Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

2020-10-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1056-878/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-23
Bylos Nr.
A5.-1056-878/2020
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00318-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Inga Liubinienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. B.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-1056-878/2020
Teisminio proceso Nr.4-13-3-00318-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 6.1; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. spalio 23 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant R. K.,

dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui N. L.,

administracinėn atsakomybėn traukiamai J. B. ir jos įgaliotam atstovui advokatui V. P.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) vadove, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B., būdama MB (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Įmonė) (registracijos adresas (duomenys neskelbtini) vadove, MB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nesudariusi rašytinių darbo sutarčių su E. B., K. S. ir G. C. bei nustatyta tvarka apie šių asmenų įdarbinimą nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui vieną dieną iki numatytos darbuotojų darbo pradžios, MB (duomenys neskelbtini) naudai 2020 m. birželio 5 d. leido dirbti Įmonėje E. B., 2020 m. birželio 22 d. leido dirbti Įmonėje K. S., 2020 m. birželio 4 d. ir 2020 m. birželio 22 d. leido dirbti Įmonėje G. C.. Tuo J. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama J. B. pripažino padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, gailėjosi. Paaiškino, kad ji yra MB (duomenys neskelbtini) vadovė. Įmonė pagal užsakymus teikia valymo paslaugas, valo langus, baldus, atlieka tai, ko pageidauja klientai. Veiklą MB pradėjo 2020 m. sausio 29 d., o 2020 m. kovo mėnesį prasidėjo karantinas. Tik nuo 2020 m. birželio 16 d. buvo galima vėl pradėti dirbti. Iki karantino ji dirbo viena, kai reikėjo pagalbos, jai savanoriškai padėjo sūnus. Šiuo metu ji turi keletą darbuotojų. Ji skambino Valstybinei darbo inspekcijai (toliau ir – VDI) ir klausė, ar MB gali būti vykdomi savanoriški darbai. Apie tokius vykdomus darbus informaciją susirado internete, ieškojo, ką galima daryti, ko negalima, kaip įteisinti darbus, norėjo, kad viskas būtų legalu. Į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau ir – VMI) ji skambino bendruoju pagalbos telefonu. Trumpai papasakojo, kuo verčiasi, nepaaiškino, kam ji vadovauja. Iki galo neišsiaiškino, nepasitikslino, kokius darbus gali steigti MB vadovas. Pagalbos kreipėsi pas pažįstamus privačių įmonių vadovus, jie nurodė, kad jos MB gali būti savanoriško darbo organizatorius. E. B., K. S., G. C. jos MB dirbo pagal savanoriško darbo sutartis, nes jų pagalbos reikėjo tik kelioms valandoms, jai nereikėjo jų paslaugų visai darbo dienai. 2020 m. birželio 4 d. su sūnumi E. B. ji atliko valymo darbus bute. Sūnus jai padėjo atsinešti kopėčias, jas palaikė, pakeitė vandenį. Ten, kur ji nepasiekdavo, pavalydavo sūnus. Jokio atlygio už tai sūnus negavo. 2020 m. birželio 22 d. ji K. S. ir G. C. vežėsi į (duomenys neskelbtini) kaimą parodyti, kaip vykdomi valymo darbai, išsiaiškinti, ar jie sugebės dirbti tokį darbą. Tą dieną K. S. pavalė vieną langą, o G. C. kitą. Jie pabandė, ar galės dirbti tokį darbą. Už tą dieną jie jokio atlygio negavo. Po šitų įvykių 2020 m. birželio 29 d. K. S. ir G. C. buvo įdarbinti. G. C. šiuo metu jau nedirba, nes yra išvykęs ir mokosi. Tuo metu kai jis dirbo, buvo nepilnametis, byloje yra tėvų leidimas. Savo poelgį ji vertina blogai, taip pasielgė dėl nežinojimo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamos J. B. atstovas advokatas V. P. prašė teismo atsižvelgti į J. B. kaip vadovės patirtį. Įmonė įkurta tik 2020 m. sausio 29 d., o pažeidimai atsirado labai greitai, nes karantino metu buvo draudžiama atlikti tam tikrus veiksmus, todėl darbas vyko tik kelis mėnesius. J. B. norėjo laikytis įstatymų, tačiau tai darė taip, kaip pati suprato. J. B. turtinė padėtis nėra gera. Ji viena užaugino vyresnį sūnų, tėvas neprisidėjo prie jo išlaikymo, yra susidariusi nemaža skola. Vyresnysis sūnus yra buvęs moksleivis, šiuo metu atlieka karinę tarnybą. Kitas šeimoje augantis vaikas yra išlaikomas abiejų tėvų. MB vadovė negauna atlyginimo, ji dirba keliuose kituose juridiniuose asmenyse: (duomenys neskelbtini) ji gauna apie 100 Eur, „Saulėtekis“ apie 34 Eur, ji įsidarbino dar vienoje veikloje, susijusioje su rinkimais. J. B. turi administracinių nuobaudų tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos iš karto apmokėtos. Su dviem asmenimis buvo sudarytos darbo sutartys. Su G. C. sutartis buvo nutraukta, kadangi jis mokosi. Su K. S. sudaryta sutartis galioja, o pranešta apie ją buvo praktiškai iš karto po patikrinimo, tai yra 2020 m. birželio 29 d. Be to, J. B. gailisi, o tą įrodo, jog ji neslėpė nusižengimo faktų, pateikė visus turimus duomenis apie savo MB. Vadovė galėjo neteikti dalies dokumentų, ir jokių pažeidimų nebūtų buvę galima nustatyti. Apie 2020 m. birželio 22 d. pažeidimus kalbėta nebuvo, tačiau vadovė buvo įsitikinusi, kad darbus vykdė legaliai, todėl pateikė savo turimus dokumentus, tuomet VDI papildomai nustatė ir 2020 m. birželio 22 d. pažeidimą. Retas atvejis, kuomet pats vadovas stengiasi sąžiningai atlikti darbą, o padaro skriaudą sau pačiam. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, manytina, kad J. B. atžvilgiu turėtų būti taikomas ANK 34 straipsnis ir jai turėtų būti paskirta mažesnė bauda nei numatyta straipsnio sankcijoje. Prašo už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą J. B. paskirti 500 Eur baudą.

Teismo posėdžio metu VDI atstovas N. L. nurodė, kad atliekant nelegalaus darbo tyrimą, buvo nustatyta, kad J. B., būdama MB „Baltijos lašas“ direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį bei Užimtumo tarnybos 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi, esant darbinių santykių požymiams, leido E. B., K. S., G. C. dirbti įmonėje MB (duomenys neskelbtini), nesudariusi su jais darbo sutarčių bei nepranešusi VSDFV apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiu būdu J. B. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. 2020 m. birželio 11 d. gavus VMI elektroninį pranešimą, kad MB (duomenys neskelbtini) dirbantys valytojai nėra įdarbinti, 2020 m. birželio 26 d. minėtoje įmonėje buvo atliktas patikrinimas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2020 m. birželio 22 d. Užupių k. valymo darbus atliko MB direktorė J. B. kartu su K. S. ir G. C.. 2020 m. birželio 4 d. valytoja J. B. dirbo kartu su savo sūnumi E. B.. Direktorė inspektoriams aiškino, kad tuo metu jie vykdė savanoriškus darbus. Pagal Savanoriškos veiklos įstatymą MB vadovui tokios teisės nėra suteiktos, todėl savanoriškos darbo veiklos organizatore ji negalėjo būti. Tai buvo tiesiog neįteisinti darbo santykiai. Dirbantys asmenys minėjo, kad dirbo neatlygintinai. J. B. pati visus savo turimus dokumentus dėl savanoriško darbo apklausos metu pateikė VDI inspektoriams. Nelegalaus darbo pažeidimas buvo nustatytas iš jos pateiktų dokumentų. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, Institucijos atstovas prašo teismo J. B. skirti straipsnio sankcijos ribose numatytą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be pačios J. B. visiško prisipažinimo ir paaiškinimų jos kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti duomenys.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės (b. l. 3–4).

2020 m. birželio 26 d. paaiškinime J. B. nurodė, kad yra MB (duomenys neskelbtini) vadovė. Įmonė atlieka butų, nuosavų namų, laiptinių valymo paslaugas. 2020 m. birželio 22 d. jai langus padėjo valyti K. S. ir G. C., jos sesės sūnus (yra sesės I. S. sutikimas, kad ši sutinka, jog sūnus jai padėtų atlikti valymo darbus). Jie valė balkono langus pas draugę K. V.. Su K. S. 2020 m. birželio 1 d. sudaryta savanoriškos veiklos sutartis, o nuo 2020 m. birželio 29 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis. Su E. B. nuo 2020 m. birželio 1 d. sudaryta savanoriškos veiklos sutartis. Su G. C. nuo 2020 m. birželio 22 d. sudaryta savanoriško darbo atlikimo sutartis.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius, vykdantis skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus funkcijas S. L. 2020 m. birželio 26 d. pavedė darbo inspektoriams N. L. ir N. Č. atlikti MB (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimą (b. l. 6).

Nelegalaus darbo tyrimo 2020 m. rugpjūčio 6 d. akte Nr. NDA 0741-0605 užfiksuota, kad 2020 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno teritoriniame skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas dėl MB (duomenys neskelbtini), kodas juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), galimai nelegaliai dirbančių darbuotojų. Patikrinimo metu MB (duomenys neskelbtini) direktorė J. B. 2020 m. birželio 25 d. pateikė VDI paaiškinimą, kuriame nurodė, kad teikia valymo paslaugas butuose, laiptinėse, nuosavuose namuose, atliktų darbų nuotraukas įkelia į „Facebook“ internetinėje svetainėje esantį puslapį. 2020 m. birželio 4 d. su sūnumi E. B. ji (duomenys neskelbtini), atliko langų valymo darbus kambaryje ir balkone (pirmame aukšte). 2020 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini), tikslaus namo ir buto Nr. nenurodė, valymo darbus kartu su ja atliko K. S. ir G. C. (kuris yra jos sesės I. S. sūnus). 2020 m. birželio 22 d. valymo darbai pas K. V. bute (antrame aukšte) buvo vykdomi nuo 9.00 val. iki 13.00 val., buvo panaudotos valymo priemonės (indų ploviklis, guminis nubraukėjas, kailiukas, kibiras, skuduras). Tą dieną buvo išvalyti penki balkono langai ir vienas kambario langas. To, kad nurodyti darbai MB (duomenys neskelbtini) buvo atlikti kaip savanoriška veikla, MB (duomenys neskelbtini) direktorė J. B. paaiškinime nenurodė. 2020 m. liepos 7 d. atvykęs į VDI Kauno teritorinį skyrių liudytojas E. B. paaiškinime raštu nurodė, kad J. B. yra jo mama, kuri yra įkūrusi MB (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio mėnesį (tikslios dienos nenurodė) su mama buvo kalbėjęs, kad nuo 2020 m. liepos mėnesio pradės dirbti. Su mama J. B. yra pasirašęs savanoriškos veiklos sutartį ir yra buvęs objekte, (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 7 d., atvykęs į VDI Kauno teritorinį skyrių, liudytojas G. C. paaiškinime raštu nurodė, kad 2020 m. birželio 22 d. su MB (duomenys neskelbtini) direktore J. B. (nurodė, kad ji yra jo teta) buvo susitarę, kad ji parodys, kaip atliekami valymo darbai (duomenys neskelbtini). (tikslaus adreso nenurodė). Tą dieną objekte (bute) ne tik stebėjo valymo darbus, bet ir išvalė keletą langų. Su J. B. jis tarėsi, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. bus įdarbintas MB „Baltijos lašas“. 2020 m. liepos 22 d. atvykęs į VDI Kauno teritorinį skyrių liudytojas K. S. paaiškinime raštu nurodė, kad 2020 m. birželio 22 d. buvo susitikęs su MB (duomenys neskelbtini) direktore J. B. (duomenys neskelbtini), dėl valymo darbų atlikimo. K. S. nurodė, kad tą dieną stebėjo, kaip atliekami valymo darbai, ir, šiai veiklai patikus, jis norėjo įsidarbinti MB (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį. Nurodė, kad tame objekte (bute) darbus atliko (duomenys neskelbtini) vadovė J. B. ir G. C.. Patikrinimo metu iš pateikto MB (duomenys neskelbtini) direktorės J. B. VDI savanoriškų darbų ir asmenų, atliekančių savanoriškus darbus, apskaitos žurnalo nustatyta, kad buvo įrašyti šių asmenų duomenys: E. B., G. C. ir K. S., buvo nurodytas ir šių asmenų atliktų darbų pobūdis (langų valymas), nurodyta E. B. darbų atlikimo pradžia ir pabaiga, tai yra nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., G. C. ir K. S. darbų atlikimo laikotarpiai, tai yra nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., nurodytas savanoriškus darbus organizuojančios įstaigos ar organizacijos pavadinimas, tai yra MB (duomenys neskelbtini), nurodytas savanoriško darbo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo, tai yra J. B., ir įrašyti nurodytų asmenų parašai ir datos. K. S. dėl savanoriškos veiklos sutarties Nr. 1, sudarytos 2020 m. birželio 1 d., ir dėl jo pasirašyto savanoriškų darbų atlikimo plano nieko paaiškinti negalėjo. K. S. paaiškino, kad darbo sutartį su MB (duomenys neskelbtini) direktore J. B. pasirašė birželio mėnesio pabaigoje (duomenys neskelbtini), o ar sveikatos pasitikrinimą atliko prieš pasirašant darbo sutartį, ar po to, paaiškinti negalėjo. Patikrinimo metu iš K. S. pateiktos darbo sutarties nustatyta, kad ji su MB (duomenys neskelbtini) direktore J. B. buvo sudaryta 2020 m. birželio 29 d., joje buvo nurodyta, kad darbuotojas K. S. pradeda dirbti 2020 m. birželio 30 d., darbo sutartyje buvo nurodytos darbuotojo darbo funkcijos, tai yra langų valytojas. Iš MB (duomenys neskelbtini) direktorės J. B. pateiktų dokumentų nustatyta, kad dėl valymo darbų atlikimo direktorė J. B. su E. B. ir K. S. 2020 m. birželio 1 d. buvo sudariusi savanoriškos veiklos sutartis, o su G. C. sutartį sudarė 2020 m. birželio 22 d., šiose sutartyse buvo nurodyta, kad jos įsigali nuo pasirašymo momento ir galioja iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Patikrinimo metu MB (duomenys neskelbtini) direktorė J. B. pateikė su nurodytais asmenimis sudarytas savanoriškos veiklos sutartis, savanoriškų darbų atlikimo planus (kuriuose buvo nurodyti ir kiti darbai: padėti valyti langus, padėti nuvairuoti automobilį, turint galiojantį vairuoto pažymėjimą, padėti kituose valymo darbuose pagal poreikį, ir atitinkančius darbus pagal amžių, pagalbiniai darbai). MB „Baltijos lašas“ direktorės J. B. darbdavio užpildytas (dėl valytojo pareigų) privalomo sveikatos patikrinimo medicinines ?pažymas – siuntimus (forma Nr.047/a), K. S. (buvo užpildyta 2020 m. birželio 1 d.), E. B. (buvo užpildyta 2020 m. birželio 1 d.) ir G. C. (buvo užpildyta 2020 m. birželio 22 d.) ir MB (duomenys neskelbtini) direktorės J. B. pasirašytą 2020 m. birželio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame pažymėta, kad G. C. 2020 m. birželio 4 d. faktiškai dirbo 8.00 val., E. B. 2020 m. birželio 5 d. faktiškai dirbo 8.00 val., G. C. ir K. S. 2020 m. birželio 22 d. faktiškai dirbo po 4 val. Patikrinus nurodytų darbuotojų duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų bazėje nustatyta, kad darbuotojai G. C. ir K. S. MB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinti 2020 m. birželio 30 d., darbuotojas E. B. MB (duomenys neskelbtini) įdarbintas nebuvo. Patikrinimo metu nustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini) direktorės J. B. vykdoma valymo darbų veikla neatitiko savanoriškos veiklos organizavimo tvarkos, nes pagal Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo (nustato savanoriškos veiklos ypatumus, savanoriškos veiklos principus, savanorio ir savanoriškos veiklos organizatoriaus teises ir pareigas, savanoriškos veiklos organizavimo tvarką, savanorių draudimo, savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo atvejus, toliau – Įstatymas) 6 straipsnį, MB nustatyta tvarka įregistruota kaip savanoriškos veiklos organizatoriaus negalėjo būti ir MB (duomenys neskelbtini) direktorė J. B. savanoriškos veiklos organizatoriaus teisių negalėjo turėti (įstatymo 8 straipsnis), todėl J. B. buvo organizuojama ir vykdoma, kaip nelegali veikla. Patikrinimo metu iš pateiktų MB (duomenys neskelbtini) direktorės J. B. dokumentų nustatyta, kad valymo darbus 2020 m. birželio 4 d. E. B. ir 2020 m. birželio 22 d. G. C. ir K. S. vykdė susitarę su J. B., esant darbo santykių požymiams, nebūdami MB (duomenys neskelbtini) tikraisiais nariais ir MB (duomenys neskelbtini) direktorei J. B. nesudarius su darbuotojais rašytinių darbų sutarčių. Tokiu būdu, MB (duomenys neskelbtini) direktorė J. B. neužtikrino ir nekontroliavo, kad darbuotojams E. B., G. C. ir K. S. būtų leista dirbti MB „Baltijos lašas“ tik sudarius su jais rašytinio darbo sutartis bei nustatyta teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie šių darbuotojų priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 7–8).

E. B. 2020 m. liepos 7 d. paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad J. B. yra jo mama, kuri, jo žiniomis, įkūrė MB (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio mėnesį, dienos nepamena, su mama nuvažiavo apžiūrėti, kaip vyksta valymo procesas. Tą dieną jis langų nevalė, tik padėjo sunešti valymo įrangą. Tuo metu nei apie darbo užmokestį, nei valandas su mama nesitarė. Savanoriškos veiklos sutartį pasirašyti jam nurodė motina, jis pasirašė. Šiuo metu MB (duomenys neskelbtini) jis nebedirba. Nežino, ar šiuo metu mama vykdo individualią veiklą, ar kažkas su ja dirba. Su mama yra važiavęs tik į (duomenys neskelbtini) esantį objektą (b. l. 11).

K. S. 2020 m. liepos 22 d. paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad 2020 m. birželio 22 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) susitikti su MB (duomenys neskelbtini) vadove J. B.. Susitikus ji paklausė, ar jis kada nors yra bandęs valyti langus, jis atsakė, kad ne. Tuomet jis su J. B. nuėjo iki vietos, kur buvo valomi langai, ji valė, o jis stebėjo, kaip viskas vyksta. Dėl savanoriškos veiklos sutarties nieko pakomentuoti negali, nes neprisimena. Neprisimena, ar jam J. B. siūlė atlikti darbus pagal savanoriškos veiklos sutartį. Jam darbo pobūdis patiko, todėl norėjo įsidarbinti pagal darbo sutartį. Neprisimena, kada jį siuntė pasitikrinti sveikatos. Objekte taip pat buvo G. C., kuris stovėjo ir žiūrėjo, kaip vyksta darbai. Jis pats, kiek pabuvęs, išvyko. Darbo sutartį pasirašė adresu (duomenys neskelbtini). Nuo kada jis turės pradėti darbus, nebuvo kalbėta. To, ar medicininę apžiūrą praėjo prieš įsidarbinant, ar po to, nepamena. Dėl savanoriškų darbų ir asmenų, atliekančių savanoriškus darbus apskaitos žurnalo, nieko paaiškinti negali, neprisimena (b. l. 12).

G. C. 2020 m. liepos 7 d. paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad J. B. yra jo teta. 2020 m. birželio 22 d. jis su teta susitarė, kad ji parodytų, kaip vyksta valymo procesas, kadangi nuo 2020 m. liepos 1 d. ketino pas ją įsidarbinti vasaros laikotarpiui. Teta jį nusivežė į (duomenys neskelbtini), ten stebėjo valymo procesą. Darbo pabaigoje keletą valandų J. B. davė jam pabandyti išvalyti keletą langų. 2020 m. birželio 22 d. jie susitarė dėl darbo valandų ir užmokesčio. Valymo darbus šioje įmonėje jis pradėjo nuo 2020 m. liepos 1 d (b. l. 14).

Iš MB (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijos matyti, jog šį mėnesį savanoris K. S. iš viso dirbo 1 dieną, tai yra 2020 m. birželio 22 d. 4 val., savanoris G. C. dirbo 2 dienas, tai yra 2020 m. birželio 4 d. 8 val. ir 2020 m. birželio 22 d. 4 val., o savanoris E. B. dirbo 1 dieną, tai yra 2020 m. birželio 5 d. 8 val. (b. l. 15).

Iš savanoriškų darbų ir asmenų, atliekančių savanoriškus darbus, apskaitos žurnalo kopijos matyti, jog numatyta E. B. savanoriško darbo pradžia – 2020 m. birželio 1 d., pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 31 d., G. C. savanoriško darbo pradžia – 2020 m. birželio 22 d., pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 31 d., o K. S. savanoriško darbo pradžia – 2020 m. birželio 22 d., pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 16).

Iš K. S. savanoriško veiklos sutarties kopijos matyti, jog ši sutartis įsigaliojo nuo 2020 m. birželio 1 d. ir galiojo iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Savanoriškų darbų atlikimo plane nurodyta, jog K. S. sutarties galiojimo laikotarpiu turėjo padėti valyti langus, padėti nuvairuoti automobilį, jeigu turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, padėti kituose valymo darbuose pagal poreikį, ir atitinkančius darbus pagal amžių, atlikti pagalbinius darbus (b. l. 17–21).

Iš K. S. darbo sutarties kopijos matyti, kad K. S. nuo 2020 m. birželio 30 d. oficialiai pradėjo dirbti MB (duomenys neskelbtini) langų valytoju, valytoju, nustatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį (b. l. 22–23).

Iš E. B. savanoriškos veiklos sutarties kopijos matyti, jog ši sutartis įsigaliojo nuo 2020 m. birželio 1 d. ir galiojo iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Savanoriškų darbų atlikimo plane nurodyta, jog K. S. sutarties galiojimo laikotarpiu turėjo padėti valyti langus, padėti nuvairuoti automobilį, jeigu turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, padėti kituose valymo darbuose pagal poreikį, ir atitinkančius darbus pagal amžių, atlikti pagalbinius darbus (b. l. 24–28).

Iš G. C. savanoriškos veiklos sutarties kopijos matyti, jog ši sutartis įsigaliojo nuo 2020 m. birželio 22 d. ir galiojo iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Savanoriškų darbų atlikimo plane nurodyta, jog G. C. sutarties galiojimo laikotarpiu turėjo padėti valyti langus, padėti nuvairuoti automobilį, jeigu turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, padėti kituose valymo darbuose pagal poreikį, ir atitinkančius darbus pagal amžių, atlikti pagalbinius darbus. Jo motina I. S. 2020 m. birželio 1 d. pateikė rašytinį sutikimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad jos sūnus G. C. padėtų atlikti savanoriškus darbus savo tetai J. B. (b. l. 29–32).

VSDFV pateiktame rašte nurodė, jog MB (duomenys neskelbtini) pranešimus 1–SD apie apdraustųjų G. C. valstybinio socialinio darbo pradžią nuo 2020 m. birželio 30 d. pateikė 2020 m. birželio 29 d. 15.50 val., K. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. birželio 30 d. pateikė 2020 m. birželio 29 d. 14.39 val. (b. l. 33).

Iš privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos kopijos matyti, jog G. C. medicininę apžiūrą praėjo 2020 m. birželio 22 d (b. l. 35).

Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ pateiktų duomenų matyti, jog MB (duomenys neskelbtini) vadovė nuo 2020 m. sausio 29 d. yra J. B. (b. l. 36).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad J. B. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai ir jos kaltė dėl nelegalaus darbo nusižengimo yra įrodyta.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje apibrėžta darbo sutarties sąvoka: darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; pagal šio straipsnio 2 dalį pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnio 2, 4 dalys). Taigi, darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, apie tai nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Pažymėtina ir tai, kad DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Tai reiškia, kad darbuotojas ir išbandymo laikotarpiu privalo dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį.

Pagal formuojamą teismų praktiką, tam, kad darbą būtų galima vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad K. S., G. C. ir E. B. MB (duomenys neskelbtini) naudai dirbo nelegaliai, tai yra nesudarius su jais darbo sutarčių bei nustatyta tvarka apie jų įdarbinimą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui vieną dieną iki darbuotojų darbo pradžios. Nustatyta, kad K. S. nelegaliai dirbo 1 dieną, tai yra 2020 m. birželio 22 d. dirbo 4 val., G. C. dirbo 2 dienas, tai yra 2020 m. birželio 4 d. – 8 val. ir 2020 m. birželio 22 d. – 4 val., o E. B. dirbo 1 dieną, tai yra 2020 m. birželio 5 d. – 8 val. Tarp MB (duomenys neskelbtini) vadovės J. B. ir K. S., G. C. ir E. B. susiklostę santykiai laikytini darbo teisiniais santykiais, kadangi minėti asmenys dirbo MB (duomenys neskelbtini) naudai ir veikė pagal MB vadovės J. B. tiesioginius nurodymus. MB (duomenys neskelbtini) vadovė nurodė, jog manė, kad darbus vykdo legaliai, kadangi su minėtais darbuotojais buvo sudarytos savanoriškos veiklos sutartys, ji jiems už darbą nemokėjo, šią aplinkybę patvirtino ir patys darbuotojai, tačiau Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme nėra numatyta galimybė savanorišką veiklą organizuoti siekiančiai pelno MB. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 6 straipsnio 9 punkte numatyta, jog savanorišką veiklą gali organizuoti ir kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams. Tuo tarpu iš bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų yra akivaizdu, kad MB (duomenys neskelbtini) nėra juridinis asmuo, siekiantis viešų interesų, ši MB už savo teikiamas paslaugas gaudavo atlygį, kurį panaudodavo savo interesams, taigi MG veikla buvo nukreipta tenkinti komercinius MB tikslus. Be to, aplinkybė jog K. S., G. C. ir E. B. už darbą nebuvo mokamas atlygis, nelaikytina reikšminga nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kvalifikacijai. Tai, jog darbdavys su dirbančiu asmeniu susitaria, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų egzistavimo. Pažymėtina, jog asmuo faktiškai atlikdamas funkcijas, už kurias paprastai yra atlyginama, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą.

Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad K. S. 2020 m. birželio 22 d., G. C. 2020 m. birželio 4 d., 2020 m. birželio 22 d., o E. B. 2020 m. birželio 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) naudai dirbo nelegalų darbą, todėl darbdaviui – MB (duomenys neskelbtini) vadovei J. B., kuri privalėjo kontroliuoti, kad būtų laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus, tačiau to nepadarė, kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti <...>.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio ?21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pažymėtina ir tai, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog J. B. leido dirbti nelegalų darbą trims asmenims, nelegalaus darbo trukmė trumpa – K. S. iš viso dirbo 1 dieną – 4 val., G. C. dirbo 2 dienas – 8 val., o E. B. dirbo 1 dieną – 8 val. Duodama parodymus J. B. buvo nuosekli, savo kaltę dėl nusižengimo padarymo pripažino, gailėjosi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. B. veiksmuose nebuvo piktybiškumo, tai yra ji nebuvo veikiama siekio savo kaltais veiksmais išvengti tam tikrų atsakomybių, o nusižengimo padarymui daugiau įtakos turėjo teisinis neišmanymas ir nepakankamai rūpestingas J. B. elgesys. Teismų praktikoje svarstant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir baudos skyrimo klausimą, teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime nėra laikomi tokiomis svarbiomis priežastimis, dėl kurių turėtų būti mažinama asmens atsakomybė, tačiau jie vertinami visų bylos aplinkybių kontekste, kartu įvertinant nusižengimu padarytos žalos mastą bei dėl administracinio nusižengimo kilusias pasekmes. J. B. bausta administracine tvarka, jai paskirtas baudas sumokėjusi (b. l. 36–46). Dirba, tačiau jos gaunamos darbinės pajamos yra menkos (b. l. 55), finansinė padėtis nėra gera. J. B. viena užaugino vyresnįjį sūnų E. B., sūnaus tėvo išlaikymo įsiskolinimas iki vaiko pilnametystės, tai yra 2019 m. rugpjūčio 18 d., yra 2533,42 Eur (b. l. 51), šiuo metu dar augina mažametį sūnų T. C. (b. l. 52). Įvertinęs J. B. nusižengimo pobūdį, padarytos žalos mastą, kilusias pasekmes, jos asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus visiškai įgyvendinta paskyrus jai mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijose numatyta minimali (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

J. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 700 Eur (septynių šimtų eurų) bauda.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Inga LiubinienėPapildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant unikalų mokėjimo kodą – ROIK 20122808536, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.