- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- I-6616-580/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- P. D.
- Trečiasis asmuo
- A. S., Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių
- Atsakovas
- Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūnijai ir A. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. D. prašo priteisti iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos ar jos darbuotojų 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad 2004-04-23 susituokė su A. S. motina. Po santuokos aptvarkę namą, persikėlė gyventi į A. S. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sodyba). 2005-04-18 pareiškėjas Sodyboje deklaravo gyvenamąją vietą. P. D. atliko Sodybos renovavimo darbus, prižiūrėjo, investavo lėšas. 2011 m. pradžioje žmona nusprendė vieną–du mėnesius pasisvečiuoti pas dukterėčią Anglijoje ir 2011-04-01 išvyko iš namų. Pareiškėjas liko vienas gyventi Sodyboje ir ją toliau prižiūrėjo. Po kurio laiko sutuoktinė nutraukė santykius su P. D., pareiškė norą skirtis ir galiausiai santuoka buvo nutraukta.
Pažymėjo, kad dažnai nuvykdavo pasisvečiuoti pas (duomenys neskelbtini) gyvenančius vaikus iš ankstesnės santuokos, aplankydavo (duomenys neskelbtini) gyvenančias seseris, nuvykdavo į (duomenys neskelbtini) pas brolį. 2012-05-18 sugrįžęs iš vaikų, rado pakeistas namų durų spynas ir kreipėsi į Šalčininkų rajono policijos komisariatą. Po streso pasijuto blogai ir vėl grįžo pas sūnų į (duomenys neskelbtini). P. D. 2012-05-22 telefonu gavo žinutę, kad Sodyba parduota. 2012-05-28 nuvykęs į Sodybą ir pamatęs, kad jo daiktai išmesti į lauką, pašiūrę bei garažą, vos nenualpo. Toks šokas stipriai paveikė jo sveikatą, sukėlė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, jis suvokė, kad senatvėje atsidūrė gatvėje ir jo asmeninė gerovė sunaikinta. Gyvenimas tapo nemielas ir nepakenčiamas. P. D. negali atsigauti po šio įvykio, retkarčiais vartoja vaistus depresijai gydyti. Dėl neteisėto įsibrovimo į būstą, vagystės, asmeninio turto sunaikinimo ir savavaldžiavimo pareiškėjas A. S. Šalčininkų apylinkės teisme pareiškė civilinį ieškinį.
P. D. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūnijoje (toliau – ir Turgelių seniūnija) paaiškėjo, kad jo gyvenamosios vietos deklaracija (duomenys neskelbtini), buvo panaikinta pagal A. S. prašymą. Turgelių seniūnija, panaikindama pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaraciją, sudarė A. S. sąlygas parduoti Sodybą, taip atverdama kelią tolesniems teisės aktų pažeidimams. Iki iškraustymo P. D. nepatyrė A. S. veiksmų dėl gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo, kaip to reikalauja Civilinio kodekso 6.607 straipsnio 2 dalies nuostata. Turgelių seniūnija neatliko veiksmų, atitinkančių Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008-04-08 įsakymo Nr. (29)4R-18 reikalavimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo, ignoruodamas Civilinio kodekso 1.2, 1.4, 2.12, ir 2.16 straipsnius, pažeisdamas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, 2 bei 3 dalis ir 6 straipsnį bei nesilaikydamas Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2008-04-08 įsakymo Nr. (29)4R-18 12, 70.1, 70.2, 70.3, 71.5, 75 bei 76 punktų, panaikino pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaraciją. Taip Turgelių seniūnija prisidėjo prie P. D. gyvenimo žlugdymo ir gerovės sunaikinimo, privertė jį septynerių metų indėlio į Sodybos pagerinimą ieškoti teismuose.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad visą laiką gyveno Sodyboje, o į svečius išvykdavo tik kelioms dienoms. Mano, kad nepanaikinus jo gyvenamosios vietos deklaracijos ir toliau galėtų gyventi Sodyboje.
Atsiliepimas
Atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija prašė P. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracija negali būti atsakovu, kadangi pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 1 dalį, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas. Turgelių seniūnija yra įregistruota Juridinių asmenų registre, ji turi savo sąskaitą banke ir kiekvienais metais iš savivaldybės biudžeto gauna asignavimus. Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Turgelių seniūnijos ar jos darbuotojų 15 000 Lt turtinę žalą yra niekinis, kadangi nėra nustatyta, jog jo deklaruota gyvenamoji vieta panaikinta pažeidžiant Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą. P. D. neįrodė, kad kreipėsi į Turgelių seniūniją su prašymu ir institucija būtų jį išnagrinėjusi, tačiau priimtas sprendimas pareiškėjo netenkino.
Teismo posėdyje atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Išdėstė, kad seniūnija atliko teisės aktuose numatytus veiksmus, tinkamai įsitikino, jog pareiškėjas Sodyboje negyvena, dėl ko panaikino gyvenamosios vietos deklaraciją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūnija prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Paaiškino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas A. S. 2012-02-27 pateikė prašymą panaikinti P. D. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Pasak A. S. pareiškėjas nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio negyveno Sodyboje. Seniūnas kartu su sekretore J. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) patikrinti, ar A. S. pateikti duomenys atitinka tikrovę. Gyvenamasis namas buvo užrakintas. Nors buvo žiema, jokių gyvenimo požymių prie namo nesimatė. Kaimynė H. K. patvirtino, kad nutraukusi santuoką, V. D. išvyko į užsienį, o pareiškėjas nuo 2011 m. rudens išvažiavo ir (duomenys neskelbtini) nesirodė. Turgelių pašto laiškanešė J. S. patvirtino, kad namas yra užrakintas nuo spalio mėnesio, o P. D. skirtą korespondenciją teko grąžinti adresatams. Seniūnas, vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsniu ir atsižvelgdamas į Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008-04-08 įsakymo Nr. (29)4R-18 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 70.1 punktą, 2012-02-28 priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūnijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nepraneštos.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. paaiškino, kad nuo 2004 m. pavasario jo mama V. D. su sutuoktiniu P. D. atsikėlė į Sodybą ir ją tvarkė pagal poreikius. Pagrindinės lėšos buvo skiriamos iš mamos parduoto sodo sklypo su nameliu (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugsėjo mėnesį A. S. mama išvažiavo keliems mėnesiams į Angliją prižiūrėti dukterėčios dukros ir žiemą planavo grįžti. A. S. kartais apsilankydavo Sodyboje, tačiau jis neturėjo raktų ir į vidų neidavo. Matė, kad pareiškėjas neprižiūrėjo daržų. Liepos mėnesį A. S. paskambino močiutė ir papasakojo, kad skambino P. D. ir gyrėsi, jog susirado moterį iš (duomenys neskelbtini). Tą patį patvirtino ir kaimynė.
P. D. jokios ūkio veiklos nevykdė ir į Sodybą atvažiuodavo tik kartais, o 2011 m. rugsėjo mėnesį iš jos išsikraustė. Jis išsivežė ne tik savo asmeninius daiktus, bet ir kartu įgytus, viską, ką dar buvo galima panaudoti (išardė pirtelės krosnį). P. D. užrakino visus pastatus, tačiau raktų A. S. neperdavė ir apie išsikraustymą neinformavo.
Šalies argumentai
A. S. 2012-02-27 parašė prašymą seniūnui dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. 2012 m. pavasarį trečiasis suinteresuotas asmuo nusprendė parduoti Sodybą ir pareikalavo raktų, tačiau P. D. juos duoti atsisakė. A. S. su žmona bei dviem kaimynėmis 2012-05-15 atidarė ir apžiūrėjo pastatus. Viduje nieko vertingo nebuvo, viskas apipeliję, pelių apdergta, tada viską sudėjo į sandėliuką ir apie tai pareiškėją informavo telefonu.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad gyvena netoliese, dažnai atvažiuoja į Sodybą, tačiau nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio nematė pareiškėjo gyvenančio Sodyboje, dėl ko kreipėsi dėl gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų vietos savivaldos institucijos veiksmų, panaikinant pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Šioje byloje P. D. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Turgelių seniūnijos neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Skundą P. D. grindžia tuo, kad nesilaikant teisės aktų reikalavimų panaikinus jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, pareiškėjui buvo padaryta žala: jis patyrė stresą, dvasinį ir emocinį sukrėtimą, suvokė, kad senatvėje atsidūrė gatvėje ir jo asmeninė gerovė sunaikinta, suprastėjo sveikata. Patirtą neturtinę žalą P. D. vertina 15 000 Lt.
Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą nustato Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Įstatymo paskirtis yra nustatyti Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą, nevaržant asmenų teisės laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, laisvai išvykti iš Lietuvos, išskyrus tuos atvejus, kai šios teisės varžomos kitų įstatymų. Deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, siekiant vykdyti valstybinius uždavinius, gerinti administravimą, įgyvendinti švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros bei kitas su asmeniu, jo gyvenamąja vieta bei gerove susijusias programas, užtikrinant, kad duomenys apie asmens gyvenamąją vietą būtų pateikiami tik vienai šiuos duomenis renkančiai institucijai.
Kaip jau minėta, savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Siekiant nustatyti deklaravimo įstaigos Turgelių seniūnijos veiksmų panaikinant pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti: 1) ar sprendimą priėmė kompetentingas subjektas; 2) ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų bei taisyklių; 3) ar buvo įstatymu nustatytos sąlygos panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad deklaravimo įstaiga yra gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis arba (ir) gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą tvarkanti institucija. Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos tvarkymo funkciją atlieka savivaldybės. Savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos, deklaravimo įstaigos funkciją įgyvendina seniūnija, o savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms, deklaravimo įstaigos funkciją įgyvendina kitas savivaldybės administracijos padalinys. Taigi, šiuo atveju sprendimą panaikinti P. D. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis priėmė kompetentingas subjektas.
Atvejus, kada deklaravimo įstaiga taiso, keičia ir naikina deklaravimo duomenis, nustato Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis. Šie duomenys keičiami, jeigu gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti deklaravimo duomenis nagrinėja ir sprendimą dėl jų taisymo, keitimo ir panaikinimo priima deklaravimo įstaiga (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatos suteikia teisę gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiui) įgyvendinti savo teises ir kreiptis dėl kitų asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo. Vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys gali būti taisomi, keičiami bei naikinami gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčio) prašymu, tačiau tik tuo atveju, kai savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pakeitė savo gyvenamąją vietą, t. y. asmenys turi nebegyventi gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, kurioje jų gyvenamoji vieta buvo deklaruota. Analogiška sąlyga įtvirtina ir Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008-04-08 įsakymu Nr. (29)4R-18 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 70.3 punkte. Taigi, siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, svarbu nustatyti, ar buvo Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Taisyklių 70.3 punkte (asmuo nebegyvena gyvenamojoje patalpoje ir dėl to nekyla jokių ginčų) taikymo sąlyga panaikinti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-10-25 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A602-2184/2012, yra išaiškinęs, kad Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymui esminę reikšmę turi tai, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo, yra patalpos savininkas ir ar asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti negyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Tik esant minėtoms sąlygoms galima panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pagal patalpos savininko prašymą, t. y. pagal kito asmens, negu to, kuris yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Faktas, kad asmuo, kurio deklaruotą gyvenamąją vietą prašoma panaikinti negyvena savininko, besikreipiančio administracine tvarka dėl tokių duomenų panaikinimo, gyvenamojoje patalpoje, turi būti akivaizdus ir neginčijamas.
Administracinėje byloje esanti Turgelių seniūnijos 2011-11-16 pažyma Nr. (2011-516-PD)-275 patvirtina, kad P. D. 2005-04-18 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 42). Iš administracinėje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniai pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. S.. Nuosavybės teisę į minėtus statinius trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo 2003-11-27 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 61–62). Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. Turgelių seniūnijos seniūnui pateikė 2012-02-27 prašymą panaikinti P. D. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis jam priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjas šiuo adresu nebegyvena. Prašyme pažymėta, kad trečiojo suinteresuoto asmens žiniomis, P. D. gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 58).
H. K. 2012-02-27 patvirtinime Turgelių seniūnijos seniūnui nurodė, kad P. D. A. S. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena nuo rudens. Surinkęs derlių, pareiškėjas išvažiavo. H. K. nėra žinoma, kur jis gyvena (b. l. 59). J. S. 2012-02-28 patvirtinime Turgelių seniūnijos seniūnui nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ir yra Turgelių pašto laiškanešė. Tvirtino, kad P. D. (duomenys neskelbtini) negyvena maždaug nuo 2011 m. spalio mėnesio. Namai nuolat užrakinti (b. l. 60). Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūnijos seniūnas, pagal savininko prašymą, vadovaudamasis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsniu bei atsižvelgdamas į Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008-04-08 įsakymo Nr. (29)4R-18 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 70.1 punktą, 2012-02-28 sprendimu Nr. 2012-516-SPR-6 panaikino pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis (b. l. 57). 2012-05-15 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančių statinių atidarymo bei apžiūrėjimo fakto konstatavime, kurį pasirašė A. S., Ž. S., J. F. ir H. K., nurodyta, kad viduje pilna pelių išgraužų ir jų išmatų, kurios stipriai dvokė. Šaldytuve buvo supuvusio maisto likučiai. Šaldytuvas ir šaldiklis buvo išjungti. Gėlės nušalusios ir sunykusios. Dalis sienų, užuolaidos, kai kurie drabužiai, lova ir patalynę buvo apipeliję. Aiškiai matosi, kad name ilgą laiką nebegyvenama (b. l. 68).
Iš aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo pateikė įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantis subjektas. Administracinėje byloje esantys P. D. buvusios kaimynės H. K. (b. l. 59), Turgelių paštininkės J. S. (b. l. 60) patvirtinimai ir pareiškėjo buvusios žmonos V. D. paaiškinimas (b. l. 117–119) leidžia daryti išvadą, kad P. D. nuo 2011 m. rudens nebegyveno trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. nuosavybės teise priklausančioje Sodyboje. Šį faktą patvirtina ir byloje esantis vokas, kuriame pareiškėjas 2011 m. spalio mėnesį siuntė laišką V. D. (b. l. 65). Nors ant voko užrašytas Turgelių seniūnijos adresas, tačiau iš pašto spaudo matyti, kad laiškas buvo išsiųstas iš (duomenys neskelbtini), kurioje, pagal asmenų paaiškinimus, jis nuo 2011 m. rudens gyveno. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Turgelių seniūnijos darbuotoja J. K. patvirtino, kad gavus A. S. pareiškimą buvo nuvykusi į Sodybą, kalbėjo su šalia gyvenančia H. K., kuri patvirtino, kad pareiškėjas negyvena nuo 2011 metų rudens, o pašto darbuotoja nurodė, kad pareiškėjui korespondencijos negalėjo įteikti. Greta pareiškėjo gyvena tik viena kaimynė H. K., o kaimas yra kiek toliau. H. K. 2012-03-14 paaiškinime (b. l. 120) taip pat patvirtino, kad pareiškėjas rudenį išvažiavo sudėjęs daiktus į vilkiką. Nors pareiškėjas teigė, kad H. K. vėliau aiškino, kad buvo priversta patvirtinti, tačiau jokių duomenų dėl šio fakto nepateikė. Teismui pateiktas H. K. pasirašytas pareiškėjo rašytas paaiškinimas apima tik Sodybos renovavimo klausimus (b. l. 106). Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytų asmenų nešališkumu bei pateiktų paaiškinimų teisingumu, paaiškinimai yra nuoseklūs, tarp jų nėra prieštaravimų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Turgelių seniūnijos seniūnas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas panaikinti P. D. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūnijos seniūno 2012-02-28 sprendimas Nr. 2012-516-SPR-6 yra teisėtas ir pagrįstas. Nenustačius Turgelių seniūnijos neteisėtos veikos, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos neturtinės žalos atlyginimą.
Sistemiškai išanalizavus Įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad gyvenamosios vietos deklaravimas nėra susijęs su deklaranto nuosavybės teisės į atitinkamą nekilnojamąjį turtą turėjimu ar neturėjimu gyvenamosios vietos deklaravimo adresu. Taigi, asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį (ar kilnojamąjį) turtą prasme pats savaime šių teisių nepakeičia ir nepanaikina. Pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su teisės gyventi Sodyboje praradimu, tačiau tokie jo motyvai teisiškai nepagrįsti. Gyvenamosios vietos deklaravimas civilinės teisės naudotis gyvenamąja patalpa nei suteikia, nei pakeičia, nei panaikina. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra tik administracinė procedūra, kurios metu patvirtinama vieta, kurioje asmuo gyvena. Sutinkamai su Įstatymo 2 straipsniu deklaravimo duomenų kaupimas atliekamas, siekiant gerinti administravimą, įgyvendinti švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros bei kitas su asmeniu, jo gyvenamąja vieta bei gerove susijusias programas. Asmens teisė naudotis nekilnojamuoju turtu kyla pagal civilinės teisės normas, sudarant civilinius sandorius. Pareiškėjas su A. S. nebuvo sudaręs jokio rašytinio civilinio sandorio dėl Sodybos panaudos ar nuomos, jokios pareiškėjo daiktinės teisės į Sodybą įregistruotos nebuvo. Vadinasi, Sodybos savininkas bet kuriuo atveju būtų turėjęs teisę pareikalauti, kad pareiškėjas išsikeltų iš Sodybos. Visi Sodybos pagerinimai liktų pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens A. S. atsiskaitymo klausimams ir būtų sprendžiami sutinkamai su Civilinio kodekso normomis. Taigi, gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimas ir pareiškėjo teisės į gyvenamąją patalpą bei Sodybos pagerinimus praradimas neturi jokio priežastinio ryšio. Pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimas taip pat nebūtų ir kliūtimi Sodybos pardavimui, išskyrus tai, kad galėtų turėti įtakos pardavimo kainai.
Dėl paminėto P. D. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.