- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 2-2187/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00610-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- Plungės rajono savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vertika“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „JS Baltic“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1598-123/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vertika“ ieškinį atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „JS Baltic“, dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vertika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-7), kuriuo prašė pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos Plungės rajono savivaldybės administracijos organizuotame supaprastintame atvirajame konkurse „Plungės kultūros centro rekonstrukcijos projekto baldų įsigijimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) viešųjų pirkimų komisijos priimtą sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą ir šį sprendimą panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki ginčo išnagrinėjimo sustabdyti pirkimo procedūras bei uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014-09-29 nutartimi (b. l. 79-80) priėmė ieškinį, nustatė šalims terminą atsiliepimams pateikti bei procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarką ir patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigojo atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei sutartis sudaryta, nurodė sustabdyti jos vykdymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas konkurso laimėtojas, sprendė, kad, nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, tiekėjo, pareiškusio ieškinį dėl pirkimo procedūrų pažeidimo, teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba neįmanoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atskirajame skunde (b. l. 86-90) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-29 nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Siekdamas teisingai išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje klausimą, teismas privalėjo viešojo pirkimo sustabdymo ir įpareigojimo nesudaryti pirkimo sutartį pasekmes vertinti finansine, ekonomine ir socialine prasmėmis, taip pat spręsti dėl proceso šalių lygiateisiškumo bei proporcingumo principų galimo pažeidimo, tačiau iš esmės priėmė nemotyvuotą nutartį. Teismas nepasisakė dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, nepateikė faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų dėl teismo sprendimo įvykdymo grėsmės, t. y. formaliai taikė laikinąsias apsaugos priemones, tenkindamas išimtinai ieškovo interesus.
3. Tiesioginis perkančiosios organizacijos vykdomo pirkimo naudos gavėjas yra Plungės rajono savivaldybės kultūros centras. Šis juridinis asmuo yra suplanavęs renginius, dalis kurių remiami ir valstybės lėšomis. Kultūros centro rekonstrukcijos darbai taip pat finansuojami valstybės, faktines išlaidas pagrindžiantys dokumentai turi būti pateikti iki 2014-12-01. Nevykdant įsipareigojimų, valstybės finansavimas privalėtų būti grąžintas arba nebūtų gautas, dėl ko atsakovas gali patirti tiesioginius beveik 300 000 Lt nuostolius, kas rodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sukelti ypač neigiamas pasekmes.
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo prašymo leisti teismui pateikti motyvus ir įrodymus dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumo, taip pat be pagrindo neįvertino atsakovo specialaus teisinio statuso (viešasis juridinis asmuo), specialaus pirkimo objekto (kultūros namų rekonstrukcijos pabaigimą) bei visuomenės intereso turėti veikiančius kultūros namus, atsižvelgdamas tik į privatų ieškovo interesą (pelno siekimas), t. y. neteisingai įvertino prioritetiškai gintinas vertybes.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vertika“ atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 163-164) prašo netenkinti skundo ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-29 nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais atsikirtimais:
1. Atskirojo skundo argumentai, iš kurių matyti, kad atsakovas siekia pirkimo objektą įsigyti iki 2014-12-01, įvertinus juos CPK 423⁸ straipsnio 4 dalies nuostatų, įtvirtinančių bylos nagrinėjimo terminus, kontekste, rodo, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pirkimo sutartis būtų ne tik sudaryta, bet ir įvykdyta, taigi galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.
2. Teismas, priimdamas nutartį tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priešingai nei mano atsakovas, įvertino CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą, t. y. kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.
3. Argumentai dėl atsakovo nuostolių, kurie gali būti patirti, neįvykus kultūros centro suplanuotiems renginiams bei negavus valstybės garantuojamo finansavimo, nepagrįsti įrodymais.
4. Atsakovo su Kultūros ministerija sudarytos sutarties nuostatos įtvirtina atsakovo pareigą laikytis viešųjų pirkimų, kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, kurių pažeidimas gali lemti atsakovui skirtino finansavimo perskirstymą kitų savivaldybių vykdomiems projektams, nepriklausomai nuo to, iki kada buvo panaudotos numatytos sumos. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepablogina atsakovo padėties, nes iki 2014-12-01 nepanaudojęs finansuotinos sumos dalies, atsakovas išlaikytų galimybę gauti finansavimą kitais biudžetiniais metais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto byloje, kurioje ginčijami viešojo pirkimo rezultatai, taikymo ir tuo klausimu priimtos teismo nutarties dalies pagrįstumo bei teisėtumo.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji proceso teisės norma, kuri numato, jog nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, yra sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Specialiosios taisyklės, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose, nustatytos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo procedūrai būdingas laikinąsias apsaugos priemones: 1) viešojo konkurso procedūrų sustabdymą; 2) įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; 3) perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymą; 4) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymą. Remiantis CPK 423⁷ straipsnio 1 dalimi, teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso, taip pat atsižvelgdamas į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos. Išdėstytų teisinių nuostatų visuma suponuoja išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, kaip ir kitų kategorijų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, ir tik nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinęs ieškinyje pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas padaro išvadą, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ir atvirkščiai, nutarus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, kitų sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nustatymas iš esmės neturi teisinės reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-23 nutartis c. b. 2-222/2014, 2014-10-30 nutartis c. b. Nr. 2-1937/2014, 2014-11-13 nutartis c. b. Nr. 2- 2050/2014).
Nagrinėjamu atveju esminiai atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantas ginčija skundžiamos teismo nutarties dalį, yra siejami su netinkamu teismo pareigos motyvuoti savo sprendimą vykdymu, taip pat būtinybe apginti viešąjį interesą, pasireiškiantį per visuomenės interesą gauti kultūros paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad teismui privalu motyvuoti kiekvieno procesinio klausimo išsprendimą. Tačiau absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas yra tik visiškas teismo motyvų joje nebuvimas (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str.), o teisinga teismo nutartis negali būti panaikinta vien dėl to, kad motyvuojamoji jos dalis nepakankamai išsami, jeigu iš nutartyje nurodytų motyvų galima padaryti išvadą, kodėl teismas padarė nutartyje nurodytą išvadą ir priėmė sprendimą. Skundžiamoje 2014-09-29 teismo nutarties dalyje glaustai nurodyti motyvai, iš kurių iš esmės aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vien tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė pagrįsta būtent tokia forma, savaime nereiškia, kad teismo nebuvo įvertintos visos teisiškai reikšmingos nagrinėjamam klausimui išspręsti faktinės bei teisinės aplinkybės. Taigi tokie atskirojo skundo motyvai, kaip teismo pozicijos nemotyvavimas (nepakankamas motyvavimas), neleidžia konstatuoti absoliutaus Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-29 nutarties skundžiamos dalies negaliojimo pagrindo.
Tačiau iš apelianto pateikto teismo sprendimo nuorašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme civilinė byla Nr. 2-1598-123/2014 dėl ginčo esmės pagal ieškovo UAB „Virteka“ ieškinį atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo UAB „JS Baltic“, jau yra išnagrinėta. Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-24 sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Ši aplinkybė pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką yra vienas iš kriterijų, konstatuojant, jog egzistuoja pagrįstos abejonės dėl galimai ieškovui palankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, kas, atitinkamai, leidžia daryti ir kitą išvadą, jog realios grėsmės ieškinio reikalavimų įvykdymui, bent jau šiame proceso etape, nebelieka. Taigi nesant pirminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, t. y. teismui sprendimu nustačius, kad ieškovo UAB „Virteka“ ieškinys yra nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo palikti galioti skundžiamos nutarties dalį, kuria apeliantui nustatytas įpareigojimas nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei sutartis sudaryta, sustabdyti jos vykdymą.
Be to, pažymėtina, kad dėl ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perkančiajai organizacijai yra sudaroma kliūtis užbaigti pradėtus kultūros centro rekonstrukcijos darbus, dėl ko kiltų grėsmė tam tikram laikui ar iš viso prarasti šiam projektui numatytą finansavimą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, prioritetą suteikiant viešojo pirkimo procedūrų vykdymui, įvertinus pirkimo rezultato reikšmę, tenkinant visuomenės interesą gauti kultūros paslaugas, labiau atitiktų racionalumo ir ekonomiškumo kriterijus. Užsitęsus viešojo pirkimo sutarties sudarymo procesui, kaip minėta, kiltų grėsmė prarasti kultūros centro rekonstravimo projektui numatytą finansavimą, atsakovo vykdomo projekto įgyvendinimas gali užsitęsti, o tokiu būdu būtų pažeisti ne tik atsakovo interesai, tačiau ir visuomenės teisėti lūkesčiai (CPK 144 str., 423⁷ str. 1 d.).
Esant tokiai situacijai, Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-29 nutarties dalis, kuria supaprastintą atvirą konkursą „Plungės kultūros centro rekonstrukcijos projekto baldų įsigijimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdanti perkančioji organizacija Plungės rajono savivaldybės administracija buvo įpareigota nesudaryti viešojo pirkimo sutarties arba sustabdyti sutarties vykdymą, jei ji buvo sudaryta, panaikintina, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas. Šiuo pagrindu panaikinus skundžiamą nutarties dalį, kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai tampa teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti 2 013,44 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atskirojo skundo parengimą (b. l. 190-191, 199-203). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą bei vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostata, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.15 punktu, taip pat įvertinęs bylos sudėtingumą, reikalingų tirti teisinių aplinkybių apimtį, sprendžia, jog šis prašymas tenkintinas iš dalies, iš ieškovo apeliantui priteisiant 518 Lt advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 str., 98 str.). Didesnių apelianto išlaidų kompensavimo nei skundo turinys, nei apeliacijos dalykas nesuponuoja.
Dėl žyminio mokesčio
Pateikdamas atskirąjį skundą, apeliantas žyminio mokesčio, remdamasis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nesumokėjo. Patenkinus atskirąjį skundą, mokėtinas žyminis mokestis – 100 Lt (CPK 80 str. 2 d.), priteistinas valstybės naudai iš ieškovo (CPK 96 str. 1 d., 302 str. 338 str.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teisme, kadangi pirmosios instancijos teisme jau yra priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, taigi šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo jau nėra galimybės jame išspręsti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti.
Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vertika“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Plungės kultūros centro rekonstrukcijos projekto baldų įsigijimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) procedūras ir uždraudžiant perkančiajai organizacijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį, atmesti.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vertika“, įmonės kodas 163387878, Plungės rajono savivaldybės administracijai, įmonės kodas 188714469, 518 (penkis šimtus aštuoniolika) litų advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vertika“ 100 (vieną šimtą) litų žyminio mokesčio valstybės naudai.