Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Mariui Navickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. (W. U.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos lenkų rinkimų akcijai- Krikščioniškų šeimų sąjungai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Rašytiniais bylos duomenimis ir proceso dalyvių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad VRK 2022 m. gruodžio 12, 13, 20, 29 d. ir 2023 m. sausio 2 d. gavo penkių asmenų pranešimus (reg. Nr. 1-1971 (2.11), Nr. 1-1980(2.11), Nr. 1-1-2098(2.11), Nr. 1-2219(2.11), Nr. 1-23(2.11), kuriuose informuojama apie galimą LLKA-KŠS ir atskirų jos narių rinkėjų papirkimą bei sąžiningų rinkimų principų pažeidimą prieš 2023 m. kovo 5 d. vyksiančius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, kuriuos VRK pavedė ištirti VRK sekretoriato Teisės ir tyrimų skyriui.

Pranešimuose nurodoma, kad LLRA-KŠS, prisidengdama LLS, kuriai vadovauja politinės partijos LLRA-KŠS vadovas V. T., vardu, kartu su Vilniaus rajono savivaldybės administracija 18-oje Vilniaus rajono gyvenviečių organizavo kalėdinių eglučių įžiebimo renginius, finansavo gyventojų vaišinimą, dovanojo maisto produktus su LLS atributika (pavyzdžiui, buvo dalijami saldainiai su LLS simbolika) ir kitas dovanas šių gyvenviečių gyventojų ir potencialių rinkėjų vaikams, taip siekdama daryti įtaką gyventojų apsisprendimui per artėjančius rinkimus bei papirkti rinkėjus. Šiuose renginiuose, dalijant vaišes, dalyvauja ir LLRA-KŠS kandidatai, tokiu būdu netiesiogiai papirkinėjami rinkėjai LLRA-KŠS naudai. Nurodyta, jog „šiuo metu tiek LLRA-KŠS, tiek LLS pirmininko pareigas eina Europos parlamento narys V. T.. LLS valdymo organuose – LLRA-KŠS politikai, kurie dalyvauja artėjančiuose savivaldybių rinkimuose. Daugelį metų iš eilės abi organizacijos organizuoja jungtinius sąskrydžius, šalia talpina savo simbolikas. Iš pateiktos informacijos matosi akivaizdžios LLS bei LLRA-KŠS sąsajos, todėl bet kokia LLS vykdoma veikla, dalijant dovanas, apmokant paslaugas ir pan. rinkiminės kampanijos metu, yra siekiama didinti su ja susijusios politinės partijos žinomumą ir paveikti rinkėjus, kad šie artėjančiuose rinkimuose į savivaldybės tarybas balsuotų už LLRA-KŠS. Pažymėtina, jog daugelis rinkėjų neskiria LLRA-KŠS nuo LLS, todėl LLS prisidėjimas prie minėtų renginių organizavimo yra netiesioginis rinkėjų papirkinėjimas“. Taip pat nurodyta, kad tam yra naudojamasi kai kurių Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojų, kurių dauguma yra LLRA-KŠS nariai, tarnybine padėtimi bei savivaldybės ištekliais, sudarant jų atstovaujamai politinei partijai – LLRA-KŠS – išskirtines sąlygas netiesioginei politinei reklamai ir rinkimų agitacijai. LLS, kuriai vadovauja politinės partijos vadovas, logotipo demonstravimas yra sąmoningas žingsnis, skirtas Vilniaus rajono gyventojų apsisprendimui per rinkimus paveikti, taip pat galimas bandymas papirkti rinkėjus. Taip sukuriamos nelygios sąlygos skirtingoms politinėms jėgoms bei suteikiamas nesąžiningas pranašumas vienai iš jų.

Pranešimuose taip pat nurodoma, kad daugiau informacijos ir vaizdinės medžiagos galima rasti Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėje skelbiamoje informacijoje apie kalėdinius renginius, kurioje skelbiama, pavyzdžiui: „visų atvykusių laukė gausybė pramogų, susitikimas su Kalėdų seneliu, vaišės, dovanos vaikams, koncertai ir šokiai. Bendruomenes sveikino Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujantys Lietuvos Respublikos Seimo nariai R. T. ir Č. O., Lietuvos lenkų sąjungos vicepirmininkas V. U., Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė L. B., Tarybos nariai, seniūnai ir kt. Renginius organizavo Lietuvos lenkų sąjunga, Vilniaus rajono savivaldybė, seniūnijos ir kultūros centrai“; „gruodžio 6 d. Lavoriškėse vyko tradicinis eglutės įžiebimas ir „Mikolajki“ su Kalėdų seneliu. Gausiai susirinkusius mažuosius ir vyresnius gyventojus sveikino Lietuvos lenkų rinkimų akcijai- Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo narys Č. O., LLS pirmininko pavaduotojas V. U., Lavoriškių seniūnas M. P.. Visų laukiamas Kalėdų senelis, atvykęs keturračiu, vaikams įteikė saldžių dovanėlių, kurias finansavo Lietuvos lenkų sąjunga. Suaugusieji buvo pakviesti sušilti pasivaišinant karšta arbata ir paruoštais saldumynais. Puikiomis dainomis visus džiugino folklorinis ansamblis „Sužanianka“, K. R. ir R. K.. Visi gyventojai taip pat buvo kviečiami pasivaišinti paruoštomis vaišėmis ir smagiai praleisti laiką belaukiant didžiųjų metų švenčių“. Renginio metu ant stalo buvo saldumynų, saldainių, mėsos ir duonos gaminių, vaisių, taip pat saldainių su lipduku, kuriame matyti lenkų ir lietuvių kalbomis pateikiamas užrašas „Linksmų Kalėdų linki Lietuvos lenkų sąjunga“. Pranešimuose nurodoma, kad 2022 m. gruodžio 26 d. naujienų portalo lrytas.lt svetainėje paskelbta informacija, jog Vilniaus rajone dar vienos mero kadencijos nebesieks LLRA-KŠS atstovaujanti merė M. R., o partija į rinkimus deleguoja LLRA-KŠS vicepirmininką V. U., kuris kartu yra ir LLS pirmininko pavaduotojas. Taigi, V. U., iš anksto žinodamas, kad kandidatuos į Vilniaus rajono savivaldybės merus, prisidengdamas prieššventinėmis akcijomis ir naudodamasis Vilniaus rajono savivaldybės ištekliais, prie kalėdinių eglučių seniūnijose dovanojo dovanėles, vaišino ir kitokias būdais LLS vardu papirkinėjo rinkėjus, siekdamas paveikti jų valią, savo ir savo atstovaujamos partijos naudai skleidė netiesioginę politinę reklamą, tuo pažeisdamas Rinkimų kodekso nuostatas.

Nustatyta, kad viename iš gautų pranešimų atkreipiamas dėmesys į viešai skelbiamus interneto enciklopedijos „Vikipedija“ duomenis, jog 1995 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymas, pagal kurį visuomeninė politinė organizacija Lietuvos lenkų sąjunga privalėjo reorganizuotis į visuomeninę organizaciją arba į politinę partiją. Tam, kad būtų išlaikyta visuomeninė organizacija ir kartu būtų galimybė dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime, nuspręsta sukurti savo politinę partiją. Tais pačiais metais rugpjūčio 14 d. buvo sušauktas Ypatingasis LLS suvažiavimas, kurio metu priimtas sprendimas pertvarkyti LLS į visuomeninę organizaciją bei sukurti partiją pavadinimu „Lietuvos lenkų sąjungos rinkimų akcija“. Spalio 23 d., po Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raginimų pašalinti iš pavadinimo žodį „sąjunga“, buvo įregistruota Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

VRK 2023 m. vasario 27 d. posėdyje buvo svarstoma 2023 m. vasario 24 d. pažyma Nr. 3-14(1.2) „Dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei atskirų jos narių galimo rinkėjų papirkimo, Lietuvos lenkų sąjungos netiesioginės politinės reklamos ir rinkimų principų pažeidimo“. Posėdžio metu nutarta sudaryti darbo grupę iš VRK narių J. B., Gitanos Matiekuvienės (paskirta darbo grupės vadove), J. P. ir Teisės ir tyrimų skyriaus bei Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus darbuotojų. Darbo grupei pavesta išnagrinėti nurodytus pranešimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžė, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada, 2010 m. lapkričio 9 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai, 2012 m. spalio 26 d. išvada, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).

Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d., 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvadose konstatuota, kad pagal Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas tiesioginis ar netiesioginis rinkėjų balsų pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, – tai tolygu rinkėjų papirkimui, reiškiančiam, kad iš Lietuvos Respublikos piliečių atimama teisė laisvai, patiems pareikšti savo tikrąją valią Seimo rinkimuose, o iš Tautos – teisė išsirinkti tokią Tautos atstovybę, kuri išreikštų jos tikrąją aukščiausią suverenią galią.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad konstitucinė Vyriausiosios rinkimų komisijos paskirtis organizuoti rinkimus taip pat suponuoja jos įgaliojimus kontroliuoti ir imtis priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymasis; atsižvelgiant į tai, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį rinkimų proceso teisinį reguliavimą, pagal kurį Vyriausioji rinkimų komisija ir teritorinės rinkimų organizavimo institucijos turėtų įgaliojimus veikti taip, kad būtų veiksmingai užtikrintas minėtų rinkimų principų laikymasis, inter alia būtų užkirstas kelias šių principų pažeidimams, jie būtų ištirti ir būtų taikomos sankcijos atsakingiems už šiuos pažeidimus rinkimų proceso dalyviams ir kitiems asmenims (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados). Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad teisiniu reguliavimu turi būti sudarytos inter alia tokios organizacinės ir materialinės prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai ir teritorinėms rinkimų organizavimo institucijoms tinkamai veikti, be kita ko, nustatyta atitinkama bendradarbiavimo su kitomis valstybės institucijomis (inter alia ikiteisminio tyrimo institucijomis, prokuratūra) tvarka (Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).

Atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadas, kuriose konstatuota, jog masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas, inter alia dovanomis ar kitokiu atlyginimu, skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos, balsavimo laikotarpiu) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu. Tokie rinkimų principų pažeidimai sudaro prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu, taigi gali apriboti arba išvis paneigti Tautos aukščiausios suverenios galios raišką per Tautos atstovybę – Seimą, tad preziumuotina, kad jie savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams. Taip pat pabrėžta, jog nepaneigus prezumpcijos, kad nustatyti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimai savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams, t. y. nepaneigus, kad tokiais šiurkščiais pažeidimais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, negali būti nustatyti tikri ir teisingi rinkimų rezultatai, taigi kandidatai, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, negali įgyti mandato.

Minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra aktualūs ir jais turi būti vadovaujamasi vertinant rinkimų į vietos savivaldos atstovaujamuosius organus demokratinio proceso užtikrinimą, šio proceso sąžiningumą, skaidrumą, rinkimų rezultatų tikrumą ir teisingumą.

Byloje nustatyta, kad priimdama skundžiamą Sprendimą VRK rėmėsi Darbo grupės Išvada, įvardijama pažyma, kurioje Darbo grupė pateikė savo siūlymus (išvadas). Išvadoje konstatuota, kad LLS Vilniaus rajono skyriaus Vilniaus rajono savivaldybėje 2022 m. gruodžio mėn. vykusių kalėdinių renginių metu nupirktos dovanos vaikams – saldainių rinkiniai – buvo paženklinti LLS logotipu, t. y. ant saldainių rinkinių buvo užklijuotas LLS logotipas, kuriame lenkų ir lietuvių kalbomis parašyta „Linksmų Kalėdų linki Lietuvos lenkų sąjunga“. Tiek politinės partijos LLRA-KŠS, tiek visuomeninių organizacijų LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus buveinės adresas yra tas pats (Vilnius, Naugarduko g. 76), o pagal šių organizacijų Juridinių asmenų registro duomenis joms vadovauja tas pats asmuo – V. T.. Nustatyta, kad LLRA-KŠS vadovaujantys asmenys yra paskirti ir į LLS, ir į LLS Vilniaus rajono skyriaus vadovaujančius organus, o šios organizacijos jau daug metų kasmet kartu organizuoja sąskrydžius ir kitas bendras veiklas. Konstatuota, kad LLRA-KŠS kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą (M. R., V. U.) yra LLS tarybos nariai, priėmę sprendimą juridinio asmens (LLS) lėšomis pirkti dovanas, kurios buvo naudojamos politinės kampanijos metu Vilniaus rajono savivaldybėje vykusiuose renginiuose, kuriuose LLRA-KŠS kandidatai dalyvavo bei pasisakė, taip pat šiuose renginiuose pasisakė ir kiti LLRA-KŠS kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą bei Seimo nariai. Konstatuota, kad dovanos (saldainių rinkiniai), turinčios materialinę vertę, politinės kampanijos laikotarpiu buvo teiktos viešuose renginiuose beveik visose Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijose, t. y. beveik visoje rinkimų apygardoje, dalyvavusiems vaikams, kuriuos lydėjo ir suaugę asmenys (vaikų tėvai ar globėjai), t. y. rinkėjai. Be to, renginiuose dalyvavę LLRA-KŠS kandidatai galėjo prisistatyti ir pabendrauti su dalimi savivaldybės gyventojų, tokiu būdu jie buvo propaguojami ir didinamas jų žinomumas. Įvertinus visas aplinkybes, LLS nupirktų kalėdinių dovanų teikimas kalėdiniuose renginiuose laikytinas rinkėjų papirkimu, veikiant LLRA-KŠS kandidatų sąrašo bei kandidato į merus naudai. Tokie veiksmai, sudarant išskirtines sąlygas vienam kampanijos dalyviui, laikytini sąžiningų ir garbingų rinkimų principų neatitinkančia rinkimų agitacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad jei atitinkamas administracinis aktas yra priimamas ankstesnio procedūrinio dokumento pagrindu, tokiu atveju administraciniame akte nėra būtina pakartoti tame dokumente nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tą procedūrinį dokumentą, kurio pagrindu priimtas administracinis aktas, ir pridėti tą dokumentą prie priimto administracinio akto. Administracinių teismų praktikoje tokie atvejai traktuojami, kad administracinio akto įžanginėje dalyje nurodytas procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu priimtas atitinkamas administracinis aktas, yra to akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis. Šios praktikos LVAT laikosi ir nagrinėdamas ginčus dėl VRK sprendimų, kurie grindžiami atitinkamų VRK sudarytų darbo grupių parengtomis pažymomis ir išvadomis.

Nagrinėjamu atveju skundžiamo Sprendimo preambulėje yra nurodyti jo teisiniai priėmimo pagrindai – Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 101 straipsnio 1 dalis, 193 straipsnio 1 dalies 12 punktas, taip pat nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į Išvadą. Taigi, ši Išvada yra Sprendimo sudėtinė (motyvuojamoji) dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog Sprendime Išvada įvardijama „pažyma“ yra tik redakcinio pobūdžio aspektas, nes byloje nustatyta, kad VRK, priimdama Sprendimą, rėmėsi būtent Išvada kaip vientisu dokumentu, todėl laikytina, kad Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir nėra pagrindo jo laikyti neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimams.

Byloje nustatyta, kad rinkimų politinė kampanija pasidėjo 2022 m. spalio 7 d., o LLRA-KŠS įregistruota rinkimų politinės kampanijos dalyve 2022 m. spalio 19 d. Dėl galimai LLKA-KŠS ir atskirų jos narių rinkėjų papirkimo bei sąžiningų rinkimų principų pažeidimo prieš 2023 m. kovo 5 d. vyksiančius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus VRK 2022 m. gruodžio 12, 13, 20, 29 d. ir 2023 m. sausio 2 d. gavo penkių asmenų pranešimus.

Nagrinėjamu atveju tyrimo metu V. U. paaiškino, kad kalėdiniuose renginiuose, prie kurių prisidėjo LLS, iš 18 renginių dalyvavo 6-iuose, nors pagal tyrimo metu surinktus duomenis V. U. iš viso dalyvavo 10-yje renginių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu apklausus seniūnijas dalis jų negalėjo tiksliai įvardyti, ar dalyvavę politikai priklauso LLS, ar LLRA-KŠS, o tai rodo, kad renginių metu ši aplinkybė nebuvo aiškiai atribota, t. y. nors pareiškėjas teigia, kad dalyvavo ir buvo pristatytas kaip LLS narys, tačiau tuo metu jis priklausė ir LLRA-KŠS, todėl nėra įrodymų, kad jis renginiuose dalyvavo išskirtinai kaip LLS narys. Pažymėtina, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus buveinės adresas yra nurodytas tas pats: (duomenys neskelbtini). Nors LLRA-KŠS buveinės adresas oficialiai nurodomas Pilies g. 16, Vilnius, tačiau LLRA-KŠS interneto svetainėje bei LLRA-KŠS 2022 m. gruodžio 29 d. atsakyme į VRK paklausimą blanke nurodomas buveinės adresas taip pat yra (duomenys neskelbtini). Be to, Juridinių asmenų registro duomenimis, tiek LLS, tiek LLRA-KŠS vadovas yra V. T., o V. U. abiejose organizacijose yra pirmininko pavaduotojas. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad LLRA-KŠS vadovaujantys asmenys yra paskirti ir į LLS, ir į LLS Vilniaus rajono skyriaus vadovaujančius organus, o šios organizacijos jau daug metų kasmet kartu organizuoja sąskrydžius bei kitas bendras veiklas. Taigi, įvertinus tai, kad šventinių renginių metu nebuvo aiškiai atribota, kam atstovauja V. U., laikytina, kad jis turėjo galimybę atstovauti LLRA-KŠS.

Skundo teiginiai, kad V. U. tik po kalėdinių renginių buvo įregistruotas kandidatu į merus, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, kaip minėta, rinkimų politinė kampanija pasidėjo 2022 m. spalio 7 d., o LLRA-KŠS įregistruota rinkimų politinės kampanijos dalyve jau 2022 m. spalio 19 d. LLRA-KŠS Vilniaus rajono daugiamandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų pilnas sąrašas, į kurį kaip kandidatas įtrauktas V. U., VRK pateiktas 2022 m. gruodžio 29 d., o pareiškėją kandidatu į Vilniaus rajono merus LLRA-KŠS Vilniaus rajono skyriaus prezidiumas iškėlė 2022 m. gruodžio 22 d., kai esama kandidatė M. R. atsiėmė savo kandidatūrą. Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį nuo rinkimų datos paskelbimo iki rinkimų dienos draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, ir taip trukdyti asmenims įgyvendinti rinkimų teisę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, būdamas asmeniu, kurį numatoma kelti kandidatu, dalyvaudamas kalėdiniuose renginiuose, kuriuose buvo dalijami saldainiai su oficialia LLS atributika, netiesiogiai dovanomis skatino rinkėjus dalyvauti rinkimuose ir už jį ar jo partiją balsuoti. Kadangi šiuo atveju yra nustatyta, jog rinkėjai ar rinkimų teisę turintys asmenys dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, buvo skatinami dovanomis netiesiogiai, todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjas nemokėjo už vaišes, o tai padarė LLS, kvalifikuojant pareiškėjo veiksmus nagrinėjamo ginčo kontekste neturi jokios reikšmės.

Byloje nustatyta, kad VRK sudaryta Darbo grupė Išvadą parengė išsamiai ištyrusi ir įvertinusi Rinkimų kodekso ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste iš visų šaltinių rinkimų kampanijos metu gautus duomenis, o VRK, priimdama Sprendimą, atsižvelgė į darbo grupės nustatytas aplinkybes. Darbo grupė, įvertinusi visą informaciją, įskaitant ir gautus pranešimus bei užfiksuotą saldainių dalijimo faktą, prieštaringus duomenis dėl kalėdinių renginių organizavimo, apie kurį turėjo žinoti tiek LLS, tiek LLRA-KŠS, kadangi buvo dalijamos saldžios dovanėlės vaikams, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį ir Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija pritaria atsakovės išvadoms, jog rinkimų kampanijos metu nebuvo užtikrinti pagrindiniai rinkimų principai bei buvo iškreipta dalies Vilniaus rajono savivaldybės rinkėjų valia, t. y. saldainiai ir kitos dovanos buvo dalijami Vilniaus rajono savivaldybės gyvenviečių gyventojų ir potencialių rinkėjų vaikams, taip siekiant daryti įtaką gyventojų apsisprendimui per artėjančius rinkimus bei papirkti rinkėjus.

Konstatavus Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies ir Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą neturi esminės reikšmės, kokiam rinkėjų skaičiui buvo padarytas poveikis, ar kiek balsų buvo nupirkta už dovanas. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, nustačius masinį ir (ar) sisteminį rinkėjų papirkimą, tokie rinkimų įstatymų pažeidimai yra savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams. Atsakovės nustatytos aplinkybės yra pakankamos išvadoms, jog nepaisant to, jog nėra nustatytas tikslus dovanėles gavusiųjų skaičius, tačiau jis buvo pakankamas tam, kad konstatuoti Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies ir Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad rinkimų kampanijos metu VRK gavo net 5 pranešimus apie galimą rinkėjų papirkinėjimą ir rinkimų principų pažeidimą, o tai rodo atitinkamos rinkėjų dalies, suinteresuotos demokratiniais, skaidriais rinkimais, pagrįstas abejones dėl rinkimų rezultatų tikrumo ir teisingumo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog netiesioginiu balsų pirkimu ir dovanų dalijimu yra iškreipiama tikroji rinkėjų valia, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, taip pat yra pažeidžiami demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, be kita ko, rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principai, ir dėl to negali būti nustatyti tikri ir teisingi rinkimų rezultatai, konstatuoja, jog VRK pagrįstai pripažino, jog buvo padarytas Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies ir Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Sprendimo dalis, kuria nuspręsta pripažinti, jog pareiškėjas, dalyvaudamas priimant LLS sprendimą pirkti ir dalyti dovanas per 2022 m. gruodžio 6–18 d. vykusias kalėdinių eglučių įžiebimo šventes Vilniaus rajone bei dalyvaudamas ir pasisakydamas jų metu, kai buvo teikiamos dovanos, pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį, netiesiogiai dovanomis papirkdamas rinkėjus, taip pat pažeidė Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalį, vykdydamas sąžiningų ir garbingų rinkimų principų neatitinkančią rinkimų agitaciją, yra teisėta bei pagrįsta. Teismo vertinimu, Sprendime yra nurodytas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, motyvų išdėstymas yra aiškus ir pakankamas, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo Sprendimą ar jo dalį naikinti.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus pareiškėjo reikalavimų, nėra pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 straipsnis).

Teismas pažymi, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. U. (W. U.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.