Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-647-491/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-17
Bylos Nr.
1S-647-491/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Advokatai
Gintaras Ruseckas
Kategorijos
1 S – 647 – 491 / 2012

Teisėjas Virginijus Skaraitis Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. liepos 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorams Evaldui Šidlauskui, Giedriui Jasulaičiui,

skundą padavusiam E. A.,jo gynėjui advokatui Gintarui Ruseckui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties, kuria įtariamojo E. A. gynėjo advokato padėjėjo V. R. skundas dėl Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. birželio 4 d. nutarimo buvo atmestas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė V. K. 2012 m. gegužės 16 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą R. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo). Šį nutarimą E. A. apskundė aukštesniam prokurorui, tačiau Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. K. 2012 m. birželio 4 d. nutarimu E. A. skundą atmetė. Pastarąjį nutarimą įtariamojo E. A. gynėjas advokato padėjėjas V. R. apskundė Kupiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris skundžiama nutartimi gynėjo skundą atmetė.

Šalies argumentai

Skundu jį padavęs E. A. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir ankstesnius prokurorų nutarimus. Jis cituoja BK 284 str. 1 d., pateikia viešosios vietos sąvoką ir nurodo, kad nors kavinėje, kurioje įvyko konfliktas tarp jo ir R. F., vyko uždaras vakaras, R. F. su kitais asmenimis (M. M. ir A. S.) į ją pateko nekviesti. Tiek šie, tiek ir kiti asmenys į šią kavinę galėjo patekti laisvai, nes kavinės durys nebuvo rakinamos ir nebuvo kitaip ribojamas patekimas į ją. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai manė, kad įvykio vieta – kavinė – šiuo atveju nelaikytina viešąja vieta. Taip pat E. A. teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai mano, jog konflikto tarp jo ir R. F. metu viešoji tvarka nebuvo pažeista dėl paties konflikto asmeninio pobūdžio, nes veikos padarymo motyvai (chuliganiški ar asmeninio pobūdžio) veikos kvalifikavimui pagal BK 284 str. 1 d. reikšmės neturi. Be to, E. A. atkreipia dėmesį į tai, kad kavinėje buvo daugiau asmenų, kurie matė konfliktą ir patį R. F. griuvimo faktą. R. F., būdamas policijos pareigūnu ir puikiai suvokdamas, kad savo elgesiu pažeis ne tik jo (E. A.), bet ir kitų kavinėje buvusių asmenų teises bei jų sutrikdys viešąją tvarką ir rimtį, būdamas neblaivus be jokios priežasties, įžūliai elgdamasis, sudavė jam smūgius ir užvirtęs ant jo smaugė jį, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Kadangi šiuos veiksmus R. F. atliko viešoje vietoje, jie, E. A. manymu, turi būti kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.

Teismo posėdyje skundą padavęs asmuo ir jo gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokuroras prašo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas sutiko su prokurorės ir aukštesniojo prokuroro nutarimais iš esmės todėl, kad manė, jog šiuo atveju kavinė nelaikytina viešąja vieta, nes joje vyko uždaras vakaras, į kurį be leidimo negalėjo patekti kiti asmenys; kad konfliktas tarp E. A. bei R. F. vyko jau pasibaigus šiam vakarui, ir šis konfliktas buvo asmeninio pobūdžio. Su tokia apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nuomone sutikti negalima.

Ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui surašyti (BPK 218 str.), yra išimtinė prokuroro kompetencija. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka. Prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas R. F. buvo nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. pripažinus, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BK 284 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Visų pirma, teismų praktikoje jau yra išaiškinta, kad viešoji vie­ta yra to­kia vie­ta, ku­rio­je nusikalstamos vei­kos pa­da­ry­mo me­tu yra ar tu­ri tei­sę lankytis ki­ti as­me­nys. Įžūlūs veiksmai, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai pasireikšti viešojoje vietoje gali tiek tada, kai aplink yra žmonių (tai laikytina nepagarbos demonstravimu aplinkiniams), tiek tada, kai aplink žmonių nėra (tai laikytina nepagarbos demonstravimu aplinkai). Pažymėtina, kad fizinio smurto panaudojimo viešojoje vietoje kito asmens atžvilgiu atveju nebūtina, kad kiltų kitos pasekmės (aplinkiniams žmonėms būtų sukeltas išgąstis ar kiltų sumaištis, aplinkiniai pasijustų šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, būtų nutrauktas kitų žmonių poilsis ar darbas, būtų padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sustabdytas eismas ar pan.) – jau pats fizinio smurto panaudojimas viešojoje vietoje kito asmens atžvilgiu savaime sutrikdo visuomenės (o konkrečiau jos nario, t. y. nukentėjusiojo) rimtį. Taip pat būtina pa­žy­mė­ti, kad kaip viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti kvalifikuoti veiksmai, padary­ti net ir pri­va­čio­je aplinkoje, į kurią pa­ša­li­nių žmo­nių pa­te­ki­mas be tam tikro leidimo yra ap­ri­bo­tas ar­ba ne­ga­li­mas (pvz. bute, kavinėje uždaro vakaro metu ir kt.). Tokiu atveju viešo­ji tvar­ka yra pažeidžiama, jei veiks­mai, pa­da­ry­ti pri­va­čio­je ap­lin­ko­je, su­da­ro nepatogumų, su­trik­do asme­nis, esan­čius toje pačioje ar ki­to­je vie­to­je ar­ba su­ar­do jų norma­lią įpras­tą gy­ven­se­ną, t. y. pažeidžia jų tei­sę į norma­lią ir ra­mią ap­lin­ką. Vie­šo­ji tvar­ka ga­li bū­ti pa­žei­džia­ma tie­sio­giai ar­ba per po­vei­kį papildomiems ob­jek­tams – žmo­gaus svei­ka­tai ar­ba turtui. Nusikaltimas su smurto panaudojimu bute ar kavinėje uždaro vakaro metu, gali būti vertinamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei dėl to­kios vei­kos bu­vo pa­žeis­ta vie­šo­ji tvarka, t. y. su­da­ry­ta ne­pa­to­gu­mų žmonėms, esan­tiems toje pačioje ar ki­to­je pri­va­čio­je erdvė­je (pvz. gy­ve­nan­tiems ki­tuo­se butuose, dalyvaujantiems tame pačiame uždarame renginyje ir pan.) ar­ba esan­tiems gat­vė­je.

Kaip matyti iš bylos duomenų, iki 2011 m. gruodžio 28 d. vykusio konflikto E. A. bei R. F. santykiai tarpusavyje nebuvo draugiški dėl ankstesnių nesutarimų darbe. Todėl dera sutikti, kad aptariamas konfliktas tarp jų buvo labiau asmeninio pobūdžio. Tačiau vien tik paties konflikto pobūdis šiuo atveju nėra ir negali būti lemianti aplinkybė padaryti išvadą, ar buvo padaryta BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, ar ne. Būtina įvertinti ir kitas šiuo atveju svarbias aplinkybes.

Matyti, kad konfliktas vyko kavinėje, uždaro vakaro metu, jam besibaigiant. Nors į šią kavinę vakaro metu pašaliniai ir nekviesti asmenys pakliūti neturėjo, tačiau į kavinę nekviesti, savo iniciatyva atėjo ir į ją pateko R. F. bei kiti asmenys (M. M. ir A. S.) (A. S., V. Ž., R. A. S., M. M., D. S. parodymai). Tai rodo, kad nors kavinėje ir vyko uždaras vakaras, tačiau jo metu į kavinę užėjo ir kiti pašaliniai (vakaro organizatoriaus nekviesti) asmenys, t.y. pašalinių asmenų patekimas į šią kavinę realiai nebuvo kontroliuojamas, draudžiamas ar kitaip ribojamas. Kita vertus, nepriklausomai nuo to, kad vakaras buvo uždaras, visiems minėtoje kavinėje vykusiame uždarame vakare dalyvavusiems, tiek pakviestiems, tiek ir nepakviestiems asmenims tai vis tiek buvo viešoji vieta, nes tai vieša kavinė, kurioje kiekvienas vakaro dalyvis galėjo nevaržomai judėti po kavinės patalpas ir bet kuriuo metu būti bet kurioje kavinės patalpoje – salėje, tualete, išeiti į kiemą ir vėl sugrįžti atgal ir pan. Tai nebuvo nė vieno iš vakaro dalyvių privati valda, o jų elgesys tarpusavyje turėjo atitikti visuomenėje nusistovėjusias moralės normas ir būti grindžiamas abipusės pagarbos principais. Šios aplinkybės suponuoja nuomonę, kad priešingai nei teigiama skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje ir prokurorų nutarimuose, duotuoju atveju įvykio vieta – kavinė – neabejotinai laikytina viešąja vieta.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad į kavinę R. F. atėjo jau neblaivus, kavinėje jis ėmė elgtis pakankamai įžūliai (kabinėjosi prie E. A., laikė jį už rankos norėdamas sulaikyti, kad pastarasis neišeitų, apsikabino jo kaklą, siūlė pašnekėti ir t. t.), todėl kilo konfliktinė situacija (E. A., V. Ž., paties R. F., iš dalies D. S. parodymai). Tai, kad prie E. A. kibo R. F., t. y. jis pats atėjo prie E. A., apsikabino jį, pastarajam atstūmus atsikėlė nuo grindų ir užgriuvo E. A. ant šalia buvusio minkštasuolio, nuo kurio atsikėlęs E. A. antrąkart atstūmė R. F., akivaizdžiai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, tai parodė ir V. Ž., kuriam pats E. A. tik atėjus R. F. į kavinę pasakė, jog pastarasis prie jo kabinėjasi. Nors R. F., galbūt, norėjo tokiu būdu išspręsti tik savo asmeninius reikalus ir nesiekė sutrikdyti nei E. A., nei kitų asmenų viešosios rimties, tačiau aukštesnės instancijos teismo manymu, jis turėjo puikiai suvokti, kad jo netinkamą ir pakankamai įžūlų elgesį, dėl kurio ir įsiplieskė konfliktas su E. A., bet kuriuo momentu gali pamatyti kiti asmenys, dalyvavę uždarame vakare, kuriems, galbūt, tai nebus malonu, sukels neigiamus jausmus, t. y. kurių viešoji rimtis bus sutrikdyta. Todėl šiuo atveju R. F. kibimas prie E. A., o vėliau ir fizinio smurto panaudojimas prieš pastarąjį viešoje vietoje galimai sutrikdė ne tik paties E. A., bet ir kavinėje likusių vakaro dalyvių rimtį, viešąją tvarką, nes buvo pažeista jų tei­sė į norma­lią ir ra­mią aplinką.

Įvertinęs visus šiuos duomenis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad neblaivus kibdamas prie E. A., išprovokuodamas konfliktą, naudodamas fizinį smurtą prieš jį R. F. galimai padarė veiką, atitinkančią BK 284 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tokiu būdu tiek skundžiama apylinkės teismo nutartis, tiek ir prokurorų nutarimai, kuriais konstatuota, jog nebuvo padarytas BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas, buvo priimti neįsigilinus į pateiktą medžiagą, šie procesiniai sprendimai nėra pagrįsti byloje esančiomis aplinkybėmis ir pakankamai motyvuoti bei aiškūs. Tokie procesiniai sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl jie naikinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismas

NUTARĖ:

Panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. birželio 4 d. bei 2012 m. gegužės 16 d. nutarimus panaikinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus