- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- A15.-1181-890/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01087-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. M.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
rašytinio proceso išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020-08-26 A. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2020-06-18, 13.30 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, neturėdamas tokios teisės, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje stabdžiusios ir sukusios į dešinę transporto priemonės, taip ją kliudė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip pat vairavo automobilį, kai teisės vairuoti nėra įgijęs. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 222, punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo supažindintas su administracinio nusižengimo protokolu, todėl laikytina, kad apie bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose jam yra žinoma. Apie 2020-09-30 teismo posėdį jam pranešta tinkamai teismo šaukimu. A. M. į 2020-09-30 teismo posėdį neatvyko, svarbių neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą taip pat nepateikė. Dėl šios priežasties laikytina, kad į bylos nagrinėjimą jis vengia atvykti, todėl byla nagrinėtina pažeidėjui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 577 str., 629 str., 630 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad A. M. kaltė dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje numatytų nusižengimų įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 4), policijos pareigūnių V. K. ir S. M. tarnybiniais pranešimais (b.l. 17-18, 19), R. Ž. paaiškinimais (b.l. 20, 31), E. R., A. D. paaiškinimais (b.l. 30), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytinais duomenimis (b.l. 24), nuotraukomis (b.l. 32-33), kita rašytine bylos medžiaga.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020-06-18, 13.30 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), automobilį Kia Motors, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį sukėlė būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M.. Minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 59). Automobiliu Kia Motors, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pagrindu 2020-06-11 – 2020-06-13 laikotarpiu naudojosi E. R. (b.l. 24). Nusižengimo tyrimo metu E. R. nurodė, kad pasibaigus nuomos terminui perleido automobilį naudotis draugui (b.l. 29). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. D. nurodė, kad E. R. suėjus terminui automobilio negrąžino, teigė, kad automobilį perdavė draugui. 2020-06-19 būdamas prie Žvejų rūmų pastebėjo automobilį Kia Motors, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo apgadintas. Automobilį sekė ir prie Naikupės g. esančios „Iki“ parduotuvės nufotografavo vairuotoją. Vairuotojas žadėjo žalą atlyginti, po to pabėgo (b.l. 30). Parodžius šias nuotraukas eismo įvykyje apgadinto automobilio BMW vairuotojui R. Ž., šis teigė, kad tai tas pats vairuotojas, kuris padarė eismo įvykį (b.l. 31). Nustatyta, kad nuotraukose užfiksuotas asmuo yra A. M. (b.l. 17-18).
Nors administracinio nusižengimo protokole A. M. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 426 str. 1 d., 417 str. 7 d., tačiau iš faktinių kaltinimo aplinkybių matyti, kad A. M. pasišalino iš įvykio vietos, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, aplinkybę, jog padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso apgadintas automobilis, padaryta žala 5936,99 Eur (b.l. 53), be to apgadinto BMW automobilio vairuotojas R. Ž. nurodė, kad jam padarytą žalą vertina 500 EUR (b.l. 20), todėl šis apsirikimas protokole ištaisytinas ir A. M. veiksmai kvalifikuotini kaip nusižengimas, numatytas ANK 426 str. 2 d., nes protokole išdėstyta asmens veika įrodyta, tačiau suklysta nurodant kodekso straipsnio dalį (ANK 635 str. 3 d.)
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar asmens pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).
Iš R. Ž. paaiškinimų matyti, kad 202006-18, apie 13.30 val. prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pajuto smūgį į savo automobilio galinio bamperio dešinę pusę. Išlipęs iš automobilio, priėjo prie į jį atsitrenkusio automobilio Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo ir šis nurodė, kad R. Ž. nepastebėjo ir atsitrenkė į automobilio galinį bamperį. KIa vairuotojas sutiko su kalte ir norėjo pildytis eismo įvykio deklaraciją, tačiau jos vietoje abu neturėjo, KIA vairuotojas skubėjo, todėl apsikeitė tel. Nr. ir susitarė susitikti 17 val. toje pačioje vietoje. Atvykus nurodytu laiku, KIA vairuotojas nurodė, kad negali susitikti, todėl susitikimą nukėlė į 19 val. Laukiant KIA vairuotojo, šis vis žadėjo atvykti, tačiau neatvyko, todėl buvo iškviesta policija. Atvykus pareigūnams, KIA vairuotojo telefonas buvo išjungtas (b.l. 20). Darytina išvada, jog A. M. neabejotinai suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino.
A. M. skirtinos ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinės nuobaudos – piniginė bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Byloje A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudas, atsižvelgtina į padaryto administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, tačiau paskirtų baudų nemoka ir elgesio nekeičia, į jo atsakomybę lengvinančių ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. M. vairavo automobilį, nors tokios teisės nėra įgijęs. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. M. skiriant ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje numatytas administracines nuobaudas – baudas, neviršijančias sankcijos vidurkių, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Iš aptartos normos turinio matyti, jog pagal šią normą vairuotojams, pasitraukusiems iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės valdyti transporto priemones atėmimas – yra numatyta kaip papildoma, alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai.
Svarstant administracinės poveikio priemonės skyrimo klausimą, pažymėtina, kad A. M. padarė pakankamai pavojingą administracinį nusižengimą – pasišalino iš eismo įvykio vietos, automobilių apgadinimas buvo žymus. Asmuo vairavo, nors teisės vairuoti nėra įgijęs. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. M. anksčiau yra baustas už įvairius teisės pažeidimus, taip pat ir už KET pažeidimus (b. l. 60-65). Toks A. M. elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims keliančią ANK uždraustą veiką, ir jį charakterizuoja ypač neigiamai. Taigi, A. M. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinis, teigiamų išvadų iš ankstesnių baustumų jis nepadarė ir toliau daro teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, A. M. skiriama administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.
Už administracinio nusižengimo, numatyto 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 8 dalis). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis Kia Motors, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 59). Byloje nėra jokių duomenų, kad įmonė būtų žinojusi, kad A. M. automobilį naudos administraciniams nusižengimams daryti. Be to, duomenų, kad šiuo automobiliu praeityje būtų padaryti pažeidimai, byloje nėra, todėl, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, transporto priemonė nekonfiskuotina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 32 straipsniu, 426 straipsnio 2 dalimi, 417 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutarė:
A. M. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam:
- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 2 100 Eur baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams;
- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 11 Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, A. M. už šiuos nusižengimus skirti galutinę nuobaudą – 2 100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 20118386182 ir įmokos kodą 1001.
Vieną skaitmeninę laikmeną su nuotraukomis palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.