Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-88-543/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
1-88-543/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
S. Š.
Kaltinamasis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-88-543/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25593-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.1.1; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. K.,sekretoriaujant V. V.,dalyvaujant prokurorui A. J.,nukentėjusiajam S. Š., nukentėjusiojo atstovui advokatui A. V. P.,kaltinamajam J. M., jo gynėjui advokatui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos (toliau tekste-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, 32 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. M. 2019 m. birželio 14 d. apie 8.30 val., (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kieme asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prieš S. Š., t. y. kairiu keliu spyrė nukentėjusiajam į dešinės pusės kirkšnį, taip smurtaudamas nukentėjusiajam S. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos kirkšnio dešinėje pusėje, pereinant į sėklidžių dešinę pusę.

Kaltinamasis J. M. kaltę iš esmės pripažino ir duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad nusikaltimo padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini). S. Š. yra jo bendradarbis, su juo anksčiau konfliktų neturėjo. Iš 2019-06-13 į 2019-06-14 naktį kartu su V. P. dirbo naktinę pamainą, po pamainos apie 8 val. dalyvavo rytiniame susirinkime, po to apie 8:30 val. kartu su V. ir S. išėjo į kiemą parūkyti. Visi trys tarpusvį kalbėjosi, bekalbant nukentėjusysis jį pavadino durneliu, dėl to jis įsižeidęs, kairiu keliu spyrė S. kažkur į dešinę šono pusę, kur tiksliai įspyrė, negali pasakyti, bet jam atrodo, kad koja pataikyti į tarpukojį negalėjo. Po šio konflikto išvažiavo į namus. Civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau nesutinka su jo dydžiu, mano, kad neturtinė žala turėtų būti nustatyta ne didesnė kaip 500 Eur.

Teisme apklaustas nukentėjusysis S. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2019-06-14 apie 08.00 val. atėjo į darbą ir perėmė pamainą iš naktinių budėtojų J. M. ir V. P.. V. jį pakvietė parūkyti ir jie išėjo į lauką. J. M. stovėjo šalia. Su V. kalbant apie buitinius dalykus, J. M. ėmė juoktis ir sakyti, kad S. kalba nesąmones ir kvailystes. Tada kaltinamajam pasakė, kad jis juokiasi net neišklausęs ir pridūrė, jog elgiasi kaip mažas vaikas. Dėl šių pasakytų žodžių J. M. labia susinervino, priėjo visai arti, prie pat jo veido, sakydamas, kad „kas tu toks, iš kur čia atsiradai”, jam visai nesitikint, staiga spyrė keliu į gaktikaulį. Jis, siekdamas išvengti dar didesnio konflikto, susitvardė ir kaltinamajam atgal nesudavė. J. M. nuėjo į savo automobilį ir išvyko į namus. Dėl suduoto smūgio juto stiprų fizinį skausmą. Virš dešinės kirkšnies atsirado ryški hematoma ir buvo iškilęs gumbas, todėl kreipėsi į medikus. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, nes 10 dienų jautė stiprų fizinį skausmą, pablogėjo psichoemocinė būsena, atsirado baimės, nerimo jausmas, sumenko savivertė, todėl kreipėsi pas gydytoją psichiatrą, nes atsinaujino anksčiau turėtos psichinės sveikatos problemos, buvo stacionarizuotas psichikos sveikatos centre. Nedarbingumas nebuvo suteiktas, nes įmonės interesus laikė svarbesniais. Neturtię žalą vertina 5000 eurų ir prašo ją priteisti iš kalto asmens.

Iš 2019 m. birželio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad atliekant pirminę apklausą, S. Š. nurodė, kad J. M. birželio 14 d. apie 8 val. 25 min. (duomenys neskelbtini) teritorijoje smurtavo jo atžvilgiu, įspyrė šalia kirkšnies, dėl to iškilo hematoma ir vizualiai matosi nuo smūgio atsiradęs gumbas (b. l. 1-4).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), lauko teritorija šalia nakvynės namų, protokole nurodyta, kad tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 11–13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2019 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. G 542/2019 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajam S. Š. buvo nustatyti sužalojimai – kraujosruva poodyje kirkšnio dešinėje pusėje, pereinant į sėklidžių kapšelio dešinę pusę, šis sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiavimo būdu arba krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje, jis kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Iš kitų objektų apžiūros protokolo ir filmuotos medžiagos matyti, kad lauke šalia Nakvynės namų kalbasi nukentėjusyisi S. Š., kaltinamsis J. M. ir liudytojas V. P., užfiksuota kaip kaltinamsis gestikuliuodamas rankomis eina link nukentėjusiojo, tuo metu liudytojas V. P. nusigręžia ir nueina į šalį, kaltinamasis priėjęs prie nukentėjusiojo, sulenkęs koją, keliu spiria į dešinės pusės šoną (1 t., b. l. 45-46).

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas J. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamojo J. M. ir nukentėjusiojo S. Š. įvyko konfliktas, kuris kilo dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų. Kaltinamasis J. M., aiškindamas apie konflikto aplinkybes, pripažino, kad jis priėjo prie nukentėjusiojo ir kilusio ginčo įkarštyje, nesusitvardęs, pirmas pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y. tyčia įspyrė keliu nukentėjusiajam S. Š. į dešinį šoną. Nukentėjusysis S. Š. patvirtino, kad kaltinamasis spirdamas keliu, pataikė į kirkšnį ir gaktos kaulą, dėl to atsirado hematoma ir gumbas. Šias aplinkybes patvirtina filmuota medžiaga įvykio metu, teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam S. Š. nustatyta poodinė kraujosruva kirkšnio dešinėje pusėje, pereinant į sėklidžių kapšelio dešinę pusę, šis sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, teismui nekyla abejonės, kad kaltinamasis J. M. tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir, suduodamas keliu smūgį į dešinį šoną, pataikė nukentėjusiajam S. Š. į kirkšnio dešinę pusę, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo J. M. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam J. M.

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos kelios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal straipsnio sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Parenkant bausmę kaltinamajam J. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuriuo buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikaltimas įžūlus, smurtauta prie viešosios įstaigos, matant kitiems asmenims, ir be jokios pateisinamos dingsties. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra. J. M. šį nusikaltimą padarė būdamas neteistu, tačiau po šio nusikaltimo padarymo, iki priimant nuosprendį, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymų nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, bausmę yra atlikęs, turintis neišnykusį teistumą, yra baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 65-66). Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) administracijos charakterizuojamas gerai, kaip energingas, greitų reakcijų, stiprių emocijų ir gero jumoro jausmo darbuotojas (b. l. 81). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. M. turi tam tikrų sveikatos problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas (b. l. 70, 78). Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. M. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės minimumo ir maksimumo vidurkiui.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. Š. palaikė baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo J. M. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 34-36). Teismo posėdžio metu nukentėjusyis paaiškino, kad nusikaltimu jam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis buvo sumuštas kitų asmenų akivaizdoje; dėl suduotų smūgio jis 10 dienų jautė labai stiprų skausmą, buvo sutrikdyta jo sveikata, mėnesį laiko jautė liekamuosius reiškinius, pablogėjo psichoemocinė būsena, atsirado baimės, nerimo jausmas, sumenko savivertė, todėl kreipėsi pas gydytoją psichiatrą, nes atsinaujino anksčiau turėtos psichinės sveikatos problemos, buvo stacionarizuotas (duomenys neskelbtini), dėl smurto išpuolio patyrė stresą, jam sutriko miegas, padidėjo jautrumas, atsirado nesaugumo jausmas, baimė vaikščioti vienam, visa tai kėlė neigiamus išgyvenimus. Nusikaltimu padarytą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 5 000 Eur. Kaltinamasis J. M. iš dalies pripažino civilinį ieškinį ir nurodė, kad sutinka sumokėti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra sveikatai padarytos žalos mastas ir kilę padariniai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. Š. sveikatą. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl suduoto smūgio jautė fizinį skausmą, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus. Dėl patirto streso sutriko miegas, atsirado nesaugumo jausmas, nerimas, tai kėlė neigiamus išgyvenimus. Įvertinus visa tai, pripažintina, kad nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą yra visiškai pagrįstas (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tačiau nukentėjusiojo nurodyta 5000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti vis tik yra neadekvati nusikalstamų veiksmų padariniams, nes S. Š. sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai, nukentėjusysis visą šį laiką dirbo, jam nebuvo suteiktas nedarbingumo laikotarpis, nors nukentėjusysis pateikė medicinos dokumentų išrašus, kuriuose yra nurodyta, kad 2019 m. lapkričio mėnesį kreipėsi pas psichiatrą ir nuo (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent padaryti sužalojimai įtakojo minimus psichikos susirgimus, nes medicininių dokumentų išrašuose yra konstatuota, kad nukentėjusysis dėl (duomenys neskelbtini) yra gydytas dar iki šio įvykio. Tuo pagrindu ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-452/2014, 2K-540/2014, 2K-99-507/2015, 2K-201-697/2015, 2K-109-976/2018 ir kt.), teismas daro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiojo patirtą skausmą, skriaudą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus atitiktų 600 Eur dydžio kompensacija.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–307 straipsniais,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Priteisti S. Š. iš J. M. 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja I. K.