Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2012-07-23 · Administracinė byla Nr. A-662-2336-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-23
Bylos Nr.
A-662-2336-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02382-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Audrius Bakaveckas (pran.)
Pareiškėjas
M. L.
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Danjana“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
UAB „Danjana“, V. V.
Advokatai
Justas Čobotas, Jonas Kurlavičius
Kategorijos
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A662-2336/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02382-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 13.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui M. L.,pareiškėjo atstovui advokatui Justui Čobotui,atsakovo atstovui Danieliui Vysockiui,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Jonui Kurlavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Danjana“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – V. V. ir UAB „Danjana).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. L. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. A33-5485-(25.2.1) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją išduoti sąlygas vietiniams vandentvarkos įrenginiams projektuoti.

Paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 2 d. Administracijai pateikė prašymą Nr. A34-7363, kuriame pakartotinai (pirmas prašymas buvo pateiktas 2011 m. kovo 15 d.) prašė išduoti technines sąlygas vietiniams vandentvarkos įrenginiams projektuoti (duomenys neskelbiami). Administracija Sprendimu atsisakė išduoti sąlygas vietiniams vandentvarkos įrenginiams projektuoti, motyvuodama tuo, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų sprendiniai jau yra įgyvendinti, tačiau tame pačiame rašte, nurodyta, kad tinklai įregistruoti Valstybės įmonėje Registrų centre kaip nebaigtas statyti statinys (baigtumas 98 procentų). Pažymėjo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) iki 2011 m. lapkričio 10 d. nėra išdavusi statybos užbaigimo akto ir minėtų tinklų statyba nėra užbaigta, kaip numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnyje ir statybos techniniame reglamente STR1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“. Tvirtino, kad nei prašymo išduoti sąlygas vietiniams vandentvarkos įrenginiams projektuoti pateikimo Administracijai dieną, nei skundo pateikimo dieną tinklai nėra baigti statyti, t. y. Valstybės įmonėje Registrų centre nėra užregistruotas 100 procentų baigtumas, o Inspekcija dėl tinklų statybos užbaigimo nėra surašiusi tinklų statybos užbaigimo akto. Darė išvadą, kad 2007 m. kovo 3 d. detaliajame plane Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-67 nustatyti vandentiekio ir nuotekų tinklų sprendiniai nėra įgyvendinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės tarnyba atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad detalusis planas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, yra suprantamas kaip teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Atkreipė dėmesį, kad, spręsdamas klausimą dėl šio dokumento teisinio statuso administracinėje byloje Nr. A5-63/2003, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas (juo nustatytas teritorijos juridinis statusas) įeina į juridinių faktų sudėtį, būtiną tam tikriems santykiams atsirasti, o jo būdingas bruožas yra tas, kad kiti teisės aktai priimami po to, kai patvirtinamas detalusis planas, ir remiantis juo. Teigė, kad, pagal formuojamą administracinių teismų praktiką, detalusis planas – tai individualus teisės aktas. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T3-67 patvirtino J. K., A. K., D. P., J. P. 11,0411 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)), 26,7221 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)), 4,9135 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)) dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo (buvęs kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Šiuo detaliuoju planu buvo suprojektuotas naujas šiuo metu pareiškėjui priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)), kurio tikslinė žemės naudojimo paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog mažaaukštės gyvenamosios statybos sklypai ribojasi su Griovių geomorfologiniu draustiniu, šalia yra Baltiešos ežeras, Detaliojo plano sprendiniuose buvo numatyta centralizuota nuotekų surinkimo sistema. Tai, atsakovo teigimu, patvirtina ir Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. 1.7-3575. Paaiškino, kad dėl to Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. T3-67 2, 3 punktais įtvirtintas įpareigojimas žemės sklypų savininkams savo lėšomis įrengti visą detaliajame plane numatytą infrastruktūrą, o suformuoti nauji mažaaukštės gyvenamosios statybos sklypai ir juose esantys pastatai privalo būti prijungti prie centralizuoto tinklo. Nurodė, kad minėto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-67 3 punkte įtvirtinta nuostata, jog, pasikeitus savininkui, sąlygas dėl infrastruktūros įrengimo ir gyvenamųjų namų prijungimo prie centralizuoto vandentvarkos tinklo perima naujas savininkas (savininkai). Tvirtino, kad pareiškėjo planai žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)), esančiame (duomenys neskelbiami), statyti vietinius vandens valymo įrenginius prieštarauja patvirtinto ir galiojančio Detaliojo plano sprendiniams. Atkreipė dėmesį, kad Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog statinio projektas privalo būti rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Darė išvadą, kad, projektuojant gyvenamuosius namus Detaliojo plano sprendinių galiojimo teritorijoje, privaloma numatytus vandentvarkos objektus prijungti prie centralizuoto tinklo. Pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog šalia pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)) faktiškai jau pastatyti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklai, kurių baigtumas atitinkamai 53, 98, 98 procentų, ginčas dėl to nekyla. Pažymėjo, kad UAB „Danjana“ 2011 m. lapkričio 21 d. Kelio atstatymo akte nurodyta, jog vandentiekio, buitinės ir lietaus nuotekynės tiesimo darbai yra baigti ir atliktas gatvių atstatymas bei naujų nutiesimas virš naujai įrengtų inžinerinių tinklų. Be to, vandentiekio tinklais jau yra tiekiamas geriamasis vanduo pagal UAB „Danjana“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ 2011 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą geriamojo vandens teikimo laikiną sutartį Nr. LAIKv-10364. Pažymėjo, kad pagal šios sutarties 14 punktą laikinasis abonementas – UAB „Danjana“, įsipareigojo netrukdyti subabonementams pirkti vandenį. Darė išvadą, kad šiuo atveju neturi būti jokių kliūčių pareiškėjui prisijungti prie jau veikiančių vandentiekio tinklų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Administracijos Sprendimą ir įpareigojo Administraciją išduoti M. L. sąlygas vietiniams vandentvarkos įrenginiams projektuoti.

Nurodė Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T3-67 patvirtino žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), detalųjį planą. Šiuo detaliuoju planu buvo suprojektuotas naujas šiuo metu pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, kurio tikslinė paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Detaliojo plano sprendiniuose buvo numatyta centralizuota nuotekų surinkimo sistema. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. T3-67 4 punkte buvo numatyta, jog leidimai gyvenamųjų namų statybai bus išduodami įrengus sklypo infrastruktūrą (kelius, inžinerinius tinklus) pagal Detalųjį planą ir pripažinus juos tinkamais naudoti. Šio sprendimo 2 ir 3 punktuose tvirtintas įpareigojimas žemės sklypų savininkams savo lėšomis įrengti Detaliajame plane numatytą infrastruktūrą, o suprojektuoti nauji mažaaukštės gyvenvietės statybos sklypai ir juose esantys pastatai privalo būti prijungti prie centralizuoto tinklo. Nustatė, kad iš Administracijos 2011 m. lapkričio 7 d. Sprendimo matyti, jog Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisija 2010 m. kovo 25 d. protokolu Nr. 258 suderino inžinerinių tinklų ir kelių įrengimo gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbiami), projektą ir 2010 m. kovo 26 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 158 gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbiami) inžineriniams tinklams ir keliams įrengti. Pažymėjo, kad iš skundo matyti, jog pareiškėjas pageidauja pastatyti vietinius inžinerinius tinklus jam priklausančiame žemės sklype, esančiame žemės sklypų kvartale, (duomenys neskelbiami), todėl du kartus (2011 m. kovo 15 d. ir 2011 m. lapkričio 2 d.) kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti jų projektavimo reikalavimus, tačiau jie pareiškėjui nebuvo išduoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, pareiškėjo prašymus nagrinėjant Administracijoje, inžineriniai tinklai (duomenys neskelbiami), buvo visiškai nutiesti ir teisės aktų nustatyta tvarka konstatuotas tų darbų baigimo faktas. Darė išvadą, kad detaliojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, numatantys centralizuotų inžinerinių tinklų tiesimą, dar nebuvo įgyvendinti. Pažymėjo, kad byloje esantis Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog tinklai nėra baigti statyti, nėra registruotas 100 procentų baigtumas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo teisę pasirinkti, ar savo sklypo inžinerinius tinklus prijungti prie centralizuotų inžinerinių tinklų, ar sklype įsirengti vietinius inžinerinius tinklus ir iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos gauti jų projektavimo reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad Administracijos pareigūnai netinkamai išnagrinėjo M. L. prašymą, todėl priimtas Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.

Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 108 straipsnio 1 dalį, įvertino byloje esančią medžiagą ir konstatavo, kad aplinkybė, jog sprendimą priėmęs atsakingas Administracijos pareigūnas netinkamai aiškino ir taikė įstatymus, nesuteikia pagrindo priimti atskirąją nutartį pagal ABTĮ 108 straipsnio 1 dalį.

III.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 89-91) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Pabrėžia, kad pagal formuojamą administracinių teismų praktiką, detalusis planas yra individualus teisės aktas, nurodo, kad Detaliuoju planu buvo suprojektuotas naujas šiuo metu pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, kurio tikslinė žemės naudojimo paskirtis – mažaaukščių namų statybos. Pažymi, kad mažaaukštės gyvenamosios statybos sklypai suplanuoti gamtiniu požiūriu jautrioje vietoje, todėl detaliojo plano sprendiniuose buvo numatyta bendra (centralizuota) nuotekų surinkimo sistema. Tvirtina, kad pareiškėjo planai statyti vietinius vandens valymo įrenginius prieštarauja patvirtinto ir galiojančio detaliojo plano sprendiniams. Pažymi, kad iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog šalia pareiškėjui priklausančio žemės sklypo faktiškai jau pastatyti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklai, kurių baigtumas atitinkamai 53, 98, 98 procentai. Atkreipia dėmesį, kad, kaip teigiama UAB „Danjana“ 2011 m. lapkričio 21 d. kelio atstatymo akte, vandentiekio, buitinės ir lietaus nuotekynės tiesimo darbai yra baigti ir atliktas gatvių atstatymas bei naujų nutiesimas virš naujai įrengtų inžinerinių tinklų. Pažymi, kad vandentiekio tinklais jau yra tiekiamas geriamasis vanduo pagal UAB „Danjana“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ 2011 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą geriamojo vandens teikimo laikiną sutartį, pagal šios sutarties 14 punkto nuostatas laikinasis abonementas, t. y. UAB „Danjana“, įsipareigojo netrukdyti subabonementams pirkti vandenį. Nurodo, kad 2012 m. vasario 27 d. buvo gautas UAB „Danjana“ prašymas, kuriame pažymėta, jog 2012 m. vasario 27 d. inžinerinių tinklų paklojimo baigtumas žemės sklypų kvartale (duomenys neskelbiami), sudaro 98 proc., sutvarkius atitinkamą inžinerinių tinklų darbų užbaigimo dokumentaciją bus pasiektas 100 proc. baigtumas. Baigiamieji inžinerinių tinklų dokumentacijos tvarkymo darbai bus baigti per mėnesį nuo 2012 m. vasario 27 d. Daro išvadą, kad šiuo atveju neturi būti jokių kliūčių pareiškėjui prisijungti prie jau veikiančių vandentiekio tinklų. Akcentuoja, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-67 3 punktą, pareiškėjas ir kiti asmenys, kurių žemės sklypai patenka į detaliojo plano sprendinių galiojimo teritoriją, yra atsakingi už inžinerinių tinklų statybos įgyvendinimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Danjana“ apeliaciniu skundu (b. l. 92-96) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Teigia, kad teismas nevertino byloje esančių dokumentų: Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. T3-67, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 1.7-3475, 2011 m. sausio 8 d. Preliminariosios sutarties dėl pagrindinės sutarties sudarymo, 2011 m. rugpjūčio 23 d. geriamojo vandens tiekimo laikinos sutarties Nr. LAIKv-10364. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendime Nr. T3-67 numatyta, jog paklojus centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus žemės sklypo savininkai įpareigojami prisijungti prie jų, be to, atliekant inžinerinių tinklų tiesimo darbus, privaloma vadovautis tarnybų, suderinusių detalųjį planą, sąlygomis ir išvadomis. Pažymi, kad Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2006 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 1.7-3475 yra nurodęs, jog išnagrinėjus pateiktą detaliojo plano projektą nepritaria jame numatytiems nuotekų tvarkymo sprendiniams, kai kiekviename sklype įrengiamas individualus nuotekų tvarkymas (nuotekų kaupimo rezervuaras). Teigia, kad teismas nevertino Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 1.7-3475 pateiktos išvados, kuri nagrinėjamu atveju atitinka visuomenės interesą išsaugoti švarią ir saugią šalia gyvenamosios zonos esančią gamtinę aplinką. Mano, kad palikus galioti teismo sprendimą būtų pažeistas ir viešasis interesas. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. T3-67 3 punkte nurodyta, jog už infrastruktūros įrengimą savo lėšomis ir tolimesnę eksploataciją pagal detalųjį planą atsakingas sklypo(ų) savininkas. Daro išvadą, kad pareiškėjas privalo savo lėšomis užtikrinti centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimą. Nurodo, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog žemės sklypuose (duomenys neskelbiami), kuriuose suplanuota mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, privalomai numatyta tiesti centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Pažymi, kad teismas nevertino 2011 m. sausio 8 d. preliminariosios sutarties reikšmės. Tvirtina, kad pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną (2011 m. kovo 2 d.) turėjo būti pasirašyta atskira sutartis su UAB „Danjana“ dėl inžinerinių tinklų atvedimo iki šio sklypo, tačiau tai nereiškia, kad pagrindinės sutarties pasirašymo dieną inžineriniai tinklai turėjo būti jau pastatyti, pasirašant statybos darbų užbaigimo aktą. Nurodė, kad pareiškėjui ir UAB „Danjana“ derinant sutarties dėl inžinerinių tinklų atvedimo iki pareiškėjo žemės sklypo sąlygas, pareiškėjas po beveik mėnesį trukusio susirašinėjimo nurodė turįs išvažiuoti, o po kurio laiko atsisakė sutartį pasirašyti. Daro išvadą, kad pareiškėjas prieš įsigydamas žemės sklypą žinojo, jog UAB „Danjana“ tiesia inžinerinius tinklus, kuriuos atves iki pareiškėjo žemės sklypo. Atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino aplinkybės, jog vandentiekio, kanalizacijos, lietaus nuotekynės tinklų baigtumas yra 98 procentai bei yra sudarytos galimybės naudotis šiais inžineriniais tinklais. Paaiškina, kad investavo dideles pinigines lėšas į inžinerinės paskirties žemės sklypų pirkimą, inžinerinių tinklų statybos ir elektros tinklų sutvarkymo darbus bei infrastruktūros įrengimą, jau yra nutiesusi beveik 3 km ilgio inžinerinius tinklus bei užbaigusi tinklų statybos darbus. Teigia, kad šiuo metu yra baigiama tvarkyti inžinerinių tinklų darbų užbaigimo dokumentacija, kurią sutvarkius bus pasiektas 100 procentų inžinerinių tinklų baigtumas. Pažymi, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Danjana“ pasirašyta geriamojo vandens tiekimo laikinoji sutartis Nr. LAIKv-10364 dėl vandens tiekimo (duomenys neskelbiami) kaime taip pat patvirtina aplinkybę, jog yra sudarytos sąlygos tiekti vandenį žemės sklypų savininkams. Teigia, kad ši geriamojo vandens laikinoji sutartis buvo sudaryta tik po to, kai UAB „Vilniaus vandenys“ atliko laboratorinius vandens mėginių ir hidraulinius bandymus bei buvo konstatuota, kad galima tiekti vandenį pastatytais inžineriniais tinklais. Nurodo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 2 dalį, pažymi, kad vandens tiekėjas turi užtikrinti geriamojo vandens kokybę, nepertraukiamą tiekimą, kitus vandens tiekimo reikalavimus, todėl inžinerinių tinklų statytojas pagal 2008 m. liepos 10 d. sutartį Nr. 803 su UAB „Vilniaus vandenys“ yra įsipareigojęs (duomenys neskelbiami) (kad. Nr. (duomenys neskelbiami)) pastatytus inžinerinius tinklus neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Teigia, kad šiuo metu baigiamos derinti analogiškos sutarties dėl neatlygintino pastatytų inžinerinių tinklų Griovių kaime perdavimo Vilniaus rajono savivaldybei sąlygos. Atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis. Mano, kad dėl 98 procentų inžinerinių tinklų statybos darbų baigtumo bei dėl esančios realios galimybės naudotis inžineriniais tinklais teismas nepagrįstai taikė Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį.

Atsiliepimas

Pareiškėjas M. L. atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 103-111) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atkreipia dėmesį, jog atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje pažymėjo, jog, jo nuomone, realių kliūčių išduoti sąlygas vietiniams vandentvarkos įrenginiams projektuoti nebūtų. Mano, kad atsakovas pateikė apeliacinį skundą formaliai. Teigia, kad pridedami Registrų centro išrašų nuorašai ir kadastro žemėlapio išrašų nuorašai patvirtina, jog vandentiekio tinklų vamzdyną ir fekalinės kanalizacijos vamzdyną, einančius iki pareiškėjo sklypo, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje sudaro dvi dalys: vandentiekio tinklų vamzdynas, fekalinės kanalizacijos vamzdynas, einantys per Dvarykščių kaimą, bet nesiekiantys pareiškėjo sklypo, ir vandentiekio tinklų vamzdynas, fekalinės kanalizacijos vamzdynas, prasidedantys ten, kur baigiasi prieš tai nurodyti vamzdynai, taip pat einantys per Dvarykščių kaimą ir pasiekiantys pareiškėjo sklypą. Teigia, kad pastarieji vamzdynai yra prieš tai minėtų atitinkamų vamzdynų tęsiniai. Nurodo, kad atitinkamų vamzdynų dalys yra tiesiogiai susijusios – neužbaigus atitinkamo vamzdyno, esančio pradžioje, negalima naudoti (užbaigti) vamzdyno, kuris yra šio vamzdyno tęsinys. Pažymi, kad vandentiekio tinklų vamzdyno ir fekalinės kanalizacijos vamzdyno baigtumas 2012 m. kovo 27 d. yra: vandentiekio tinklų vamzdyno, nepasiekiančio pareiškėjo sklypo, baigtumas – 53 proc., vandentiekio tinklų vamzdyno, sujungto su šiuo vamzdynu ir pasiekiančio pareiškėjo sklypą, baigtumas 53 proc., fekalinės kanalizacijos vamzdyno, nepasiekiančio pareiškėjo sklypo, baigtumas yra 98 proc., fekalinės kanalizacijos vamzdyno, sujungto su šiuo vamzdynu ir pasiekiančio pareiškėjo sklypą, baigtumas 98 proc. Mano, kad atsakovo nurodoma informacija apie inžinerinių tinklų baigtumą 2012 metais nėra aktuali šioje byloje, kadangi nurodomi inžinieriniai tinklai neina šalia pareiškėjo sklypo. Pabrėžia, kad net jei atsakovas buvo suklaidintas UAB „Danjana“, Administracija, remdamasi informacija, gauta iš trečiųjų asmenų, šią informaciją turi patikrinti ir negali neapdairiai tokia informacija remtis. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011 m. gruodžio 23 d. pažymoje Nr. 4D-2011/4-642 pripažinta, jog Administracija, spręsdama dėl pareiškėjo prašymo išduoti projektavimo sąlygas vietiniams vandentvarkos įrenginiams projektuoti, piktnaudžiavo savo valdžia. Nurodo Statybos įstatymo 20 straipsnio 3, 5 dalis, Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-155/2010 ir mano, kad šiuo atveju turėtų būti laikomasi specialių Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Tvirtina, kad statytojo teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, apriboti ar paneigti detaliuoju planu ar sprendimu, kuriuo detalusis planas yra patvirtintas, yra objektyviai neįmanoma. Tvirtina, kad jis turi teisę pasirinkti, ar naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius. Nurodo Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 2, 9, 10 dalis ir teigia, kad žemės ūkio paskirties sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbiami) (buvęs kadastr. Nr. (duomenys neskelbiami)) detaliojo plano sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti, kadangi statybos užbaigimo tvarka yra taikoma ir inžineriniams tinklams. Nurodo statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.2, 43 punktus, pažymi, kad šioje byloje faktinės aplinkybės rodo, jog statybos užbaigimo akto, patvirtinančio, kad vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklai yra pastatyti pagal statinio projekto sprendinius, nėra, todėl vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų statyba teisiškai nėra užbaigta. Daro išvadą, kad tai reiškia, jog Detaliojo plano sprendiniai dėl inžinerinių tinklų tiesimo vis dar nėra įgyvendinti. Atkreipia dėmesį, kad Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų atitinkamuose punktuose, rodančiuose atskirų inžinerinių tinklų statybos būklę, numatyta „Nebaigtas statyti“. Pažymi, kad teisiškai užbaigti statybą yra įmanoma, be kita ko, tik tuo atveju, kai statyba yra užbaigta faktiškai 100 procentų. Atkreipia dėmesį, kad patys apeliantai teigia, jog vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklai nėra baigti, todėl faktiškai nei vandentiekio, nei fekalinės kanalizacijos, nei lietaus kanalizacijos tinklai nėra baigti. Daro išvadą, kad teisiškai užbaigti minėtų inžinerinių tinklų statybą, t. y. pasirašyti statybos užbaigimo aktą, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, yra objektyviai neįmanoma. Pabrėžia, kad, kol statinio statyba nėra užbaigta, tol juo negalima naudotis. Mano, kad aplinkybė, jog vandentiekio tinklais jau yra tiekiamas geriamasis vanduo pagal UAB „Danjana“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ 2011 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą geriamojo vandens tiekimo laikiną sutartį, šioje byloje nėra reikšminga, nes pareiškėjas nėra įpareigotas prisijungti prie neužbaigtų inžinerinių tinklų. Teigia, kad, eksploatuojant tinkamai neužbaigtus, nepatikrintus, įstatymų nustatyta tvarka neišbandytus inžinerinius tinklus, jie gali būti sugadinti ir dėl to tretiesiems asmenims, taip pat ir pareiškėjui gali atsirasti žala, įskaitant nepertraukiamos paslaugos geriamojo vandens tiekimo nutraukimą, žalą pareiškėjo turtui ir sveikatai. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Danjana“ tiesiamų inžinerinių tinklų prijungimas prie jau esamų inžinerinių tinklų yra teisminio ginčo objektas (Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-180-827/2012). Nurodo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. 10-708. Atkreipia dėmesį, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. geriamojo vandens tiekimo laikinosios sutarties dalykas yra geriamasis vanduo objekto statybos reikmėms, todėl tiekiant geriamąjį vandenį, skirtą objekto statybos reikmėms, būtų pažeidžiamos minėtos laikinosios sutarties sąlygos, nes sutarties objektas būtų naudojamas ne pagal paskirtį. Pažymi, kad geriamasis vanduo, skirtas objekto statybos reikmėms, gali neatitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimų. Pabrėžia, kad laikosi Detaliojo plano sprendinių ir tinkamai juos įgyvendina. Kadangi centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai nėra užbaigti nei faktiškai, nei teisiškai, teigia, kad jam neatsirado pareiga prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Nurodo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. T3-67 3 punktą ir tvirtina, kad įrengti ir eksploatuoti infrastruktūrą ketina savo lėšomis. Paaiškina, kad projektavimo sąlygas prašė išduoti vietiniams vandentvarkos įrenginiams. Nurodo, kad toks detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas atitinka Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento poziciją, nurodytą 2006 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 1.7-3575 dėl nuotekų sprendinių: „nepritariame juose numatytiems nuotekų tvarkymo sprendiniams (kiekviename sklype numatomas individualus nuotekų tvarkymas – nuotekų kaupimo rezervuarai)“. Atkreipia dėmesį, jog prašė išduoti projektavimo sąlygas ne nuotekų kaupimo rezervuarui, bet buitinių nuotekų tvarkymo įrenginiams. Paaiškina, kad 2011 m. sausio 18 d. su B. K. pasirašė preliminariąją sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2011 m. vasario 23 d. sudaryti ir pasirašyti pagrindinę sutartį dėl 0,1201 ha sklypo pirkimo pardavimo. Šalių susitarimu pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo nukeltas iki 2011 m. kovo 10 d. Tą pačią dieną turėjo būti sudaroma ir atskira paslaugų pirkimo pardavimo sutartis su UAB „Danjana“ dėl inžinerinių tinklų atvedimo iki sklypo. Nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 straipsnio 5, 3 dalis ir pažymi, kad prievolė sudaryti atskirą paslaugų pirkimo pardavimo sutartį yra pasibaigusi. Teigia, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus išvados rodo galimą trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Danjana: nesąžiningumą ir viešojo intereso pažeidimą. Nurodo ABTĮ 108 straipsnio 1 dalį ir pažymi, kad teismas gali priimti atskirąją nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-11-07 sprendimo Nr. A33–5485–(25.2.1), kuriuo atsisakyta išduoti projektavimo sąlygas vietiniams vandentvarkos įrenginiams projektuoti bei įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX–583 redakcija) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti. Šioje nuostatoje statytojo (užsakovo) teisė pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, yra sąlygojama dviejų alternatyvių aplinkybių: jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus (1); jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti (2).

Ginčo dėl to, kad pasirinkti naudotis komunaliniais tinklais ar tiesti vietinius pagal teritorijų planavimo dokumentus, nėra. Nagrinėjamu atveju aktuali ir ginčijama kita anksčiau minėta alternatyvi aplinkybė, todėl teismas tirs, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2007-03-23 sprendimu Nr. T3–67 patvirtino J. K., A. K., D. P., J. P. 11,0411 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), 26,7221 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), 4,9135 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), detalųjį planą. Šio sprendimo antrame punkte nurodyta, kad įsigaliojus šiam įsakymui įpareigoti žemės sklypo savininkus atlikti sklypų tikslius geodezinius matavimus (2.1 punktas), paklojus centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus, prisijungti prie jų (2.2 punktas) ir vadovautis tarnybų, suderinusių detalųjį planą, sąlygomis ir išvadomis (2.3 punktas). To paties sprendimo 3 punkte įtvirtinta, kad už infrastruktūros įrengimą savo lėšomis ir tolimesnę eksploataciją pagal detalųjį planą atsakingas sklypo (-ų) savininkas, o pasikeitus žemės sklypo savininkui, sąlygas perima naujas savininkas.

Nagrinėjamu atveju taip pat reikšmingos aplinkybės, išdėstytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2006-12-15 rašte Nr. 1.7–3575 „Dėl detaliųjų planų derinimo“. Jame nurodyta, kad išnagrinėję pateiktus sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami), detalųjį planą, nepritaria juose numatytiems nuotekų tvarkymo sprendiniams (kiekviename sklype numatomas individualus nuotekų tvarkymas – nuotekų kaupimo rezervuarai). Atsižvelgiant į tai, kad mažaaukštės gyvenamosios statybos sklypai (55 vnt.) planuojami gamtiniu požiūriu jautrioje vietoje – sklypai ribojasi su Griovių geomorfologiniu draustiniu, šalia yra Baltiešos ežeras, būtina numatyti bendrą nuotekų surinkimo sistemą, po to prisijungti prie centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų arba išvalius bendruose nuotekų biologinio valymo įrenginiuose išleisti į tinkamą gamtinį priimtuvą.

Išrašai iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad nuotekų linijos – lietaus kanalizacijos vamzdyno – pažymėto plane KL1, KL2, KL3 ir KL4, esančių (duomenys neskelbiami), baigtumas yra 98 procentai, nuotekų linijos – fekalinės kanalizacijos vamzdynas – pažymėto plane KF1, KF2, KF3 ir KF4, esančių (duomenys neskelbiami), baigtumas yra 98 procentai, o vandentiekio linijos ­– vandentiekio tinklų vamzdynas – pažymėto plane V1, V2, V3 ir V4, esančių (duomenys neskelbiami), baigtumas yra 98 procentai. Tuo tarpu vandentiekio linijos – vandentiekio tinklų vamzdynas – pažymėto plane V5, esančio (duomenys neskelbiami), baigtumas 53 procentai, vandentiekio linijų – fekalinės kanalizacijos vamzdynas ir lietaus kanalizacijos vamzdynas ­– pažymėtų plane atitinkamai KF2 ir KL2, esančių (duomenys neskelbiami), baigtumas 98 procentai. Kaip matyti iš suvestinio inžinerinių tinklų plano, pro pareiškėjo sklypą nutiestas lauko vandentiekis ir buitinė nuotekynė, kurie atitinkamai pažymėti V1 ir F1. Remiantis anksčiau minėtuose išrašuose pateikta informacija, šių vamzdynų baigtumas 98 procentai. Pareiškėjo skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojamas vandentiekio tinklų vamzdyno V5, esančio (duomenys neskelbiami), 53 procentų baigtumas, nepatenka į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3–67 patvirtino J. K., A. K., D. P., J. P. 11,0411 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), 26,7221 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), 4,9135 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), detaliojo plano ribas.

Nagrinėjamu atveju aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatos aplinkybę (jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti) būtina atsižvelgti ir vertinti visumą faktų. Kaip jau buvo pažymėta anksčiau, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje nepritarė individualiam nuotekų tvarkymui dėl greta esančio Griovių geomorfologinio draustinio (draustinis ribojasi su pareiškėjo žemės sklypu) ir Baltiešos ežero, kas rodo padidintą aplinkosauginį dėmesį šiai teritorijai. Taip pat esant anksčiau padarytiems įrašams apie vamzdynų baigtumą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nėra pagrindo konstatuoti, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti. Be to, teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas patvirtino, kad sutvarkius inžinerinių tinklų darbų užbaigimo dokumentaciją, bus pasiektas šių tinklų 100 procentų baigtumas. Tai reiškia, jog vienos iš sąlygų, kurioms egzistuojant statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, egzistavimo nenustatyta, todėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje apibrėžta pasirinkimo teisė negali būti realizuota.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei vertino faktines bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo M. L. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Laimė BaltrūnaitėRomanas Klišauskas