Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A.K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., teistas tris kartus:

1) 2007-02-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 90 str. 2 d. – viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu atidirbti 240 val. visuomenės labui, kas mėnesį dirbant po 40 val. 2007-07-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista 2007-02-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausmė 40 parų areštu, bausmę atliekant areštinėje;

2) 2007-07-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. (9 epizodai) – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2007-02-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams, 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant bausmės vykdymo metu atidirbti 240 val. visuomenės labui, kas mėnesį dirbant po 40 val. 2007-10-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 65 str., subendrinus bausmes, paskirtas 2007-07-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės, 2007-02-26 Vilniaus rajono apylinkės teismų nuosprendžiais bei 2007-07-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 1 mėnesiui;

3) 2008-02-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 302 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, su 2007-07-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. 2009-08-05 lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, neatlikęs 6 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausmės. Iš pataisos inspekcijos įskaitos išbrauktas 2010-02-02; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2011-04-02, apie 07.30 val., tikslu pagrobti automobilį, atvyko į S.Batoro gatvėje priešais (duomenys neskelbtini) namą esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur atidaręs neužrakinto automobilio VAZ 2108, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba MAZ 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duris, pateko į automobilio saloną, kur sujungęs automobilio užvedimo laidus užvedė automobilio variklį ir nuvažiavo, tokiu būdu pagrobė automobilį VAZ 2108, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. O., 1500 Lt vertės, su priekaba MAZ 8114, valst. (duomenys neskelbtini), registruota V. O. vardu, priklausančia J. O., 400 Lt vertės, padarydamas J. O. 1900 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai bei parodė, kad jam dažnai būnant pas draugus Naujosios Vilnios mikrorajone, jis pastebėjo stovėjimo aikštelėje S. Batoro gatvėje prie kelio stovintį mėlynos spalvos automobilį Lada su priekaba. Kadangi šis automobilis jau ilgą laiką stovėjo vienoje vietoje, kaltinamasis pamanė, kad jis yra nevažiuojantis ir niekam nereikalingas, todėl nutarė jį parduoti. 2011-04-02, apie 07.00 val., jis priėjo prie šio automobilio. Jis buvo neužrakintas. Atsisėdęs prie vairo, ištraukė iš po vairo kolonėlės užvedimo laidus, juos sujungė, automobilis užsivedė. A. K. šiuo automobiliu nuvažiavo link Kalno gatvės, ten sustojo, paskambino savo pažįstamam Alfredui, kurio pavardės nežino, ir susitarė su juo su susitikti Kojelavičiaus gatvėje, prie parduotuvės. Susitikęs su juo paklausė, ar jis pažįsta kokį nors žmogų, kuris galėtų nupirkti automobilį už 200 Lt. Alfredui pasakė, kad šis automobilis yra jo tėvo. Tuomet kartu su Alfredu nuėjo pas bendrą pažįstamą Ernestą, gyvenantį Uosių gatvėje. Ernestas paskambino savo pažįstamam, kuris užsiima automobiliais ir šis susidomėjo pasiūlymu. Su vaikinu vardu Ruslan jis tą dieną susitiko pirmą kartą prie jo namų Uosių gatvėje, Vilniuje. Prieš tai A. K. atkabino nuo automobilio priekabą, kurią ketino palikti toje vietoje, kur stovėjo automobilis. Jie visi keturi priėjo prie automobilio, Ruslanas jį apžiūrinėjo ir tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Alfredas, pamatęs pareigūnus, pabėgo, nes, matyt, įtarė, kad automobilis vogtas. Už automobilio pardavimą gautus pinigus kaltinamasis ketino panaudoti skolos grąžinimui, nes jį jau spaudė per dvi dienas grąžinti tariamą skolą, o A. K. negalėjo per tokį trumpą laiką gauti pinigų. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis J. O. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo jis nepažįsta. 2011-04-02, apie 08.45 val., pastebėjo, kad nėra jo 1991 metų laidos automobilio, palikto stovėjimo vietoje ir iš karto apie tai pranešė policijai. Maždaug po valandos pas jį atvažiavo policijos pareigūnai bei pranešė, kad automobilis yra surastas. Automobilis su priekaba buvo grąžintas nukentėjusiajam ir jis jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi. Nukentėjusysis patikslino, kad automobilis stovėjo kaip reklama, jo durelės buvo užrakintos, tačiau patraukus stipriau, jas buvo galima atidaryti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų neneigia, o kiti byloje esantys įrodymai patvirtina A. K. pateiktų kaltinimų pagrįstumą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas L. Č. parodė, kad 2011 m. balandžio 2 d., patruliavimo metu kartu su Vilniaus apskrities VPK KPV KPR patruliu A. J., apie 9.15 val. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK OVS apie tai, kad iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pavogtas automobilis VAZ 2108, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Patruliavimo metu pastebėjo, kad automobilis su priekaba stovi Šiaurės ir Kalno gatvių sankryžoje, prie automobilio stovi 3 vaikinai, kaip sužinojo vėliau - E. S. gim. 1989-04-02, R. K. gim. 1989-07-26, A. K. gim. 1989-10-06, kurie paaiškino, kad jiems iš matymo pažįstamas vaikinas, vardo ir kitų duomenų nurodyti negalėjo, pasiūlė pirkti automobilį VAZ 2108 už 150 Litų. Jie susitiko Šiaurės-Kalno gatvėje, Vilniuje, aikštelėje. Taip pat paaiškino, kad automobilio apžiūros metu vaikinas, kuris jiems pardavinėjo automobilį, pamatęs pravažiuojantį policijos automobilį, numetė ant žemės automagnetolą ir pabėgo. Pagal minėtus požymius bandė nustatyti įtariamąjį. Nustatyta, kad minėtą vaikiną pažįsta iš matymo ir gali parodyti jo gyvenamąją vietą. Kartu su juo nuvykus nurodytu adresu K. g. 120-3, Vilniuje, duris atidarė S. Č., kurį paaiškino, kad jos sūnus A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) iš namų išėjo apie 8.00 val. ir šiuo metu jo namuose nėra bei kur jis yra nežino (b. l. 16-17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. S. parodė, kad jis pažįsta R. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat iš matymo pažįsta Artūrą, kurio pavardės nežino ir nežino kur jis gyvena. Su Artūru maždaug prieš mėnesį jį supažindino Alfredas, kuriam dar nėra 18 metų. Alfredas gyvena A. K. g., Vilniuje. Jis žinojo, kad R. K. užsiima senų naudojimui netinkamų automobilių supirkimu ir kad jis tai daro legaliai, t. y. kai yra įforminama automobilio pardavimo-pirkimo sutartis, kai yra automobilio dokumentai ir pan. 2011-04-02 d. nuo 08 val. iki 09 val. pas jį į namus atėjo Artūras. Kartu su juo buvo Alfredas. Alfredas po pažastimi laikė automagnetolą. Artūras paprašė padėti parduoti automobilį. Vaikinai nesakė nei automobilio markės, nei kam automobilis priklauso, nei kur jis yra. E. S., žinodamas, kad R. K. superka senus automobilius, paskambino jam ir pasiūlė susitikti ir pakalbėti dėl automobilio. Ruslanas sutiko susitikti. Per 10 min. jis su Alfredu ir Artūru atėjo prie R. K. namų. Pastarajam atėjus prie vaikinų, Artūras pasakė, kad yra parduodamas automobilis LADA už 200 Lt. E. S. nesuprato, kas parduoda automobilį ir Artūras pasakė, kad tai yra jo tėvo automobilis. Po to Alfredas ir Artūras sakė, kad automobilio dokumentai ir rakteliai yra namuose. Artūras pasakė, kad automobilis stovi Kalno gatvėje. R. K. norėjo apžiūrėti automobilį ir jie visi keturi pasuko eiti link vietos, kur, kaip buvo pasakyta, stovi parduodamas automobilis. Priėję pamatė stovintį tamsiai mėlynos spalvos seną automobilį, ant kurio bagažinės dangčio buvo užrašas „LADA 1100“. Automobilio valstybinių numerių neįsidėmėjo. Ant automobilio šoninių durelių buvo kažkokie dideli lipdukai. Gal metro atstumu nuo automobilio galinės dalies stovėjo sidabrinė priekaba, kuri buvo apklijuota tokiais pat kaip ir automobilis lipdukais. Iš tų lipdukų suprato, kad priekaba nors ir neprikabinta prie automobilio, yra to paties savininko. A. S. apžiūrėjo automobilį iš išorės. Po to jis atidarė automobilio vairuotojo dureles, įsėdo į vairuotojo vietą ir pakėlė variklio gaubtą. Būdamas vairuotojo vietoje pamatė, kad degimo spynelė yra nesugadinta, tačiau ištraukti degimo laidai, kurie kabėjo. Jis neklausė nei Alfredo, nei Artūro, kodėl kabo laidai, nes nieko blogo nesitikėjo. Tuomet jis apžiūrėjo variklį, po to uždarė variklio dangtį ir atidarė bagažinės dangtį. Per tą laiką, kol jis apžiūrinėjo automobilį, R. K. buvo atsisėdęs į priekinę keleivio vietą ir taip pat apžiūrinėjo automobilį iš išorės ir vidaus, ar automobilis nėra surūdijęs. Po to jie pamatė atvažiuojantį policijos automobilį ir Alfredas, pamatęs atvažiuojančius policijos pareigūnus, staiga baigė kalbėti telefonu, įsidėjo telefoną į kelnių kišenę, numetė rankose laikytą automagnetolą ant žemės ir nieko nesakęs pradėjo bėgti per žalią veją žemyn, link sankryžos. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad minėtas automobilis pavogtas. Jie visi buvo pristatyti į policijos komisariatą (b. l. 18-21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. K. davė parodymus, analogiškus liudytojo E. S. parodymams (b. l. 22-24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Č. parodė, kad 2011-04-02, apie 08.30 val., jam būnant pas draugą Ernestą, gyvenantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš jo brolio A. Č. mobiliojo ryšio telefono paskambino pažįstamas Artūras ir paprašė susitikti. Susitikus „Lelijų“ autobusų sustojime, Artūras jam parodė automobilį Lada su priekaba, dengta mėlynos spalvos tentu, su užrašu „ratų montavimas“. Artūras pasakė, kad tai jo tėvo automobilis, kad jis kartais dirba šiuo automobiliu. Artūras taip pat pasakė, kad tėvas atėmė iš jo automobilio dokumentus ir raktus, kad jis nevažinėtų girtas. Dar jis sakė, kad automobilyje nėra benzino. Automobilio durys nebuvo užrakintos. Arturas atsisėdo prie automobilio vairo, A. Č. į priekinę keleivio vietą. Tada Artūras sujungė laidus, kurie buvo po automobilio vairu, užvedė automobilį ir jie nuvažiavo. Jie ketino nuvažiuoti iki pažįstamo Ernesto, kadangi Artūras ketino skubiai parduoti šį automobilį, nes jam buvo reikalingi pinigai. Ernestas pažinojo kažkokį žmogų, kuris užsiima automobiliais. Atvažiavus iki Kalno gatvės pradžios, Artūras išėmė automobilyje buvusią magnetolą be priekinio skydelio, su CD grotuvu. Jis pasakė, kad nuėmė ją tam, kad niekas nepavogtų. Po to jie nuėjo pas Ernestą. Artūras paprašė A. Č. palaikyti magnetolą, jis ją paėmė ir nešė rankose. A. Č. pakvietė Ernestą išeiti į lauką, jis išėjo, ir jis su Artūru paaiškino jam, kad reikia parduoti automobilį LADA už 250 Lt. Ernestas telefonu susiskambino su vaikinu, kurio vardas Ruslanas. Jis sutiko automobilį apžiūrėti. Jie susitiko prie jo namų ir visi keturi nuėjo prie automobilio. Ten Ruslanas apžiūrėjo automobilį. Prieš einant pas Ernestą, Artūras atkabino nuo automobilio priekabą. Ruslanas pasiteiravo Artūro dėl automobilio registracijos liudijimo. Artūras atsakė, kad automobilio dokumentai pas jo tėvą. Ruslanas pasakė, kad čia nieko baisaus ir kad Artūras parašys dokumentą, kad parduoda šį automobilį. Vaikinams beeinant prie automobilio, A. Č. susimąstė, ar šis automobilis iš tikrųjų priklauso Artūro tėvui, nes jis painiojosi kalbėdamas apie automobilio dokumentus ir A. Č. anksčiau niekada nematė Artūro važinėjančio šiuo automobiliu. Kai vaikinai jau priėjo prie automobilio, Ruslanas pradėjo „numušinėti“ kainą ir Artūras sutiko parduoti mašiną už 200 Lt. Tuo metu A. Č. stovėjo prie automobilio ir laikė rankose magnetolą. Pamatęs važiuojantį policijos automobilį, A. Č. metė magnetolą ir pabėgo, nes suprato, kad su automobiliu yra kažkas negerai. Be to, jis dėl ankstesnių teistumų yra įskaitoje ir nenorėjo dar daugiau nemalonumų (b. l. 73-74).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Č. parodė, kad jis gyvena Vilniuje, K. g. 120-3, kartus su motina ir kitais savo brolis. 2011-04-02 ryte pas juos į namus atėjo jų pažįstamas vaikinas vardu Artur. Jis ieškojo brolio A. Č., kurio jau nebuvo namuose. Tada Artūras paprašė paskolinti jam mobiliojo ryšio telefoną, kurį vėliau žadėjo grąžinti. A. Č. paskolino, Artūras išėjo ir kam jis skambino iš jo telefono negirdėjo. Maždaug apie 11.00-12.00 val. į namus grįžo brolis Alfredas ir atidavė jam mobiliojo ryšio telefoną, pasakęs, kad telefoną jam perdavė Artūras. Alfredas užsiminė, kad Artūras pavogė kažkokį automobilį, tačiau nieko konkretaus nesakė. Daugiau apie įvykį liudytojas nieko nežino (b. l. 25).

Kaltinamojo kaltė taip pat yra įrodyta rašytine bylos medžiaga:

1) įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur, pasak nukentėjusiojo, buvo paliktas pagrobtas automobilis (b. l. 6-10);

2) įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur buvo rastas pagrobtas automobilis su priekaba. Apžiūrėjus automobilį buvo nustatyta, kad jo užvedimo spyna yra nepažeista, po skydeliu matosi užvedimo laidai, nėra automagnetolos (b. l. 31-46);

3) pakvitavimu, kuriame nurodyta, jog pavogtas automobilis su priekaba buvo grąžinti nukentėjusiajam ir jis jokių pretenzijų neturi (b. l. 50);

4) parodymų patikrinimo vietoje protokolu A. Č. patvirtino savo parodymus, nurodydamas vietą, kur pirmą kartą pamatė automobilį ir vietą, kur buvo paliktas pagrobtas automobilis (b. l. 64-67);

5) A. K. nuoširdžiu prisipažinimu (b. l. 88);

6) parodymų patikrinimo vietoje metu A. K. nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (b. l. 97-100), iš esmės sutampančias su byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai, jo kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta visiškai. Kaltinamasis prisipažino pagrobęs svetimą automobilį, t. y. ištraukdamas bei sujungdamas užvedimo laidus, užvedė aikštelėje stovėjusį svetimą automobilį bei juo nuvažiavo, ketindamas vėliau jį parduoti. Šiuos jo parodymus patvirtino liudytojas A. Č., kuris kartu su kaltinamuoju važiavo pagrobtu automobiliu iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki Kalno gatvės, Vilniuje, bei vėliau kartu ieškojo automobilio pirkėjo. Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

A. K. buvo baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje, žinomai melagingą specialių tarnybų iškvietimą, Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau administracinės nuobaudos išnykusios (b. l. 107-110), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 138).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertindamas BK 56 str. nuostatas, bausmės paskirtį ir tikslus, veikos realizavimo stadiją (baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei), kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, sutinka su prokuroro pozicija skirti kaltinamajam BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kadangi A. K. šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus, Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM duomenimis, jo atžvilgiu 2011 metais yra iškeltos dar keturios baudžiamosios bylos dėl vagysčių (b. l. 111-114). Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis teigiamų išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik izoliavus jį nuo visuomenės. Tačiau atsižvelgiant į teisingumo principą ir tai, kad padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, turtinė žala nepadaryta, nukentėjusysis pretenzijų neturi, A. K. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už bausmės, numatytos sankcijoje už šį nusikaltimą, vidurkį.

Į atliktos bausmės laiką A. K. įskaitytinos dvi laikino sulaikymo paros nuo 2011-04-05 iki 2011-04-06 imtinai (BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., b. l. 85-86; 145).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina kaltinamajam A. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; b. l. 146).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302, 307, 426-432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti A. K. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti 2 (dvi) laikino sulaikymo paras nuo 2011-04-05 iki 2011-04-06 imtinai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.