- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 1S-390/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- P. R.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo P. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 26 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje P. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.
V. J., pravarde „Senis“, 2011 m. Vilniaus mieste savanaudiškais tikslais subūrė organizuotą grupę, skirtą pastoviai nusikalstamai veiklai daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti, t. y. įgyti, laikyti, gabenti, pardavinėti didelius ir labai didelius kiekius jo paties neteisėtai įgytų ir tiekiamų narkotinių bei psichotropinių medžiagų, parengė nusikalstamos veikos planą, sutelkė bendrininkus, susitarė dėl bendrininkų vaidmenų ir juos paskirstė.
P. R., veikdamas organizuota grupe, kaltinamas atlikęs šiuos veiksmus, kuriuos apėmė jo tyčia: jis, nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2011 m. rugpjūčio mėn. 16 d. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, tolimesniam platinimui ir vartojimui iš V. V. įgijo ne mažiau kaip 14 g miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – heroino, kurią V. V. teikdavo V. J., dalį kurios P. R. suvartojo, o kitą dalį Vilniaus mieste pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis nuo 2011 m. rugsėjo mėn. pradžios iki 2011 m. spalio mėn. pradžios, prie draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini), esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, tolimesniam pardavimui ir vartojimui iš V. J. įgijo ne mažiau kaip 10 g miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – heroino, dalį kurios jis (P. R.) suvartojo kartu su V. V., o kitą dalį jis (P. R.) Vilniaus mieste kartu su V. V. pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2011 m. rugsėjo mėn. vidury, tyrimo nenustatytą dieną, prie draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini), esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, tolimesniam platinimui ir vartojimui iš V. J. įgijo ne mažiau kaip 0,078 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią V. V. atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur dalį narkotinės medžiagos jis (P. R.) kartu su V. V. suvartojo, kitą dalį heroino jis (P. R.) ir V. V. pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims, o likusią dalį – 0,019 g minėtos narkotinės medžiagos jis (P. R.) kartu su V. V. laikė minėtame bute iki 2011-09-15, kai tą pačią dieną apie 13.12 val. Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo jis (P. R.) 0,019 g narkotinės medžiagos - heroino už 20 Lt. pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis nuo 2011 m. lapkričio mėn. vidurio iki 2011 m. lapkričio mėn. pabaigos prie draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini), esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, per tarpininką – G. M., tolimesniam platinimui ir vartojimui iš V. J. įgijo ne mažiau kaip 15 g miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – heroino, dalį kurios P. R. suvartojo, o kitą dalį Vilniaus mieste pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis nuo 2011 m. lapkričio mėn. pabaigos iki 2011 m. gruodžio mėn. 07 d. prie draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini), esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, tolimesniam platinimui ir vartojimui iš D. A. įgijo ne mažiau kaip 15 g miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – heroino, kurią D. A. teikdavo V. J., dalį kurios jis (P. R.) suvartojo, o kitą dalį Vilniaus mieste pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims ir A. K..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartimi P. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi kaltinamajam P. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Sprendimą pratęsti suėmimo terminą teismas motyvavo tuo, kad suėmimo taikymo sąlygos ir pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykę. Teismas nurodė, kad P. R. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, yra nevedęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, tai rodo, kad jis nėra susietas tvirtais socialiniais ryšiais. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus kaltinamojo P. R. atžvilgiu nėra galimybės.
Šalies argumentai
Kaltinamasis P. R. skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi. Priešingai, nei nurodyta teismo nutartyje, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Būdamas laisvėje jis neketina bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamojo manymu, jam taikoma per griežta kardomoji priemonė, kurios terminas tęsiamas jau 2 metus ir 6 mėnesius. Kaltinamajam nesuprantama, kodėl byla yra vilkinama. P. R. skunde pažada nebėgti, nesislėpti, nurodo, jog savo kaltę pripažįsta ir prašo jį iš suėmimo paleisti.
Teismo posėdyje kaltinamasis P. R. prašo jo skundą patenkinti, prokurorė prašo kaltinamojo P. R. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo P. R. skundas atmetamas.
BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis P. R. galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra paties P. R., kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymuose, kratų, apžiūros protokoluose ir jų prieduose, specialisto išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, nurodytoje kaltinamajame akte. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Tuo pačiu pažymėtina, kad kaltinamojo skunde nurodoma aplinkybė, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, priskirtina prie atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis), kurią teismas vertina skirdamas bausmę.
Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Pratęsdamas kaltinamajam P. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apygardos teismas nurodė priimto sprendimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
P. R. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, atsižvelgė į tai, kad P. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas, ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl baudžiamųjų nusižengimų, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pajamų šaltinio, yra nevedęs. Dėl šių aplinkybių pripažintina, kad kaltinamasis nėra susisaistytas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Nors kaltinamasis skunde nurodo, jog jis turi gyvenamąją vietą, t. y. registruotas (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina Gyventojų registro duomenys, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje P. R. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ne vien suimtajam gresiančios bausmės griežtumą, pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog P. R., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam galimai gresiančios bausmės gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas šiuo metu leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas paliktina galioti.
Patikrinus bylą taip pat atmetami kaltinamojo skundo teiginiai apie bylos vilkinimą. Ši byla didelės apimties, joje kaltinama daug asmenų, todėl bylos teisminis nagrinėjimas tikrai užsitęsė. Tačiau iš bylos matosi, kad joje jau pabaigtas įrodymų tyrimas, pradėtos baigiamosios kalbos, taip pat paskirti kiti teismo posėdžiai 2014 m. lapkričio 18 d., 20 d., 26 d., tai leidžia manyti, kad ši byla jau greitai bus išnagrinėta.
Kaltinamojo P. R. skunde teisingai nurodoma, kad jis yra suimtas jau ilgą laiką, taip suvaržant jo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas P. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.
Dėl šių motyvų skundžiama teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo P. R. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.