- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- 1S-169-337/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- S. S.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios S. S. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-07-29 nutarimą Nr. ( duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajai S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuodamas tuo, kad įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes konstatuoti, kad taikant lygtinį paleidimą bus užtikrinti bausmės tikslai bei teisingumo principas, negalima. Teismas pažymėjo, jog minimos aplinkybės leidžia teigti, kad šiuo metu S. S. taikant lygtinį paleidimą gali būti pažeista nuteistosios resocializacija ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Šalies argumentai
Skundu nuteistosios advokatas prašo panaikinti apylinkės teismo 2019-08-21 nutartį ir taikyti S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tikinama, jog skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas šališkai ir neobjektyviai, nebuvo atkreiptas dėmesys į visus faktus ir aplinkybes, kurios nurodo nuteistosios pasikeitimą ir pastangas bei suteikia lygtinio paleidimo galimybę. Nurodoma, kad S. S. yra atlikusi 2/3 jai paskirtos bausmės. Teigiama, kad nuteistoji dalyvauja visose pataisos namų programose ir vykdo visus individualios socialinės reabilitacijos reikalavimus, viso bausmės atlikimo metu nė karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebausta, o už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei stropų darbą skatinta 10 kartų. Skunde pažymima, jog remiantis OASys metodikos gautais duomenimis S. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (28 balų), iš kurių tik 8 balai yra dinaminiai kriminogeniniai veiksmai, kurie sumažėtų jei nuteistoji turėtų galimybę bendrauti su savo šeima bei artimaisiais. Pažymima, jog apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje akcentavo aplinkybę, kad S. S. nuteista už analogiškų veikų darymą. Tikinama, kad ši akcentuojama aplinkybė rodo neteisingą įstatymo, reglamentuojančio lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, taikymą. Pažymima, kad nuteistoji nuteista pirmą kartą ir laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2011-02-09, todėl yra nepagrįsti pirmos instancijos teismo argumentai, jog išėjusi į laisvę S. S. gali nusikalsti pakartotinai. Nurodoma, kad skundžiamojoje nutartyje pateikti duomenys apie iki šiol nagrinėjamą baudžiamąją bylą A. S. atžvilgiu nėra pagrindas netvirtinti komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo. Toliau skunde gan detaliai aprašomas baudžiamosios bylos Nr. ( duomenys neskelbtini) teisminis procesas, pažymima, kad procesas tęsiasi jau kelinti metai, pasikeitė teismo sudėtis, dalis nukentėjusiųjų ir liudytojų yra išvykę į užsienį, nežinomos jų buvimo vietos, todėl nėra aišku kada byla bus išnagrinėta, o remiantis šia aplinkybe minimos bylos nagrinėjimas niekaip negali įtakoti S., Stonkutės lygtinio paleidimo klausimą. Tikinama, kad išėjusi į laisvę S. S. ketina pradėti dirbti, tai patvirtina raštiškas ir motyvuotas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patikinimas dėl S. S. įdarbinimo. Nurodoma, kad dirbdama nuteistoji turės galimybę mokėti jai priteistą civilinį ieškinį.
Atsiliepimas
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorė R. T. pateikė atsiliepimą į S. S. gynėjo advokato apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, jog nuteistosios S. S. gynėjo advokato A. Š. skunde išdėstyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistoji padarė pakankamą pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką, kuri neabejotinai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleista A. S. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl pastarajai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neturėtų būti taikomas. Atsiliepime neginčijamos skunde akcentuojamos ir S. S. teigiamai apibūdinančios aplinkybės, tačiau pažymima, kad S. S. nuteista už 27 nusikalstamų veikų padarymą, o šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje S. S. kaltinama padariusi 26 nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., bei 35 nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. Tikinama, kad ši aplinkybė parodo atsainų S. S. požiūrį į įstatymų laikymąsi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios gynėjo advokato skundas atmetamas.
Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs nuteistosios gynėjo advokato skundo argumentus, Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, skundžiamą teismo nutartį, socialinio tyrimo išvadą bei kitą teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadą apie tai, ar yra pagrindas nuteistajai taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. nuostatas, ar ne. Teismas tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistoji S. S. šiuo metu dar negali būti lygtinai paleista iš pataisos namų.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu tai, jog įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš skundui nagrinėti pateiktų duomenų matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistoji išties elgėsi pakankamai tinkamai – išklausė adaptacijos programą, dalyvavo įvairiose pataisos programose, aktyviai dalyvauja kultūriniuose renginiuose. Vykdant integracijos į visuomenę programą išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleidimui iš laisvės atėmimo vietos. Atlikdama laisvės atėmimo bausmę S. S. įgijo kelias specialybės, nuo 2011-04-28 dirba VĮ ,, ( duomenys neskelbtini)“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje sukirpėja klojėja. Nuo 2017-08-01 dirbo ūkio darbus būrio tvarkytoja. Nuteistoji palaiko socialinius ryšius su šeima bei artimaisiais. Taip pat nuteistoji yra pateikusi pažymą, jog išėjusi į laisvę bus įdarbinta vadybininko pareigose pervežimų įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“.
Kita vertus, bylos duomenys rodo ir kitas, neigiamai nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, kurios šiuo metu neleidžia tvirtinti, kad pastarąją jau galima laikyti neizoliuotą nuo visuomenės. O būtent, S. S. atlieka bausmę už daugiau nei 20 padarytų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog nusikaltimų padarymui didelę įtaką darė aplinka – ji nusikalto kartu su kitais asmenimis, kas neabejotinai formuoja jos saugaus gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybės poreikį. Vertinant nuteistosios padarytas nusikalstamas veikas konstatuotina, kad nuteistoji koncentruojasi daugiau į trumpalaikę naudą. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms pažymėtina, kad nors atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad S. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 28 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau dinaminių (kintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia 8 balus, iš ko seka, kad S. S. elgesio korekcija išimtinai tinkama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs tokius argumentus ir su tuo susijusius nuteistajai vis dar nustatomus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad minėtos aplinkybės dar nepatvirtina esminių nuteistosios elgesio pokyčių, o nuteistajai nustatytas rizikos vertinimo mažėjimas dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokios išvados nepaneigia ir S. S. gynėjo advokato skundo argumentai.
Sutiktina su skundo teiginiais, jog yra eilė S. S. teigiamai charakterizuojančių duomenų, t. y. ji nebausta, už gerą elgesį skatinta, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dirba. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien šių teigiamai nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių nepakanka. Aptartos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu pozityvi nuteistosios elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.
Pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir atsakant į skundo argumentus, kad S. S. atliko daugiau nei 2/3 bausmės, atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis padarytų nusikalstamų veikų kontekste vis dar yra didelė ir negali būti visiškai sumenkinama. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas ir tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus bei kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad bausmė nuteistajai padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
Skunde nurodoma, kad spręsdamas lygtinio paleidimo taikymą jos atžvilgiu teismas iš esmės negali atsižvelgti į padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistoji atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tarp jų ir už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą. Nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant bendrininkų grupe, kas neabejotinai didina tiek nuteistosios padarytų nusikaltimų, tiek ir jos pačios pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jos nuostatas, rodo, kad nuteistoji nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir vis dar leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistosios atžvilgiu. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė.
Sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistosios, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąją, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistosios taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajai adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jos elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistosios skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
N. S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.