Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-12-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-4972-576/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-13
Bylos Nr.
A18.-4972-576/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Pažeidėjas
E. S.
Kategorijos
Bylos Nr. A18.-4972-576/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02428-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 19.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gruodžio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Laimai Avižienytei, Markui Dobrovolskiui,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 12.21 val., Antakalnio g. 59, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje trukdė policijos pareigūnams atlikti tarnybines pareigas, t.y. bandė išlaisvinti sulaikytą savo brolį A. S., kuris priešinosi policijos pareigūnams, E. S. kelis kartus pareikalavus netrukdyti, jis buvo nustumtas į šalį. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 506 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą, dėl įvykio aplinkybių paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 12.30 val. brolis atvežė mamą vežimėlyje pas daktarus dėl neįgalumo nustatymo. Jis norėjo pastatyti automobilį į laisvą vietą, bet kažkas užstatė ir jo neužleido. Kai privažiuoja prie pat įėjimo, lengviau iškelti vežimėlį. Brolis jam paskambino, kad jis dūsta, jį uždarė automobilyje ir neišleidžia. Jis atvažiavo, sutiko policininką, paklausė, kas atsitiko. Atvažiavus, brolis duso, jis buvo susijaudinęs, labai staigiai kvėpavo. Ten labai greit viskas vyko, brolį staigiai iš už nugaros priėjus pargriovė, nežino, kokiu tikslu, paguldė, pareigūnas užlipo ant jo, brolis pradėjo šaukti. Jis sakė pareigūnui paleisti brolį, nes jis brolį spaudė prie žemės. Brolis buvo patyręs du infarktus, turi 20 metų astmą. Brolis šaukėsi pagalbos, kad jis dūsta. Jis paprašė, kad pareigūnas elgtųsi su broliu atsargiau, nekliudytų, nespaustų, nes šis yra po infarktų, turi invalidumą. Ten buvo daug žmonių prisirinkę, viena moteris telefonu filmavo. Jį atstūmė, liepė 50 metrų nesiartinti. Policininkas buvo susinervinęs, akys blizga, jį ir moterį, kuri filmavo telefonu, nustūmė, kitiems liepė atsitraukti, išsikvietė du ekipažus. Kita pareigūnė mergaitė stovėjo šalia. Jis pasakė pareigūnui, kad paskambins dėl jo veiksmų, paprašė, kad paleistų brolį, bet nepaleido. Pareigūnas buvo užlipęs ant brolio ir jį murkdė. Jis nieko blogo nepadarė, netraukė brolio iš po pareigūno. Pareigūnas jį atstūmė, jis ir atsitraukė, ir daugiau nesiartino. Savo veiksmais bandė gelbėti brolį, kad neištiktų trečias infarktas. Pareigūnai nekreipė į tai dėmesio. Negirdėjo, kad sakytų A. S. „duok rankas“, pargriovė ir tiek, dar žmonės šaukė pareigūnui: „ką darai, lipk nuo jo“, nes brolis duso. Negirdėjo tokių dalykų, kad pareigūnai sakytų, kad netrukdytų jiems dirbti. Buvo daug pareigūnų, jeigu būtų trukdęs, jį patį būtų sulaikę. Tam tikrai situacijai policijos veiksmai irgi turi būti adekvatūs. Buvo panaudotos neadekvačios priemonės. Po to kai išvežė brolį, pareigūnas paprašė jo dokumentų. Jis neturėjo dokumentų, pasakė savo pavardę, vardą. Norėjo filmavusios moters telefoną paimti, bet ji nenorėjo veltis. Dėl įvykio pareigūnų veiksmų neskundė. Nebuvo tokio momento, kad įvykio metu jį R. K. atitraukinėtų nuo A. S.. Jis netrukdė pareigūnams dirbti. (b.l. 19, 26)

Liudytoja R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas, prie Antakalnio poliklinikos A. S. kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad jis negali pastatyti savo automobilio į neįgaliojo vietą, kad nuvežtų į ligoninę savo motiną, nes buvo užstatytas kitas automobilis. Vykdama į įvykio vietą, skambino A. S., prašė nurodyti tikslią vietą, jis negalėjo tiksliai paaiškinti, buvo labai susinervinęs. Vienoje aikštelėje nieko nerado, po to prie poliklinikos įėjimo pamatė A. S., kuris mosikavo rankomis, nurodė, kad tai jis kvietė policiją. A. S. paaiškino, kodėl vyko konfliktas. Šalia buvo kitas automobilio „Mazda“ vairuotojas, kuris nurodė, kad prie jo priėjo asmuo, kuris pradėjo konfliktuoti dėl jo pastatyto automobilio. Aiškinantis aplinkybes A. S. paskambino broliui E. S., pasakė, kad atvyko bei paliko motiną ligoninėje, tarp pareigūnų ir A. S. taip pat įvyko konfliktas. E. S. atvyko į įvykio vietą pas brolį. Jie norėjo sulaikyti A. S., kuriam buvo paaiškinta, kad jam automobilyje bus surašytas protokolas dėl šūkavimo, keikimosi bendraujant su kitu vairuotoju ir pareigūnais. Jį pasodinus į automobilį, A. S. norėjo išlipti iš automobilio, teigdamas, kad jam astma, jam trūksta oro. Jie jį išleido. Tada jis priešinosi, norėjo pabėgti pas motiną į ligoninę. Sulaikymo metu E. S. jau buvo atvykęs ir matė visą įvykį. Bandant brolį sulaikyti, E. S. ėmė brolį už rankos, neleido jo sulaikyti. Ji pati E. S. atitraukinėjo, kad kolega galėtų uždėti antrankius jo broliui. Automobilio „Mazda“ vairuotojas matė, kaip atvyko E. S.. A. S. buvo paguldytas ant žemės. Iki paguldymo A. S. bandė susigrąžinti į automobilį, o E. S. neleido, ėjo, buvo momentas, kai traukė brolį A. S. iš pareigūnų rankų, todėl ji pati E. S. atitraukinėjo nuo brolio, sakydama „Atsitraukite, leiskite sulaikyti brolį“. Po A. S. paguldymo E. S. taip pat lindo, trukdė sulaikymui, ji pati E. S. atitraukinėjo. Bandant uždėti A. S. antrankius, E. S. lindo prie gulinčio brolio, bandė neleisti jam uždėti antrankius. E. S. nebuvo pristatytas į komisariatą, nes buvo palikta viena motina neįgali, kurios negalėjo palikti be priežiūros. Reikalavo E. S. netrukdyti, kiekvieną kartą buvo garsiai išreikšta „Atsitraukite, netrukdykite“. E. S. sakė, kokia yra brolio liga. (b.l. 25-26)

Liudytojas R. I. teismo posėdyje paaiškino, kad E. S. jis nematė įvykio vietoje. Tuo momentu, kai atvažiavo policija, jo nebuvo. Gal vėliau atsirado, kai turgus pasidarė. Viskas prasidėjo, kai pradėjo tą asmenį tramdyti ar kviesti į mašiną.

Liudytojas V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo sulaikomas žmogus, priėjo sulaikomo asmens brolis, pradėjo sakyti apie prokuratūrą, stengėsi išvaduoti brolį, kuris tuo laiku buvo sulaikytas protokolo surašymui, norėjo jį išlaisvinti, sakė, kad pareigūnai paleistų, nes turės daug nemalonumų. Sulaikant asmenį E. S. pradėjo pareigūnams trukdyti, nesilaikė pareigūnų teisėtų nurodymų. Kiekvienas policijos pareigūnas nustato ribą, už kurios, jo manymu, yra saugu, imasi atitinkamų taktikos priemonių, jei reikia. Sulaikymo momentu naudojamos tam tikros sulaikymo priemonės ar būdai. Sulaikant asmenį jie dirba su ginklu, spec. priemonėmis, todėl laikomasi tokios taktikos. Vaizdo medžiagoje matosi, kaip E. S. bando jį atstumti. Kelis kartus jam buvo duota pastabų ir prašymų, paskui ir reikalavimų, kad žmogus netrukdytų. E. S. neklausė, nereagavo, jis turėjo stebėti tiek E. S., tiek savo porininkę, tiek sulaikinėti asmenį. Tai yra sunku, ir asmuo tikrai trukdė. E. S. trukdė tokiais veiksmais: jis buvo priėjęs, stengėsi atstumti ar paimti jį už rankos. Jis turėjo atstumti E. S. nuo savęs. Pagarsinus liudytojo tarnybinį pranešimą (b.l. 3), patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Iš pradžių jam stovint tarnybinio automobilio gale prieš A. S. veidas į veidą, o porininkei stovint iš kairės, Eugenijus atėjo per jų vidurį, traukė brolį į savo pusę, sakė: „viskas, mes gaištam savo laiką, mes išeinam“, tada jis buvo atstumtas. Iš pradžių jis E. S. sakė: “palaukit, ramiai, viską reikia išsiaiškinti“. Tada A. S. trenkė jam per rankas, buvo sulaikomas ir sulaikant Eugenijus buvo priėjęs kelis kartus, jo porininkė kažkokiu momentu turėjo jį laikyti. Sulaikymą jie turėjo daryti dviese. Kai laikė A. S. prispaudęs prie žemės, E. S. priėjęs paėmė jį už rankos, ar bandė pastumti, tiksliai pasakyti negali.

Liudytojas Š. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad stovėjo Antakalnio gatvėje prie poliklinikos, aikštelė buvo pilna. Iš pradžių jis stovėjo prieš mašinas, po to atsilaisvino kita vieta ir jis perstatė automobilį, sėdėjo mašinoje, klausė žinias, laukė 84 metų uošvienės. Iš galo mašinos atsirado žmogus, pradėjo ant jo šaukti, kad jis ne čia stovi. Jam netiko, kad jis stovi toje vietoje, nes netoli buvo pažymėtos invalidų vietos. Jis stovėjo ne invalidų vietoje, o šalia, net mikroautobusiukas galėjo pravažiuoti. Žmogus pradėjo šūkauti, tada jis jam pasakė „čiuožti iš čia“. Asmuo pradėjo aiškinti, kad iškvies policiją. Jis sutiko, kad kviestų, užsidarė langus ir toliau sėdėjo. Po to atėjo uošvienė, ir jis pradėjo važiuoti. Tas žmogus puolė prieš automobilį, vos neatsisėdo ant kapoto, šaukdamas „policija, policija atvažiavo“. Jis pasakė tam žmogui pasitraukti. Pamatė, kad atvažiavo policijos ekipažas ir bendravo toliau su pareigūnais. E. S. jis nematė. Jis išvažiavo, pabendravęs su policininkais. Kai policininkas pasodino A. S. į automobilį, V. K. bendravo su A. S., o mergina policininkė paėmė jo duomenis. Iš automobilio atėjo pareigūnas vyriškis, dar jo paklausinėjo, patikslino, ar kolegė paėmė jo duomenis ir leido jam važiuoti, nes uošvienei reikėjo skubiai nupirkti vaistų.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 10ANP-116531712-17, policijos pareigūnų R. K. ir V. K. tarnybiniais pranešimais, liudytojo V. K. paaiškinimu, vaizdo įrašu, vyresniojo tyrėjo R. B. tarnybiniu pranešimu, liudytojų R. K. ir V. K. parodymais, iš dalies pažeidėjo rašytiniu paaiškinimu ir teismo posėdyje duotais parodymais.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta:

Pagal Policijos registruojamų įvykių pažymą (BIRT žiūryklę) 2017 m. rugsėjo 4 d. 11.38 val. Bendrojo pagalbos centro telefonu gautas A. S. pranešimas, kad jis konfliktuoja su automobilio „Mazda“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, kadangi šis neleido pranešėjui pravažiuoti automobiliu. (b.l. 5-6)

Š. Z. paaiškinime nurodė, kad nuo 11.00 val. buvo prie Antakalnio poliklinikos, Vilniuje, Antakalnio g. 59. Buvo atvežęs pacientą į polikliniką. Buvo atvažiavęs su automobiliu „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį pastatė prie poliklinikos, kur yra pažymėtos neįgaliųjų vietos - kitoje pusėje (aikštelės šone prie šaligatvio, kur nubrėžtos linijos). Jo automobilis Kelių eismo taisyklių nepažeidė, niekam praėjimo nekliudė. Jam būnant automobilyje priėjo nepažįstamas vyras, pradėjo aiškinti, kad jo automobilis trukdo įvažiuoti į neįgaliojo vietą. Jis pasakė žmogui, kad jam neaiškintų, kaip jam stovėti ir kad eitų iš čia. Vyras buvo atėjęs iš gatvės, kiek matė, buvo be automobilio. Vyro necenzūriniais žodžiais nevadino ir jo kitais žodžiais neįžeidė. Vyras vaikščiojo šaligatviu, nematė, kad buvo su automobiliu, elgėsi neadekvačiai, šūkavo, rėkavo, mosikavo rankomis. Vyras jam sakė, kad iškvies policiją. Jis jam atsakė, kad kviestų, jeigu kam kažkas nepatinka. Sulaukus paciento apie 12.00 val. norėjo išvažinėti, tačiau prie automobilio atsirado tas pats vyras, stovėjo prie priekinio bamperio, per vidurį, sakė, kad iškvietė policiją ir jis neturi teisės išvažiuoti. Neužilgo atvažiavo policija. Atvažiavus pareigūnams, vyras pradėjo aiškinti situaciją pakeltu tonu, rėkauti. Policijos pareigūnas, vyras, bandė pranešėją nuraminti, tačiau vyras nesiklausė pareigūno. Pareigūnas prašė prieiti prie automobilio, klausė ar vyras rašys pareiškimą, tačiau minėtas vyras grasino advokatais, sakė rašys pareiškimą. Vėliau vyrui bevaikštant, pareigūnas paėmė jį už rankos, vedė iki tarnybinio automobilio, bandė nuraminti, tačiau vyras priešinosi. Ar vyras ką kalbėjo pareigūnų atžvilgiu, nežino, negirdėjo. Policijos pareigūnė užrašė jo duomenis. Vyrą policijos pareigūnas įsodino į tarnybinį automobilį ir vėliau priėjo prie jo, klausė jo vardo. Jis atsakė, kad kolegė užrašė duomenis. Po to policijos pareigūnas leido važiuoti. Išvažiuojant vyras sėdėjo tarnybiniame policijos automobilyje. Kas vyko toliau nežino. Jis vyrui negrasino susidorojimu ir suduoti tikrai nenorėjo. Buvo išlipęs iš automobilio, kai vyras norėjo atsisėsti ant jo automobilio variklio dangčio. (b.l. 12)

Policijos pareigūnų V. K. bei R. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 12 val. 10 min iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Antakalnio g. 59 pranešėjas konfliktuoja su „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju dėl pravažiavimo. Atvykus nurodytu adresu susiskambino su pranešėju, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. S., gim. 1958-09-11, kuris pakėlęs telefono ragelį nešnekėjo, tik girdėjosi šūkavimai, policijos pagalbos šauksmas. Prie Antakalnio poliklinikos centrinio įėjimo pastebėjo minėtą „Mazda“ automobilį ir prieš jį stovintį asmenį, kaip vėliau paaiškėjo - pranešėją A. S.. R. K. pradėjus bendrauti su automobilio „Mazda“ vairuotoju Š. Z., šis paaiškino, kad A. S. priėjęs pradėjo konfliktuoti, garsiai šūkauti dėl stovėjimo vietos, kad statyti automobilio, kur pastatyta vairuotojo „Mazda“, negalima, nes jis negali pasistatyti savo automobilio. V. K. bendraujant su pranešėju A. S., bandant išsiaiškinti įvykusį konfliktą, A. S. pradėjo keiktis viešoje vietoje („bliat, nahui“), šūkauti, įžeidinėti pareigūnus, kad jie piemenys, visiški durniai, jų pagalbos reikia kviestis daug kartų, kad atvyktų. A. S. paprašius nusiraminti ir paaiškinus, kad prieitų iki automobilio, nes jam bus surašytas protokolas už necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje, pilietis paskambino savo broliui, pasakęs, kad jį policijos pareigūnai tampo ir A. S. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Pasodinus A. S. į tarnybinį automobilį, jis pradėjo vėl rėkauti, kad serga ir jam trūksta oro, todėl R. K. atidarė galines tarnybinio automobilio duris. A. S. išlipo iš tarnybinio automobilio. (b.l. 3-4)

Dėl tolesnės įvykių eigos V. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad A. S. išlipus iš automobilio ir pareigūnams prie jo priėjus įsitikinti, kad niekam iš aplinkinių žmonių nesukels grėsmės, nes minėtas vyras buvo susijaudinęs ir labai agresyvus, po kurio laiko prie jų priėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. S. brolis, E. S. gim. 1957 m. E. S. pasakė pareigūnams, kad jo brolis eis su juo, nes jie neturi laiko dėl paliktos motinos poliklinikoje. E. S. buvo pareikalauta, kad netrukdytų, tačiau tuo tarpu A. S. trenkė V. K. per rankas, pradėjo mosikuoti su savo ranka prie veido srities ir norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, todėl A. S. buvo sulaikytas. Sulaikymo metu A. S. priešinosi pasyviais veiksmais, laikė rankas prie krūtinės ir nesileido vedamas prie tarnybinio automobilio, todėl jis buvo paguldytas ant žemės. V. K. paguldžius minėtą vyrą ant žemės, E. S. bandė savo brolį išlaisvinti kelis kartus ir taip pareigūnams trukdė atlikti tarnybines pareigas, todėl E. S. buvo kelis kartus atstumtas į šalį, pareikalavus netrukdyti pareigūnams. A. S. ir toliau bandė ištrūkti ir išvengti sulaikymo, todėl jam buvo panaudota spec. priemonė-antrankiai. (b.l. 3)

Analogiškas aplinkybes iki A. S. sulaikymo V. K. nurodė savo paaiškinime (b.l.15), dėl A. S. sulaikymo aplinkybių nurodė tiksliau, kad po to, kai A. S. išlipo iš policijos tarnybinio automobilio, prie pareigūnų priėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. S. brolis E. S.. E. S. pasakė, kad jie čia tik gaišta laiką ir jis su broliu tuoj pat išeina. E. S. stovėjo šalia V. K. ir R. K.. V. K. pareikalavo jo atsitraukti toliau. Jis ištiesė į šoną ranką ir atstūmė E. S.. E. S. pareikalavo atsitraukti nuo automobilio, kad netrukdytų pareigūnams dirbti. Tuo metu A. S. trenkė V. K. per rankas, pradėjo mosikuoti savo ranka jam prie veido ir norėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Sulaikymo metu A. S. priešinosi pasyviais veiksmais, laikė rankas prie krūtinės ir nesileido vedamas prie tarnybinio automobilio, todėl jis buvo paguldytas ant žemės. V. K. paguldžius A. S. ant žemės, E. S. bandė A. S. atitraukti nuo jo į savo pusę. V. K. E. S. pasakė, kad jis atsitrauktų nuo jų per penkis metrus ir netrukdytų atlikti tarnybines pareigas. E. S. nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų atsitraukti ir kelis kartus vėl buvo priėjęs prie V. K.. V. K. kelis kartus E. S. ranka atstūmė į šalį, ir reikalavo jiems netrukdyti. A. S. ir toliau bandė ištrūkti ir išvengti sulaikymo, todėl buvo panaudota spec. priemonė-antrankiai. Sulaikymo metu fizinė jėga buvo panaudota tik tiek, kiek to reikėjo pareigūnams sulaikyti A. S. ir atsižvelgus į jo amžių. Buvo iškviestas į pagalbą patrulių ekipažas ir A. S. buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. E. S. nebuvo sulaikytas dėl to, kad jis paaiškino, jog šiuo metu poliklinikoje yra neįgali jo motina. (b.l. 11)

R. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad pastebėjo, jog prie A. S. priėjo kažkoks asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo jo brolis E. S., gim. 1957-01-23, kuris pareigūnams išlipus paaiškino, jog ligoninėje yra atvežta neįgali senyvo amžiaus motina, kurią reikia prižiūrėti ir pradėjo tempti A. S., sakydamas, kad jam reikia eiti pas motiną. Asmenims paaiškinus, kad niekas niekur neišeis, paprašė E. S. netrukdyti ir atsitraukti, tačiau asmuo nepaleido brolio, rėkavo, kad iškvies ministeriją, kai tuo metu A. S. bandydamas pasišalinti trenkė V. K. per rankas. A. S. buvo paguldytas ant žemės ir panaudojant spec. priemones antrankius sulaikytas. Sulaikymo metu fizinė jėga buvo panaudota tik tiek, kiek to reikėjo pareigūnams sulaikyti A. S., atsižvelgus į jo amžių. Kartu su V-1731 pagalba A. S. buvo pristatytas į Vilniaus m. 1 policijos komisariatą. (b.l. 4)

Tyrėjas R. B. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 5 d bendrauta su R. I., kuris paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 12.00 val. buvo prie Antakalnio poliklinikos, Vilniuje, Antakalnio g. 59, automobilių stovėjimo aikštelėje. Apie įvykį prie poliklinikos nieko konkrečiai negalėjo nurodyti. Paaiškino, kad matė nepažįstamą vyrą, kuris buvo pasipiktinęs automobilių statymu ir dėl to turėjo pretenzijų, vyras elgėsi neadekvačiai, buvo agresyvus, kėlė konfliktą, mojavo rankomis, vaikščiojo pirmyn ir atgal šūkaudamas. Ar vyras įžeidinėjo policijos pareigūnus ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, negirdėjo. (b.l. 13)

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 12.00 val. į telefoną paskambino jo brolis A. S., kuris pasakė, kad jį sulaikė policijos pareigūnai ir pasodino į automobilį ir jis automobilyje dūsta. Broliui yra blogai su sveikata, jis serga astma, taip pat anksčiau buvo du infarktai. Jis atvažiavęs prie poliklinikos Antakalnio g. 59, Vilniuje, pastebėjo policijos automobilį, už automobilio grūmėsi policijos pareigūnas ir jo brolis. Brolis vėliau buvo pargriautas. Jis priėjęs prie automobilio paklausė, kas atsitiko. Brolis šaukėsi pagalbos. Jis ir aplinkui stovėję žmonės stovėjo šalia. Policijos pareigūnas taip pat pastūmė moterį, kuri filmavo visą įvykį. Jis prie vietos, kur grūmėsi pareigūnas, buvo priėjęs, į konfliktą nesivėlė. Ar policijos pareigūnas jam liepė nesiartinti, negirdėjo, buvo tik kelis kartus priėjęs. Po įvykio brolį išvežė su kitu policijos ekipažu. Su policijos pareigūnu jis nesigrūmė. Minėtas policijos pareigūnas sužalojo jo broliui veidą, rankas, dėl ko brolis patyrė fizinį skausmą. Viskas vyko labai greitai. (b.l. 10)

Policijos pateiktuose jų tarnybinio automobilio galinio vaizdo kamera darytame vaizdo įraše alwa 20170904 121827R, matyti kad 12:20:29 val. A. S. išlipa iš automobilio, vos R. K. atidarius duris ir nueina į automobilio galą. Taip pat iš automobilio išlipa V. K., prie jų prieina E. S.. E. S. kalba pakeltu tonu, sako broliui: “Vežk tu mamą pas gydytoją, aš iškviesiu tuoj iš ministerijos”, rankomis liečia brolį, tikslių veiksmų nesimato. V. K. atitraukia E. S. toliau nuo savęs ir reikalauja nesiartinti ir netrukdyti. V. K. pradeda sulaikinėti A. S.. V. K. paguldžius A. S. ant žemės, E. S. bando kištis lenkdamasis prie brolio, tačiau R. K. atitraukia jį toliau nuo A. S. ir V. K. į kairę pusę, V. K. taip pat dar kartą stumia ranka nuo savęs E. S.. Šis atstumtas pareigūnės perina į kairę pusę, pareigūnė ištiesta ranka jį prilaiko, kad nesiartintų prie sulaikomo brolio. Vaizdo įrašas baigiasi 12:21:26 val. (b.l. 7-8, 18)

A. S. sulaikymas toliau matyti vaizdo įraše alwa_20170904_122127_R" iš galinės automobilio vaizdo stebėjimo kameros 12:21:30 val. matosi, kad E. S. pakartotinai prieina prie V. K. ir gulinčio ant žemės A. S., vyresn. patrulė R. K. jį atstumia nuo įvykio vietos, kad netrukdytų surakinti A. S.. A. S. pradeda garsiai rėkauti. E. S. tuo metu vėl prieina, R. K. jį atitraukia nuo savęs, V. K. garsiai sušaukia trauktis jam, tačiau E. S. nuėjęs toliau, vėl prieina prie pareigūnų. V. K. dar kartą įsako trauktis. R. K. atitraukia E. S. nuo įvykio vietos. E. S. dar kartą prieina prie policijos pareigūnų, kurie liepia jam atsitraukti. A. S. rėkauja paguldytas už automobilio, E. S. atsitraukia sakydamas, „jam gi infarktas, durniai jūs, durniai paskutiniai ". Prie V. K. prieina nepažįstama moteris, kažką pradeda aiškinti, vėliau nueina į šoną. Įvykį matė aplink susirinkę žmonės. (b.l. 7-8, 18)

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

LR Policijos įstatymo 21 straipsnis numato, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 55 punkte nurodyta, kad „<...>Atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, asmens (-ų) fizines ir psichines savybes, konkrečią situaciją (aplinka, vieta, laikas) ir manydamas, kad asmuo gali netikėtai užpulti, privalo stengtis laikytis nuo jo (jų) saugiu atstumu ir pasirinkti tinkamą taktinę stovėseną, esant būtinybei, panaudoti prievartą". Vadovaujantis šia nuostata, asmens sulaikymo metu policijos pareigūnas gali duoti privalomus nurodymus asmenims, laikytis saugiu atstumu nuo pareigūno, todėl policijos patrulio V. K. nurodymas E. S. atsitraukti saugiu 5 metrų atstumu ir netrukdyti sulaikyti A. S. buvo teisėtas ir privalomas jį vykdyti.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad jis niekaip netrukdė policijos pareigūnams, jis priėjo prie jų tik norėdamas informuoti apie brolio A. S. sveikatos būklę, ir prašydamas elgtis su juo švelniau, paprašytas atsitraukti atsitraukė ir prie pareigūnų daugiau nesiartino, vaizdo įrašai akivaizdžiai paneigia šią poziciją.

Vaizdo įraše alwa 20170904 121827R matyti, kad atvykęs į įvykio vietą, E. S., iš karto priėjęs prie brolio A. S. ir jį sulaikiusių pareigūnų, net nesiaiškinęs situacijos pradeda reikalauti brolio eiti pas motiną, jį stumdamas, dėl ko V. K. jį nustumia pirmą kartą reikalaudamas nesiartinti ir netrukdyti. Antrą kartą jis puola prie brolio, kai V. K. bando uždėti jam antrankius, tuomet jį atitraukinėja R. K., iš E. S. gestikuliavimo matyti, kad jis nesileidžia nustumiamas. Kai pareigūnė jį atitraukia, stumiant ranka ir V. K., jis iš kitos pusės bando prieiti prie brolio, pareigūnė trečią kartą jam neleidžia. Vėliau jau V. K. garsiai bent du kartus liepia jam ir kitiems asmenims atsitraukti saugiu 5 metrų atstumu nuo sulaikomo asmens, o E. S. vis tiek du kartus bando priartėti prie brolio.

Šie vaizdo įrašai patvirtina liudytojų V. K. ir R. K. teiginius, kad E. S. pradžioje aktyviais veiksmais kišosi į pareigūnų darbą, bandydamas nutraukti aplinkybių aiškinimąsi, išlaisvinti sulaikytą brolį, po to, kai policijos pareigūnai fiziškai sulaikinėjo A. S., kad jis nepasišalintų iš įvykio vietos, jis kelis kartus nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo laikytis 5 metrų atstumo nuo sulaikomo asmens, bandė prieiti prie sulaikomo asmens, dėl ko pareigūnai turėjo jį atstūminėti nuo savęs ir sulaikomo asmens.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisino savo elgesį tuo, kad policijos pareigūnai panaudojo akivaizdžiai neadekvačias ir neproporcingas priemones jo brolio atžvilgiu, todėl jis norėjo apginti brolį nuo kankinimo pasinaudodamas konstitucine teise. Teismas vertina, kad E. S. tik atvykęs ir tik keliolika sekundžių pabendravęs su broliu, neturėjo galimybės objektyviai įvertinti, ar pagrįstai pareigūnai sulaikė jo brolį A. S., ar situacija reikalavo fizinės prievartos panaudojimo jį sulaikant. Kaip matyti iš įrašo, jis pats skatino ir lenkė A. S. šalintis iš įvykio vietos, dar net nežinodamas, jog šis jau yra sulaikytas, ir tik trumpam pasišalinęs iš tarnybinio automobilio. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, A. S. būdamas sulaikytas bandė pasišalinti, tai ir nulėmė fizinės prievartos naudojimą. Fizinio skausmo sukėlimą A. S. galėjo nulemti ne tai, kad pareigūnas atliko skausmą keliančius veiksmus, o tai, kad A. S. priešinosi sulaikomas.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo laikė, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, gindamas brolį, tačiau LR ANK 16 straipsnis nustato, jog būtinojo reikalingumo sąlygas atitinkanti veika yra tik tokia, kuri padaroma, siekiant pašalinti pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jei šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Šiuo atveju E. S. būtų apsaugojęs brolio sveikatą ir kitu būdu –paprasčiausiai įtikinęs jį nusiraminti, racionaliai pabendrauti su policijos pareigūnais, nesipriešinti sulaikymui, kol išaiškės visos įvykio aplinkybės, o ne skatinęs jį pasitraukti iš įvykio vietos. Taigi konstatuotina, kad būtinojo reikalingumo sąlygų šioje situacijoje nebuvo.

Pažeistų teisių gynimo būdus numato teisės aktai, todėl manydamas, kad pareigūno veiksmai yra neteisėti ar viršijo jo įgaliojimų ribas, asmuo galėjo juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka, kreipiantis į policijos pareigūnų veiklą prižiūrinčias institucijas, tačiau ne trukdant vietoje pareigūnui atlikti pareigas.

Kadangi E. S. 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 12.21 val., Antakalnio g. 59, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje trukdė policijos pareigūnams atlikti tarnybines pareigas, sulaikant A. S., nevykdydamas jų reikalavimo atsitraukti, bandydamas išlaisvinti sulaikytą brolį, jo veika kvalifikuotina kaip LR ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad jis anksčiau yra baustas administracine tvarka, neteistas, dirba. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, kad iš esmės sąmoningai nesiekė pažeisti valdymo tvarką, jo veiksmai galėjo būti nulemti emocinės būklės, išsigandus dėl artimo šeimos nario sveikatos būklės, laikytina, jog LR ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta sankcija nėra adekvati ir proporcinga esamai situacijai, todėl vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, jam skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 23 str., 24 str., 34 str., 35 str., 629 str., 635-636 str., 646 str., 674 str., teismas

nutarė:

pripažinti E. S., a/k (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras(Teisėja A.V.)Teisėja Nida Vigelienė2017 m. gruodžio 13 d..