Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. L. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjų E. L. ir A. L. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 3 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad pareiškėjai gyvena užsienyje ir neturi galimybės gauti oficialių VĮ Registro centro oficialių pažymų apie pareiškėjų turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos nutarties ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą neištaisius trūkumų, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas trūkumų šalinimo institutą, konstatavo, kad pareiškėjai nepateikė duomenų iš VĮ Registrų centro apie tai, ar pareiškėjų vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, todėl prašymą dėl santuokos nutraukimo laikė nepaduotu ir jį grąžino. Apeliantė su tokia pozicija nesutinka ir nurodo, kad jie gyvena užsienyje, minėtų duomenų gauti negali. Kelionė į Lietuvą dėl nekilnojamojo turto pažymos būtų susijusi su saviizoliacija, kitais nepatogumais. Apeliantės nuomone, teismas gali informaciją apie turtą patikrinti registruose.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reikalavimus (formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas prašymo trūkumams pašalinti (CPK 539, 115, straipsniai). Priimant prašymą bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan.

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodo, kad dalytino nekilnojamojo turto neturi, tačiau oficialaus VĮ Registrų centro išrašo nepateikia.

13. Akcentuotina, kad byloje nėra sprendžiamas nekilnojamojo turto teisinio režimo klausimas, nėra svarstoma jo vertė, parametrai ir / ar kiti su nekilnojamuoju turtu susiję klausimai. Taigi, pareiškėjai nepateikė duomenų dėl nekilnojamojo turto, kurio, kaip jie teigia, neturi.

14. Aktualu tai, kad šią vienintelę aplinkybę teismas gali nesudėtingai patikrinti – teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu tai, jog vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi teismai gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl nagrinėjamu atveju patikrinti duomenis apie pareiškėjų vardu turimą nekilnojamą turtą pirmosios instancijos teismas galėjo pats, patikrinęs viešuosius registrus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teikti pareiškimo (prašymo) reikalavimus pagrindžiančius įrodymus yra pareiškėjų pareiga (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), tačiau ši pareiga nėra absoliuti. Kita vertus, skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai, įvertinus faktą, kad teismas galėjo savo iniciatyva išsireikalauti / atsisiųsti trūkstamus duomenis iš viešųjų registrų, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesudarė esminių kliūčių tolesnei proceso eigai (CPK 115 straipsnio 4 dalis, 539 straipsnis), todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjams teismo nustatytu terminu neištaisius nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė procesines teisės normas, neatsižvelgė į CPK 179 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir nepagrįstai nutarė laikyti ieškinį nepaduotu.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė ieškinio / prašymo priėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir prašymo priėmimo klausimas, kadangi tai pirmosios instancijos teismo kompetencija, perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų E. L. ir A. L. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.