- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- e2YT-10734-446/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03202-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Suinteresuotas asmuo
- G. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jis po savo sutuoktinės S. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis su S. J. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje jiems gimė dukra G. J., suinteresuotas asmuo šioje byloje, kuri į savo motinos turtą pretenzijų nepareiškė. Gyvendami santuokoje įsigijo nekilnojamojo turto - gyvenamąjį namą su ūkio paskirties pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi turtas įsigytas santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir toliau naudojasi visu bendrai su sutuoktine užgyventu turtu, mokėjo mokesčius, tvarkė ir prižiūrėjo pastatus, tokiu būdu po sutuoktinės mirties palikimą jis priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, taip realizavo savo teisę į palikimą, nors į notarą ir nesikreipė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. R. atsiliepime nurodė, kad sutinka su visomis pareiškime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašo pareiškimą patenkinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nėra pradėjusi palikimo priėmimo veiksmų į S. J. turtines teises ir turtą, likusį po jos mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. J. palikimo perėjimą valstybei.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjos S. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. J. turto priėmimą valdyti, neprieštarauja, kad pareiškėjo M. J. pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra valstybinė žemė, kurioje žemės sklypas nesuformuotas, valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta, dėl pareiškėjo M. J. pareiškimo patenkinimo neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš mirties ir santuokos liudijimų, Gyventojų registro pažymos matyti, kad S. J. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su M. J., su kuriuo susituokė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro įrašas patvirtina, kad sutuoktiniai santuokos metu įsigijo nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas, kiti statiniai įgyti (duomenys neskelbtini) mainų sutarties pagrindu, todėl preziumuojama, kad yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors ir įregistruota vieno iš sutuoktinių – pareiškėjo – vardu. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjos S. J. testamentų, jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų. S. J. palikimo atsiradimo vietos notaro biuro notarė patvirtino, kad paveldėjimo byla į S. J. palikimą nėra užvesta. Iš Gyventojų registro duomenų išrašų matyti, kad S. J. deklaruota gyvenamoji vieta mirties momentu buvo (duomenys neskelbtini), šioje gyvenamojoje vietoje iki šiol gyvena jos sutuoktinis, pareiškėjas M. J., kuris taip pat tuo adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnis). Iš įrašų nekilnojamojo turto registre matyti, kad S. J. ir M. J. santuokos metu įgyto turto teisinis rėžimas nepasikeitęs, jis padalintas tarp sutuoktinių nebuvo, įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą, mirus vienam iš sutuoktinių, nėra.
Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal S. J. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjas M. J. – mirusios S. J. sutuoktinis, kuris, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis.). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po S. J. mirties nei įstatyminė įpėdinė – mirusiosios dukra, nei sutuoktinis įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė. Duomenų, kad pareiškėjas M. J. būtų atsisakęs sutuoktinės palikimo, pirmos eilės įstatyminė įpėdinė – suinteresuotas asmuo G. R. – pretenduotų į motinos palikimą, nėra.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas M. J. po savo sutuoktinės S. J. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – toliau gyvendamas name, šeimos būste, kuriame gyveno kartu su sutuoktine iki jos mirties, naudodamasis visu bendrai užgyventu burtu (namų apyvokos, buities daiktais), prižiūrėdamas, tvarkydamas būstą, mokėdamas mokesčius už komunalines paslaugas, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkas. Palikėją S. J. pergyvenusio sutuoktinio veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, įstatyminė įpėdinė – mirusios palikėjos dukra – dėl motinos turto dalies paveldėjimo nesikreipė, neprieštaravo, kad motinos palikimą priimtų jos tėvas M. J.. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. J. mirties jos palikimą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis M. J..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei neatleistas, todėl jam bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios viršytų minimalią nepriteistinų valstybei bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 d.), šioje byloje nesusidarė, todėl jos iš pareiškėjo priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.