Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir V. P. ieškinį atsakovei I. M. dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

3. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. P. priklauso 7/20 dalys, ieškovei V. P. – 7/20 dalys, o atsakovei I. M. – 6/20 dalys šio gyvenamojo namo. Bendraturčių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nėra nustatyta. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad pirmajame namo aukšte faktiškai yra įrengti du atskiri butai, iš kurių viename gyvena ieškovai, o kitame gyvena atsakovė. Šalys patvirtino, kad iš ieškovų faktiškai naudojamos namo dalies laiptais (kopėčiomis) yra patenkama į mansardiniame aukšte esančią palėpę, iš atsakovės faktiškai valdomos namo dalies tiesioginio patekimo į palėpės patalpą nėra. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2024 m. gegužės 9 d. atsakovė rytinėje gyvenamojo namo sienoje (palėpės patalpoje), vietoje ten buvusio medinio lango, įstatė naują plastikinį baltos spalvos langą, kuris atidaromas ir uždaromas iš lauko pusės. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 20 d. rašte nurodyta, kad gyvenamajame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktiems paprastojo remonto darbams – lango pakeitimui kitu langu – nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomi.

4. Ieškovai šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo atstatyti pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rytinėje sienoje palėpėje esantį langą taip, kad juo būtų galima naudotis kaip iki rekonstrukcijos – atidaryti ir uždaryti iš vidaus, kad kiti pašaliniai asmenys neturėtų galimybės atidarę langą iš lauko patekti į palėpę ir iš jos tiesiai į ieškovams priklausančias ir tik jų faktiškai valdomas gyvenamąsias patalpas, esančias pirmajame namo aukšte. Nors ieškovų ieškinio dalykas suformuluotas plačiai, jame nurodant ne tik patį reikalavimą, bet ir reiškiamo reikalavimo tikslą, t. y. išvengti pašalinių asmenų patekimo į patalpas per langą, tačiau materialine teisine prasme ieškovai iš esmės prašo įpareigoti atsakovę atstatyti gyvenamojo namo rytinėje sienoje esantį langą taip, kad juo būtų galima naudotis kaip iki rekonstrukcijos – atidaryti ir uždaryti iš vidaus. Atsakovė su šiuo ieškovų reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad įstatymas nenumato savininkui draudimo savo galbūt pažeistas teises ginti pareiškiant negatorinį ieškinį ir kitam bendraturčiui, jeigu yra įrodomos visos anksčiau paminėtos negatorinio ieškinio sąlygos.

6. Šioje byloje atsakovė savo atsikirtimus, be kita ko, grindžia tuo, kad ieškovai neįrodė vienos iš būtinųjų negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų, t. y. kad jie yra turto savininkai. Atsakovė šią savo poziciją grindžia tuo, kad virš pirmojo namo aukšto patalpų esanti palėpė nustatyta tvarka nėra įregistruota viešame registre ir dėl to šalys nėra įgijusios nuosavybės teisės į šią palėpę (turi tik valdymo teisę), todėl atitinkamai ieškovai, nebūdami šio turto savininkai, negali reikalauti ginti jų nuosavybės teisės. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka ir pažymi, kad ginčo langas yra įrengtas rytinėje gyvenamojo namo sienoje ir yra sudėtinė šio pastato konstrukcinė dalis. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams ir atsakovei. Taigi visas gyvenamasis namas yra šalių bendroji dalinė nuosavybė ir abi ginčo šalys yra šio turto savininkai. Vien tai, kad šiuo metu nėra atlikti virš pirmo aukšto patalpų esančios palėpės kadastriniai matavimai savaime nepagrindžia, jog šalys nėra šio turto savininkai. Pažymėtina ir tai, kad tarp šalių nėra nustatyta ir įregistruota naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, pagal kurią bendraturčiams būtų priskirtos atitinkamos realiosios nuosavybės teisės dalys. Dėl to darytina išvada, kad ieškovai ir atsakovė yra viso gyvenamojo namo savininkai ir turi atitinkamas viešame registre nurodytas idealiąsias namo nuosavybės teisės dalis, įskaitant ir nuosavybės teisę į ginčo langą. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atsikirtimus, jog ieškovai neįrodė esantys ginčo turto savininkai.

7. Atsakovė neginčija, kad 2024 m. gegužės 9 d. ji pakeitė rytinėje gyvenamojo namo sienoje (palėpės patalpoje) buvusį medinį langą ir vietoje jo įstatė naują plastikinį langą. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje atsakovė aiškino, kad langas buvo pakeistas dėl itin blogos ankstesnio lango būklės, kuris kėlė pavojų bendro turto ir aplinkinių saugumui. Ieškovai teigia, kad šiuos veiksmus atsakovė atliko be jų žinios ir sutikimo, o atsakovės nurodytų aplinkybių dėl blogos ankstesnio lango būklės nepripažįsta. Kaip minėta anksčiau, negatorinį ieškinį pareiškusiems ieškovams šiuo atveju nėra privaloma įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumo, nes šioje byloje atsakovei teko procesinė pareiga įrodyti, kad jos elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus.

8. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe yra numatytos CK 4.83 straipsnyje, kuriame, be kita ko, numatyta buto ir kitų patalpų savininko teisė imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai (CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad namo dalį iš ieškovės sesers ji nupirko prieš 38 metus, palėpės langas darinėjosi iš lauko pusės ir tuo metu buvo užkabintas kabliuku, kuris vėliau supuvo ir iškrito, todėl buvo pakeistas užlenkiama vinimi iš lauko pusės. Atsakovė teigė, kad prieš pakeitimą palėpės langas jau buvo avarinės būklės, visa jo apatinė dalis buvo supuvusi, stiklas iš rėmo buvo išsmukęs, jo nebebuvo galima atidaryti. Atsakovė taip pat teigė, kad ne vieną kartą ieškovui A. P. kėlė klausimą dėl šio lango būklės, tačiau ieškovas atsisakydavo kartu spręsti lango problemą. Atsakovės nurodytas aplinkybes apie blogą ankstesnio lango būklę patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja L. P., kuri buvo socialinė darbuotoja, teikusi atsakovei socialines paslaugas. Liudytoja teisme paaiškino, kad kasdien lankydavosi pas atsakovę ir nešdama išmesti šiukšles į konteinerį pati tiesiogiai matydavo, jog virš konteinerio buvusio senojo lango rėmas buvo supuvęs, jis buvo su užlenkta vinimi, stiklas iš rėmo buvo išsmukęs, todėl dėl kylančios lango stiklų iškritimo grėsmės jos siūlymu buvo patrauktas po juo buvęs konteineris. Nors ieškovai šią aplinkybę neigia ir tvirtina, kad lango būklė buvo gera, tačiau jokių objektyvių atsakovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Priešingai, teismo posėdyje apklausta ieškovė V. P. paaiškino, kad ankstesnis langas buvo įstatytas apytiksliai tuo metu, kai gimė jos sūnus, t. y. beveik prieš 70 metų. Įvertinęs byloje esančius atsakovės I. M., liudytojos L. P. ir iš dalies pačios ieškovės V. P. paaiškinimus, taip pat įvertinęs aplinkybę, jog ankstesnio lango rėmas buvo medinis ir paskutinį kartą buvo keistas apytiksliai prieš 70 metų, teismas mano esant labiau tikėtina, kad ankstesnio lango būklė iš tiesų atitiko atsakovės nurodytas aplinkybes, t. y. buvo bloga ir dėl slenkančių stiklų kėlė grėsmę tiek pačiam turtui, tiek aplinkiniams. Tai reiškia, kad atsakovė, kaip gyvenamojo namo bendraturtė, CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu turėjo teisę be ieškovų sutikimo imtis veiksmų namo techninei būklei išsaugoti, t. y. pakeisti blogos būklės langą nauju, todėl šių veiksmų atlikimas be atskiro ieškovų sutikimo nelaikytinas neteisėtais atsakovės veiksmais.

10. Ieškovai savo teisių pažeidimą grindžia tuo, kad atsakovei pakeitus namo rytinėje sienoje buvusį langą, ieškovai nebegali šiuo langu naudotis, nes neturi galimybės iš vidaus jo nei atidaryti, nei uždaryti.

11. Visų pirma, byloje nėra ginčo, jog langas yra įstatytas namo rytinėje sienoje virš pirmo aukšto patalpų esančioje mansardoje, kuri nėra gyvenama ir aktyviai naudojama. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis antstolio Jono Petriko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir prie jo pridėtos nuotraukos, iš kurių matyti, jog patalpos nėra pritaikytos gyventi, jose sudėti įvairūs daiktai. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog pagrindinė šalims priklausančio gyvenamojo namo paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatai). Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta imperatyvaus reikalavimo, jog tokio pobūdžio patalpoje privalo būti įstatytas varstomas langas. Atitinkamai nėra reikalavimų, imperatyviai nustatančių, iš kurios pusės varstomas langas turėtų būti atidaromas. Taigi vien ta aplinkybė, kad atsakovės įstatytas langas negali būti atidarytas iš vidaus, savaime neįrodo ieškovų teisių pažeidimo.

12. Antra, toje pačioje patalpoje, kitoje namo sienoje (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukos Nr. 7-8) yra dar vienas langas. Tai reiškia, kad atsakovės pakeistas langas nėra vienintelis šios patalpos langas. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jų poreikis turėti palėpėje iš vidaus atidaromą varstomą langą negali būti užtikrintas naudojantis kitu langu. Atitinkamai ieškovai neįrodė, kad pakeitus patalpoje buvusį langą buvo iš esmės apsunkinta galimybė naudotis jiems priklausančia nuosavybe.

13. Trečia, ieškovai nepateikė į bylą objektyvių įrodymų apie tai, kad iki atsakovės atliktos rekonstrukcijos buvęs langas buvo atidaromas ir uždaromas tik iš vidaus. Atsakovė teisme paaiškino, kad nuo pat namo dalies įsigijimo į palėpės patalpą ji galėdavo patekti tik kopėčiomis per šį langą, kuris buvo atidaromas ir uždaromas iš lauko pusės ir iš pradžių buvo užkabintas kabliuku, kuris vėliau supuvo ir iškrito ir dėl to buvo pakeistas užlenkiama vinimi iš lauko pusės. Atsakovės nurodytą aplinkybę apie lango rėmuose buvusią užlenkiamą vinį patvirtino ir liudytoja L. P.. Ieškovai iš esmės neneigė, kad atsakovė neturi kitos galimybės patekti į palėpę, išskyrus ginčo langą, nes vienintelis patekimas į palėpę iš vidaus yra tik per ieškovų faktiškai naudojamą namo dalį. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimais, jog į palėpę ji visada patekdavo tik per ginčo langą. Vadinasi, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovei pakeitus langą nauju, iš esmės pasikeitė iki tol buvusi faktinė situacija, susijusi su lango atidarymo būdu.

14. Ketvirta, teismas įvertina ir anksčiau nurodytą aplinkybę, jog nepaisant nusistovėjusios faktinės naudojimosi namo pirmo aukšto patalpomis tvarkos, naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu tarp šalių nėra nustatyta. Tai reiškia, kad tiek ieškovai, tiek atsakovė šiuo metu turi tokias pat teises ir pareigas, kiek tai susiję su jų bendrosios nuosavybės objekto valdymu ir naudojimu, įskaitant ir ginčo langą. Vadinasi, nepažeisdami imperatyvių teisės aktų reikalavimų, tiek atsakovė, tiek ieškovai turi vienodas teises nuspręsti dėl lango atidarymo būdo. Dėl šios priežasties atsakovės įpareigojimas atkurti buvusią padėtį ieškovų pageidaujamu būdu, tuo labiau tai daryti vien tik atsakovės lėšomis, iš esmės reikštų atsakovės, kaip namo bendraturtės, teisių pažeidimą. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu ieškovų netenkina atsakovės parinktas lango keitimo sprendinys ir jie pageidauja vieni spręsti dėl ginčo lango techninių charakteristikų, ieškovai turi teisę nustatyta tvarka siekti nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką ir po to priimti atitinkamus sprendimus, tačiau tokio reikalavimo šioje byloje nebuvo pareikšta.

15. Atsižvelgdamas į paminėtus argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas negali daryti išvados, jog atsakovės iniciatyva namo rytinėje sienoje įstatytas langas iš esmės apsunkina ieškovų galimybę naudotis savo nuosavybe.

16. Savo teisių pažeidimą ieškovai grindžia ir tuo, kad atsakovei pakeitus langą iškilo grėsmė ieškovų ir jų turto saugumui, nes buvo sudaryta galimybė bet kam iš lauko pusės per langą patekti į palėpę, o iš jos tiesiai į ieškovų valdomą pirmo aukšto namo patalpų dalį. Šiuo aspektu teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad ginčo langas yra ne pirmajame namo aukšte, todėl patekimas prie pakankamai aukštai nuo žemės esančio lango be specialių priemonių (pavyzdžiui, kopėčių) nėra techniškai galimas. Be to, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, patekimas į žemės sklypą yra ribojamas tvora, varteliais bei gyvatvore. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ankstesnis langas užtikrino didesnį turto saugumą nei esamas, juolab, kad atsakovė I. M. ir liudytoja L. P. teisme patvirtino, jog iki tol buvusio lango rėmas buvo visiškai sutrūnijęs, buvo pritvirtintas iš lauko pusės buvusia užlenkiama vinimi ir netgi kėlė grėsmę aplinkinių saugumui. Atsižvelgtina ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė išėmė ginčo lango rankeną ir pateikė į bylą tai patvirtinančią nuotrauką (ieškovai šios aplinkybės neginčijo), todėl šiuo metu lango rankenos iš lauko pusės apskritai nebėra. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovei pakeitus langą būtų iš esmės pasikeitusi situacija, susijusi su namo saugumu.

17. Apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, teismas daro išvadą, kad ieškovai šioje byloje tinkamai nepagrindė ir neįrodė, jog dėl atsakovės pakeisto lango būtų iš esmės apsunkinta ir suvaržyta jų nuosavybės teisė bei galimybė tinkamai naudotis savo turtu pagal jo paskirtį. Savo ruožtu atsakovė įrodė, kad ankstesnio lango techninė būklė buvo bloga ir kėlė grėsmę tiek turtui, tiek aplinkai, todėl ji turėjo teisę be ieškovų sutikimo pakeisti ginčo langą ir tokiu būdu pašalinti grėsmę bendrosios nuosavybės objektui ir aplinkai. Kadangi ieškovai neįrodė savo teisių pažeidimo, kaip būtinosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

19. Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

20. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad valstybės patirtos išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 677,23 Eur (VGTP Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 6 d. pažyma Nr. APD-2025-02912). Atmetus ieškinį, iš ieškovų lygiomis dalimis valstybei priteistina po 338,61 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

21. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 15,86 Eur. Kadangi iš kiekvieno ieškovo atskirai priteistina suma būtų mažesnė už minimalią valstybės naudai priteistiną sumą (8 Eur), šios išlaidos iš ieškovų nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti ieškovų A. P. ir V. P. ieškinį atsakovei I. M. dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo.

Priteisti valstybei iš ieškovų A. P. ir V. P. po 338,61 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.