei įgūdžiai nėra dideli.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis M. R. iki įkalinimo oficialiai dirbo vos metus laiko apsaugos darbuotoju, taip pat užsiėmė nelegalia prekyba turgavietėse. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 1996 m., tačiau šiek tiek didesnis suinteresuotumas darbine veikla yra stebimas tik nuo 2019 m., t. y. nuo tada, kai atsirado galimybė jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į švelnesnę – terminuotą laisvės atėmimą. Nuo 2019 m. iki šiol M. R. iš viso šešis kartus kreipėsi į VĮ „M.“, prašydamas suteikti jam darbo, tačiau pastarasis suteiktas nebuvo. Tokias nuteistojo pastangas įsidarbinti teisėjų kolegija vertina kaip menkas (pastaruosius ketverius metus prašymą teikia vieną arba du kartus per metus), prašymas įsidarbinti daugiau teikiamas formaliai, nei realiai rodant savo iniciatyvumą bei pasiryžimą užsiimti pozityvia veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad įkalinimo įstaigoje galima atlikti ir nemokamus gerbūvio darbus, tačiau į pataisos įstaigos administraciją dėl tokio pobūdžio darbo paskyrimo M. R. nėra kreipęsis. Taigi, dvidešimt šešerius metus jis nedirba, nors sveikatos problemų, ribojančių jo darbinę veiklą, neturi. Šie duomenys verčia abejoti nuteistojo sklandžiu integravimusi į darbo rinką, juo labiau, jo įsidarbinimu UAB „R.“. Nors minėtos įmonės direktorius 2022 m. lapkričio 3 d. raštu įsipareigojo įdarbinti M. R., tačiau nenurodė nei kokios pareigos jam būtų patikėtos, nei apskritai, kuo užsiima ši įmonė. Viešai prieinamoje informacijoje apie minėtą įmonę nurodoma, kad jos būstinė yra (duomenys neskelbtini) ir joje dirba tik vienas darbuotojas. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pateiktoji pažyma apie būsimą įdarbinimą yra deklaratyvi.

Nors nuteistasis nedirba ir darbinių pajamų negauna, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad materialinių perlaidų M. R. gauna iš artimųjų. Vis dėlto, šias lėšas jis išleidžia asmeninių poreikių tenkinimui, o ne turimų skolų dengimui. Pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis turi išmokėti 1030 Eur, išieškota 55 Eur suma, o savanoriškai neįmokėtas nė vienas euras. Turima atlyginti suma iš tiesų nėra didelė, ji jau seniai galėjo būti padengta, tačiau akivaizdu, jog M. R. vengia prisiimti skolinius įsipareigojimus ir piktybiškai juos ignoruoja. Nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę svarstomas jau trečią kartą, tačiau nuo pirmojo svarstymo 2019 m. iki šiol M. R. savanoriškai net simboliškai nesumažino turimų išieškojimų dydžio. Šie duomenys dar kartą patvirtina, kad nuteistojo mąstysena yra nepakitusi ir išlieka ydinga, jis visiškai neprisiima atsakomybės už savo netinkamus poelgius, reikiamų išvadų nedaro. M. R. siekia greitų ir lengvų pinigų, o sąžiningas darbas jo iš esmės nedomina.

Švelnesnės bausmės rūšies nustatymas šiuo metu nepasiektų bausmei keliamų tikslų, įvertinus ir nuteistojo asmens byloje esančią informaciją apie jo gautus paskatinimus bei baustumą drausmine tvarka. M. R. yra skatintas dvidešimt keturis kartus, o nustatytos tvarkos nesilaikė trylika kartų, iš kurių septynis kartus (dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo arba laikymo) jam buvo paskirtos įvairios drausminės nuobaudos, vieną kartą jis įspėtas žodžiu ir penkis kartus pravesti auklėjamieji pokalbiai. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinė nuobauda yra gauta 2022 m. vasario 11 d., duomenų, kad ji būtų panaikinti prieš terminą pateiktoje medžiagoje nėra, vadinasi, pataisos įstaigos teikime, taip pat ir Socialinio tyrimo išvadoje klaidingai nurodyta, jog nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų. Po minėtos nuobaudos gavimo M. R. 2022 m. spalio 24 d. buvo vieną kartą paskatintas už gerą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tačiau šiuo paskatinimu nebuvo panaikintas 2022 m. vasario 11 d. nuobaudos galiojimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad paskutinė nuobauda buvo gauta jau du kartus apsvarsčius ir atmetus pataisos įstaigos teikimus dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos M. R. pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, jog nuteistasis savo pozityvaus elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį negeba net ir žinodamas, kad jam gali būti sušvelninta bausmės rūšis.

Įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmės paskyrimas ir jos atlikimas yra kompleksiniai procesai, o bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant ir tą darant tinkamai, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis, M. R. mąstysenos ydingumas bei išskiriami aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (maža darbo patirtis, rizikingas / pavojingas elgesys, pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, agresyvus / kontroliuojantis elgesys, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stokojimas, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros / apribojimų pažeidimai) šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek EŽTT formuojama praktika, tiek ir baudžiamojo įstatymo nuostatos, suteikiančios asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinamos ir taikomos taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir dar gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pakeisti požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Pravieniškių kalėjimo teikimas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjimo teikimo dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.