Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-415-1020/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-27
Bylos Nr.
AN2-415-1020/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Kategorijos
Byla Nr. AN2-415-1020/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02568-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 9.1.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal J. G. (J. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutarties, kuria netenkintas J. G. skundas ir paliktas galioti nepakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2019 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-4859-2019, kuriuo J. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 700 EUR dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2019 m. balandžio 29 d. nutarimu J. G. nubaustas už tai, kad 2019 m. kovo 8 d. apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lengvuoju automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užsiėmė komercine ūkine veikla – teikė taksi paslaugas, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo vežti keleivius, su ant automobilio pritvirtintais bendrojo naudojimo valstybinio numerio ženklais ir ant stogo uždėtu taksi atpažinimo ženklu – plafonu, kurį galima naudoti tik ant lengvųjų automobilių, turinčių taksi valstybinio numerio atpažinimo ženklus, t. y. nesilaikydamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 7, 18 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 6 ir 45.5 punktų, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 patvirtintų Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo 23 punkto, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkto reikalavimų. Šiais veiksmais J. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje. 2019 m. birželio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas paliko galioti skundžiamą nutarimą ir J. G. skundą atmetė.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu J. G. prašo pakeisti skundžiamą nutartį, sumažinti paskirtos baudos dydį bei baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Apeliantas nurodo, kad teismas skirdamas baudą nepripažino jo sunkios finansinės padėties, sūnaus prastos sveikatos būklės jo teisinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, sutuoktinė nedirba, gaunamos pajamos yra minimalios, sūnui nustatytas neįgalumas, todėl paskirta bauda yra neproporcinga. Skunde pažymima, kad apeliantas keletą metų nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn, pripažino kaltę dėl padaryto teisės aktų pažeidimo, t. y. bylos nagrinėjimo metu neneigė plafono naudojimo. Apelianto nuomone, analogiškoje situacijoje galėjo atsidurti kiekvienas asmuo, oficialiai teikiantis klientų pavėžėjimo paslaugas, administracinį nusižengimą padarė dėl nepagrįsto pasitikėjimo, nes neturi specialaus teisinio išsilavinimo, neįsigilino į teisės aktų, reglamentuojančių pavėžėjimo paslaugų teikimą, turinį. Skunde nurodoma, kad paskirta bauda viršija galimos skirti nuobaudos vidurkį.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė prašo atmesti apelianto skundą ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas turėjo galimybę per įstatymų nustatą terminą sumokėti 195 EUR dydžio baudą pagal administracinį nurodymą, tačiau to nepadarė. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas nenurodė aplinkybės, kad jo materialinė padėtis yra sunki, todėl asmeniui nebuvo pasiūlyta galimybė paskirtą baudą sumokėti dalimis. Anot Institucijos atstovės, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, apeliantas turi galimybę kreiptis su prašymu dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).

Motyvuojamoji dalis

J. G. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta jokių svarbių ar pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, kurios leistų mažinti J. G. paskirtos nuobaudos dydį ir (ar), kurios rodytų, kad jam paskirtos baudos mokėjimą būtų tikslinga išdėstyti dalimis apygardos teismo sprendimu.

5. Administracinė nuobauda yra teisinės atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims siekiant juos nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Remiantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, toliau apygardos teismas pateikia apelianto skunde nurodomų aplinkybių, kurios, jo įsitikinimu, švelnina jo atsakomybę, teisinį vertinimą.

6. Pagal veikos padarymo metu – 2019 m. kovo 8 d. – galiojusią ANK 150 straipsnio 1 dalies redakciją (įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.), už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus buvo numatyta bauda nuo 390 iki 1 100 EUR (vidurkis 745 EUR ((390+1100):2=745)). Nors J. G. teigia, kad jo atžvilgiu paskirtos baudos dydis yra neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui bei viršija galimos skirti nuobaudos vidurkį, akivaizdu, kad tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje Institucija atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta nei apelianto atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl J. G. paskyrė 700 EUR dydžio baudą, t. y. mažesnę nei sankcijoje numatytas šios nuobaudos vidurkis.

7. Apeliantas nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė dėl nepagrįsto pasitikėjimo: jo nuomone, tokioje situacijoje galėjo atsidurti kiekvienas asmuo, oficialiai teikiantis klientų pavėžėjimo paslaugas, kadangi neturi teisinio išsilavinimo ir nebuvo įsigilinęs į teisės aktus, reglamentuojančius jo teikiamas paslaugas. Su tokiais apelianto teiginiais nesutiktina. Pažymėtina, kad transporto priemonių vairuotojai, teikiantys pavėžėjimo paslaugas, kaip kiekvienas savo vykdomos veiklos profesionalas, prieš dalyvaudami eisme turi atsakingai įvertinti savo galimybes teikti paslaugas, išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių šią veiklą, normas ir vairuoti transporto priemonę tik tada, jeigu jie, jų automobiliai ar su veikla susiję dokumentai atitinka teisės aktais numatytus reikalavimus. Kitaip tariant J. G., užsiimdamas pavėžėjimo paslaugų teikimu, turėjo įsitikinti, kad yra įvykdęs visus šiai veiklai keliamus reikalavimus ir neatlieka veiksmų, kurių neturi teisės atlikti – šiuo atveju naudoti skiriamąjį ženklą, kuris yra identiškas taksi automobilių naudojamam plafonui. Tai, kad, apelianto manymu, šis ženklas pilnai neatitinka tikro taksi automobilio plafono išvaizdos (nedega šviesa, nėra logotipų), jokiu būdu neeliminuoja jo veikimo tyčia. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas ir į paties J. G. parodymus duotus apylinkės teisme. Apeliantas teismui nurodė, kad „jeigu normalų taksi plafoną naudoji, tai reikia registruotis kaip taksi. Taksi ir pavėžėjų skiriasi veiklos kodas ir numeriai“ (b. l. 25); „įstatymai neatitinka šiandienių realijų. Įstatymai nelogiški. Kai atsirado pavėžėjimas, tas reglamentavimas neatitinka tikrovės. Jie prieštarauja logikai. Atvažiavai, pastovėjai ir nieko nesulaukei. Tai čia taip išeina...“ (b. l. 26). Iš tokių apelianto parodymų akivaizdu, kad jis suvokė tuometinį teisinį reglamentavimą, jo nepaisė ir atliko tyčinius neteisėtus veiksmus – tokiu plafonu (nepriklausomai nuo tam tikrų jo detalių išskirtinumo) žymėjo pavėžėjimo automobilį. Taigi apelianto argumentas apie galimą jo neatsargų veikimą šioje situacijoje laikytinas nepagrįstu ir jokiu būdu nelemia jo teisinės atsakomybės švelninimo.

8. Skundu nurodoma, kad apeliantas pripažino savo kaltę, dėl padaryto pažeidimo. Visgi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu J. G. nuosekliai tvirtino, kad jo naudotas prietaisas negali būti prilyginamas taksi automobiliuose naudojamam plafonui, t. y. jis neigė savo kaltę, siekdamas įrodyti, jog jo atlikti veiksmai buvo teisėti. Taigi vien tai, kad apeliaciniu skundu J. G. nekvestionuoja Institucijos nutarime konstatuotų faktinių aplinkybių, kurias pagrįstomis pripažino apylinkės teismas, nepaneigia išvados, kad šiuo klausimu pastarasis nebuvo nuoseklus ir proceso metu neigė savo kaltę. Be to, apeliaciniame skunde pateikiami iš esmės objektyviai bylos medžiagai prieštaraujantys teiginiai apie pakankamai pavyzdingą J. G. elgesį praeityje. Administracinių nusižengimų registro duomenys rodo, kad per paskutinius 5 metus J. G. buvo ne kartą baustas už KET pažeidimus. Nors minėti pažeidimai nebuvo itin pavojingi, tačiau jie negali būti laikomi formaliais ir mažareikšmiais. Tokių duomenų kontekste, apygardos teismo vertinimu, J. G. apeliaciniame skunde pateikiamas jo paties, kaip kelių eismo dalyvio, veiksmų vertinimas, rodo, kad apeliantas kritiškai ir adekvačiai nevertina savo neteisėto elgesio, siekia jį pateisinti ir taip nepagrįstai palengvinti savo teisinę padėtį.

9. Apygardos teismas įvertino skundo argumentus dėl J. G. sunkios finansinės padėties ir jo sūnaus negalios, visgi nurodytos aplinkybės nėra tokios dėl kurių teismas turėtų švelninti J. G. paskirtą baudą. Nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, todėl apeliantas jas privalėjo įvertinti jau prieš darydamas pažeidimą. Be to, kaip jau minėta J. G. ir po pažeidimo padarymo bylą nagrinėjant teisme nebuvo nuoširdus, ginčijo savo kaltę ir kritiškai nevertino savo elgesio, todėl paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis baudos nuobauda yra pakankamai švelni, kuri būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti ANK 22 straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad nuobauda sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir jog Institucija ją paskyrė netinkamai pritaikiusi įstatymą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir leistų formuotis nebaudžiamumo už padarytus teisės pažeidimus jausmui.

11. J. G. nurodo, kad jam paskirtos baudos negali sumokėti per nurodytą terminą, t. y. 40 kalendorinių dienų, nes jo materialinė padėtis yra labai sunki, jis turi nepilnametį neįgalų vaiką, kuriam reikalinga finansinė pagalba.

12. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog J. G. nei Institucijai iki nutarimo priėmimo, nei pirmosios instancijos teismui tokio rašytinio prašymo nepateikė. Jau minėtoje ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.”. Todėl apygardos teismas sutinka su Institucijos atstovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai spręstini Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Dėl nutarimo apeliantas pateikė skundą, o tai faktiškai nukėlė anksčiau paskirtos nuobaudos sumokėjimą ilgesniam laikui, nes anksčiau pagrįstai paskirtą nuobaudą apeliantas turės sumokėti per 40 kalendorinių dienų po šios nutarties priėmimo ir jos išsiuntimo ar išdavimo. Be to, J. G., jei iš tiesų neišgalės sumokėti baudos ir per šį terminą, turės teisę ir galimybę, pateikti aktualius dokumentus susijusius su jo finansine padėtimi ir sūnaus sveikata, mokesčių administratoriui – VMI – dėl ilgesnio baudos mokėjimo termino nustatymo (kitaip tariant, šiuos klausimus išspręsti nuobaudos vykdymo stadijoje).

Todėl, teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. G. (J. G.) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Teisėjas Ernestas Rimšelis