- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-23
- Bylos Nr.
- 2-1103/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „U13“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kalchas“
- Kategorijos
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „U13“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarties dalies, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. L2-1917-585/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kalchas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „U13“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „Kalchas“ Vilniaus apygardos teismui padavė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo UAB „U13“ 1 273 779 Lt įsiskolinimą pagal 2008 m. gegužės 28 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.
Atsakovas UAB „U13“ 2010 m. kovo 31 d. teismo posėdyje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti 2008 m. gegužės 28 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punktą, sumažinant jame nustatytą žemės sklypo pirkimo kainą nuo 3 304 000 Lt iki 2 100 000 Lt.
Vilnius apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 31 d. žodine nutartimi, įrašyta teismo posėdžio protokole, įpareigojo atsakovą pašalinti priešieškinio trūkumus - sumokėti žyminį mokestį.
Atsakovas padavė atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties.
Skunde nurodė, kad dėl 2010 m. kovo 31 d. nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas, todėl tokia teismo nutartis turėjo būti rašytinė (CPK 100 str. 1 d., 290 str. 2 d.). Skundžiama teismo nutartis yra be motyvų (CPK 291 str.). Pateikdamas priešieškinį, atsakovas sumokėjo 130 Lt žyminio mokesčio ir mano, kad jo pateiktas priešieškinis neturi būti apmokestinamas didesniu, nei sumokėtas, žyminiu mokesčiu.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi nutarė atsakovo UAB „U13“ atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. žodinę nutartį, kuria atsakovas buvo įpareigotas pašalinti priešieškinio trūkumus dėl žyminio mokesčio, ir priimti naują nutartį – nustatyti atsakovui dešimties dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos priešieškinio trūkumui pašalinti, t.y. sumokėti trūkstamą dalį, t.y. 15 910 Lt, žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Teismas nutartyje nurodė, kad sutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad CPK 100 straipsnis numato nutarties dėl trūkstamos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo apskundimo galimybę, kad tokia teismo nutartis turi būti rašytinė (CPK 290 str. 2 d.), todėl teismas patenkino atsakovo atskirąjį skundą. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo priešieškiniu keliamas reikalavimas - pakeisti 2008 m. gegužės 28 d. žemės sklypo pirkimo-padavimo sutarties 3.1. punkto sąlygą dėl žemės sklypo kainos, šią kainą sumažinant nuo 3 304 000 Lt iki 2 100 000 Lt yra reikalavimas pakeisti sutarties sąlygą, susijusią su mokėjimų dydžiu ir tokios sutarties sąlygos modifikavimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, nes atsakovui priešieškinio tenkinimo atveju išnyktų pareiga mokėti šią ginčijamą sumą. Todėl teismas tokį reikalavimą pripažino turtiniu, o jo suma - skirtumą tarp mokėjimo dydžio iki sutarties sąlygos pakeitimo ir po jo bei nustatė, kad reikalavimas turi būti apmokėtas pagal CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto reikalavimus. Teismas nustatė atsakovui terminą priešieškinio trūkumui pašalinti ir sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio, t.y. 15 910 Lt, bei pateikti teismui įrodymus apie trūkstamos dalies žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 115 str. 1 d.).
Atsakovas UAB „U13“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
1. Pateiktas priešieškinis neturi būti apmokestinamas didesniu nei buvo sumokėtas žyminis mokestis 130 Lt. Kai reikalavimas pagal CPK 85 str. taisykles negali būti įvertintas pinigais, jis laikomas neturtiniu, dėl ko toks ieškinys apmokestinamas ne proporciniu, o paprastuoju žyminiu mokesčiu.
2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į suformuotus precedentus ankstesnėse bylose (Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1691-173/2009, KT 2006 m. kovo 28 d nutarimas byloje Nr. 33/03, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07) ir nevertino reikalavimo kaip neturtinio.
Atskirasis skundas atmestinas.
Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio - įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį. Tai, ar pareikštas reikalavimas laikytinas turtinio, ar neturtinio pobūdžio reikalavimu, apsprendžia paties reikalavimo turinys. Nuo to, kokia teisinio ginčo prigimtis (turtinis ar neturtinis ginčas), priklauso, kokio dydžio žyminiu mokesčiu bus apmokestintas ieškinys (CPK 80 str.). Tokios pat taisyklės taikytinos ir pareiškiant priešieškinį (CPK 143 str. 3 d.). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį (priešieškinį) turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio (priešieškinio) sumos.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi įpareigojo atsakovą UAB „U13“ sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir nurodė, kad reikalavimas pakeisti sutarties sąlygą, susijusią su mokėjimų dydžiu, yra turtinis. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka. Tad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl to, ar priešieškinio reikalavimas dėl sutarties sąlygos pakeitimo, reikalaujant sumažinti žemės sklypo kainą, yra turtinis, ar ne.
Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Tuo atveju, jeigu ieškiniu prašoma pakeisti šalių sutarties sąlygas, susijusias su tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sąlygos modifikavimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008).
Apelianto pareikšto priešieškinio reikalavimo patenkinimo atveju būtų pakeista 2008 m. gegužės 28 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, nustačiusi parduodamo daikto kainą, sumažinant žemės sklypo pirkimo kainą nuo 3 304 000 Lt iki 2 100 000 Lt. Atsakovo reikalavimu sumažinus kainą, jis neturėtų mokėti už sklypą visos sutartyje numatytos kainos, dėl ko pasikeistų šalių turtinė padėtis. Taigi, nagrinėjamu atveju priėmus atsakovui UAB „U13“ palankų sprendimą, jis praturtėtų (sutaupytų), o ieškovas negautų turtinės naudos, kurią tikėjosi gauti. Taigi sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, kurios apibrėžtos priešieškinio reikalavimais, ir jos turi būti įkainotos kaip turtinis reikalavimas. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir jis turi būti apmokėtas pagal CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto reikalavimus, t.y. taikomas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo priešieškinio sumos, bei įpareigojo atsakovą sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į suformuotus precedentus ankstesnėse bylose, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas nėra susaistytas žemesnės instancijos teismų sprendimų, todėl neatsižvelgia į apelianto nurodytą Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1691-173/2009.
Remdamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo pareikštą reikalavimą ir klausimą dėl žyminio mokesčio dydžio išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį palikti nepakeistą.