- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- 1-2367-946/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23330-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- S. L.
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Advokatai
- Laimutė Leonavičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. L. 2020 m. birželio 14 d. apie 21.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, šalia namo, pažymėto (duomenys neskelbtini), D. S. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – rankomis sugriebė jai už žastų, po to ranka trenkė į veidą ir rankomis suėmusi už plaštakų stipriai jas suspaudė, taip padarė kaktos sumušimą, poodines kraujosruvas žastuose ir smulkius nubrozdinimus abiejose plaštakose, tai yra nežymiai sutrikdė D. S. sveikatą.
Kaltinamoji S. L. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jai kaltinimą kalta prisipažino iš dalies. Prisipažįsta kalta tik, kad trenkė nukentėjusiajai į veidą, o dėl viso kito neprisipažįsta. Paaiškino, kad įvykio dieną apie 21 val. su vienu klientu išėjo į lauką parūkyti. Tuo metu buvo išgėrusi pora kokteilių. Viskas įvyko prie (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji D. S. buvo kartu su savo drauge V. B.. Kadangi nukentėjusioji D. S. į ją žiūrėjo, tai ji kartu buvusiam klientui pasakė, kad ji vėl į žiūri. Ji nukentėjusiajai į tai nieko nesakė, jokių mimikų nerodė. Kai nukentėjusioji jos paklausė „tu čia man, prieš mane vaipaisi“, atsakė, kad gal ir prieš ją. Po to ir prasidėjo žodinis konfliktas. Pradėjo abi svaidytis keiksmažodžiais, viena kitą išvadino žeminančiais žodžiais. Tada D. S. puolė ją mušti ir ji nukentėjusiajai sugriebė už rankų, laikė ir sakė jai, kad jeigu trenks, tai gaus atgal. Kai ją paleido, nukentėjusioji vėl puolė. Vėl abi buvo susikibusios, laikėsi viena į kitą, visaip tąsėsi, galiausiai ji nukentėjusiajai viena ranka paėmė už plaukų, o kita ranka trenkė. Sudavė į veidą, taip pat galėjo pataikyti ir į kaktą. Kadangi jos žiedai yra labai masyvūs, tai trenkdama galėjo jais užlabinti. Dėl ko ir padarė įbrėžimus. Paskui nukentėjusiajai suėmė už pečių ir įstūmė į piceriją. Ji nuėjo už baro ir pagrasino mesti butelį. Kai abi apsiramino, nukentėjusiosios draugė ėmė klykti. Įvykį matė su ja lauke buvęs klientas, taip pat baro darbuotoja. Įvykio metu nukentėjusioji ir jai nubrozdino rankas, jas apdraskė, ant jų buvo mėlynė, visa tai ji rodė policijoje. Norėjo dėl to rašyti pareiškimą, bet jo neparašė, nes nežino teisinių dalykų. Todėl taip ir gavosi, kad dabar ją kaltina. Konfliktas kilo dėl konfliktiškų santykių su nukentėjusiąja, kurie taip jau tęsiasi kurį laiką. Nukentėjusioji ją nuolat užgaulioja, įžeidinėja. Todėl judviejų santykiai konfliktiški. Su nukentėjusiąja norėjo po įvykio taikytis. Buvo nuėjusi pas ją, norėjo sumokėti jai už gydymą, jeigu jis buvo taikytas, ir už advokatą. Bet nukentėjusioji pasakė, kad jei nenori teismo, mokėk „babkes“. Tada nepasakė kiek ji nori pinigų, vėliau policijoje tik sužinojo, kad nukentėjusioji nori 500 eurų. Tokios sumos tikrai nesutinka mokėti, mano, kad galėtų atlyginti padarytą žalą, sumokant 100 eurų, nes nesijaučia kalta dėl to, kad ne ji pirma puolė muštis.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies, jos kaltė yra įrodyta visiškai teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji D. S. parodė, kad kaltinamosios nepuolė ir pirma muštis nepradėjo. Ji stovėjo prie savo darbo, o kaltinamoji prie savo. Matė, kad kaltinamoji buvo išėjusi parūkyti su klientu. Tada ir pradėjo jai rodyti visokias veido mimikas, dėl ko jai pasidarė gėda. Dėl to ji ir paklausė kaltinamosios, ar ji čia iš jos šaiposi. Kaltinamoji pasakė, kad taip, todėl ji paprašė jos, kad taip nedarytų. Įvykio metu ji buvo su drauge V. B., ji iš S. L. elgesio juokėsi, buvo nustebusi dėl tokio jos elgesio. Toliau kaltinamoji ėmė jai grasinti, sakydama, ar nori gauti į snukį. Ji jai atsakė, kad ateitų. Po to kaltinamoji ir priėjo. Ji išsigando, nes manė, kad kaltinamoji priėjusi jai trenks, bet ji priėjusi pradėjo ją kolioti visokiais žodžiais. Ji jai pasakė, kad nešauktų visokiais žodžiais ir nueidama į savo darbo vietą pavadino kaltinamąją šlykštyne, nes ji žiauriai elgėsi, labai negražiai kalbėjo. Kai pasakė, kad ji šlykštynė, kaltinamoji griebė ją už rankų, taip padarė jai mėlynes, tada griebė už plaukų ir trenkė į veidą, taip padarė didelius sužalojimus. Ji dėl to nukentėjo ir psichologiškai, buvo padaryta žala jos reputacijai, nes įvykį matė jos klientai, jai dėl to buvo didelė gėda. Tai įvertino 500 eurų suma. Kai nuo kaltinamosios pabėgo į savo darbo vietą, o ji atsivijo, pasiėmė į ranką buteliuką ir pasakė, kad ji neitų, nes trenks. Buteliuku buvo užsimojusi, bet po to ji padėjo į vietą. Tada V. B., stovėjusi šalia, pradėjo šaukti, kad S. L. išeitų. Tada ji išėjo, o ji iškart pakvietė policiją. Po įvykio kaltinamoji buvo atėjusi pas ją ir klausė, kokia žala, sakė, kad sumokės. Bet ji jai pasakė, kad nereikia jos pinigų, nes turi už savo veiksmus atsakyti. Taip pasakė, nes kaltinamosios atsiprašymas nenuoširdus, ji nesigaili. Todėl nepriima jos atsiprašymo.
Liudytoja V. B. paaiškino, kad tą vakarą atėjo į piceriją užsisakyti picos. Dirbo D. S., su kuria yra draugės. Kai išėjo į lauką parūkyti, tai ten taip pat rūkė ir S. L.. Tarp jų tada kilo kivirčas. Pradžioje jos šnekėjosi lyg ramiai, o paskui pradėjo sklisti ir necenzūriniai žodžiai. Nukentėjusioji buvo išvadinta visokiais žeminančiais žodžiais, kaltinamoji ją kaltino, kad ji parsidavinėja už pinigus. D. S. jos atžvilgiu nevartojo necenzūrinių žodžių, tik pasakė, kad daraisi sau gėdą, esi neblaivi. Viskas prasidėjo, kai D. S. paklausė kaltinamosios, kodėl ji žiūrėdama į ją tamposi ir maivosi. Viskas nuo to prasidėjo. S. L. tuo metu rūkė su vyriškiu, bet tas vyriškis į konfliktą nesikišo, parūkė ir išėjo. Nukentėjusioji kaltinamosios neprovokavo. Kai D. S. nusisukusi jau ėjo į piceriją, tai S. L. griebė jai už plaukų. Dar buvo sugriebusi už žastų. Matė, kad po konflikto buvo apdraskytas D. S. žandas ir kakta, tik nepastebėjo, kuriuo metu. Po įvykio dar matė mėlynes ant nukentėjusiosios rankų. Pas kaltinamąją sužalojimų nematė.
Liudytoja G. M. paaiškino, kad S. L. įvykio vakarą su savo vyru atėjo į kavinę apie 8 val. vakaro, padarė jai kokteilį. Jos vyras gal po pusvalandžio išėjo ir ją paliko. Gal buvo apie 21 val., kai ji išėjo į lauką parūkyti. Nuo ko ten prasidėjo konfliktas nežino, nes dirbo. Kai išėjo į lauką, tai matė, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji viena kitą vadina įvairiausiais žodžiais. Ji paprašė jų nusiraminti. S. L. dar paprašė sugrįžti į vidų, betjos negirdėjo ir toliau viena kitą užgauliojo įvairiais keiksmažodžiais. D. S. gal neištvėrė įžeidinėjimų ir pirma puolė muštis. Tada S. L. suėmė D. S. už rankų. Po to paleido, bet nukentėjusioji vėl pradėjo mosuotis rankomis. Tuomet S. L. suėmė jai už plaukų ir vieną karta sudavė į veido sritį, taip pat įstūmė ją į piceriją. Viskas vyko arčiau picerijos. Kai grįžusi į barą pamatė, kad S. L. nepareina, nuėjo ir parsivedė ją. Jos jau buvo nurimusios, tik su nukentėjusiąja buvusi V. B. kažkodėl viena rėkė. Konfliktas kilo turbūt dėl senų nuoskaudų. Žino, kad D. S. ne vieną kartą yra pasišaipiusi iš S. L..
Liudytojas D. Š. paaiškino, kad tą dieną, kai įvyko konfliktas, tai buvo apie 21 val., jis atėjo į barą ir ten buvusi S. L. bandė pasakyti, kad konfliktuoja su mergina, dirbančia gretima esančioje picerijoje. Jam tai buvo nelabai įdomu, todėl nekreipė dėmesio. Gal po 10 min. išėjo į lauką parūkyti. Kai jie rūkė, picerijos darbuotoja, kuri yra nukentėjusioji, kreipėsi į S., klausė, ar ji čia dabar į ją žiūri. Tada S. L. nuėjo arčiau jos nusiteikusi ryžtingai. Jis nekreipė į tai dėmesio, nes suprato, kad dabar bus aiškinamasi, todėl nuėjo atgal į vidų. Kaip viskas vyko toliau, jis nematė. Kai išeidinėjo iš baro, tai jau buvo atvažiavusi policija. Kai S. L. grįžo į barą, tai buvo labai susijaudinusi. Ji sakė, kad, ar ji kalta, kad nukentėjusioji jai nepataikė smūgiuodama, aš ji jai pataikė.
Pareiškimu nukentėjusioji D. S. pranešė apie tai, kad 2020 m. birželio 14 d., apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) namo S. L. rankos delnu sudavė jai į veido sritį, taip sukeldama stiprų fizinį skausmą. (b. l. 1-5).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1406/2020(02) nurodyta, kad kaktos sumušimas, poodinės kraujosruvos žastuose, smulkūs odos nubrozdinimai abiejose plaštakose D. S. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Smulkūs odos nubrozdinimai plaštakose galėjo būti padaryti rankų nagais. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti 2020 m. birželio 14 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 67).
S. L. alkoholio kiekio matuokliu įvykio metu nustatytas 1,15 promilės girtumas. (b. l. 68-69).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, kurį pateikė Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius. Garso įrašas pavadintas "2020_06_14_21-29-55_37064488644.mp3", trukmė 1,56 s. Garso įrašas darytas skambinant iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Įraše kalba moteris, kuri prisistatė kaip D. S. (duomenys neskelbtini) padavėja) su 112 operatore. Prašo policijos pareigūnų pagalbos, adresu (duomenys neskelbtini), nes girta moteris ją užpuolė. Pranešėja nurodė, kad jai apdraskė veidą, tačiau medikų pagalbos nereikia. Daugiau nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingų duomenų neužfiksuota. (b. l. 77-79).
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji S. L. kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiąja D. S. metu tyčia sugriebė jai už rankų žastų bei plaštakų, trenkė ranka į veidą, dėl ko padarė jai kaktos sumušimą, poodines kraujosruvas žastuose, smulkius odos nubrozdinimus abiejose plaštakose, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nors pati S. L. kalta prisipažino tik iš dalies, tačiau ji neneigė sudavusi ranka nukentėjusiajai į veidą. Savo tokį elgesį kaltinamoji paaiškinimuose pateisino tuo, kad nukentėjusioji pirma ją puolė ir taip pradėjo konfliktą, tik bandydama jai suduoti, nepataikė. Nukentėjusioji D. S. paaiškino, kad kaltinamosios pirmoji nepuolė, tačiau neneigė, kad kaltinamosios, kai ši su baro klientu rūkė lauke, pirma paklausė, ko ji į ją žiūri ir maivosi. Taip pat patvirtino, kad kaltinamoji jai buvo sugriebusi už plaukų bei rankų, trenkė su ranka į veidą, dėl to patyrė įvairius sužalojimus. Tokius nukentėjusiosios parodymus iš esmės patvirtino ir liudytoja V. B., kuri patvirtino nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad S. L. griebė jai už plaukų ir už žastų. Taip pat patvirtino mačiusi pas nukentėjusiąją ir sužalojimus, kuriuos vėliau nustatė teismo medicinos ekspertas. Tuo tarpu pas kaltinamąją sužalojimų nepastebėjo. Liudytoja G. M. taip pat patvirtino, kad kaltinamoji buvo sugriebusi nukentėjusiajai už plaukų, trenkė jai į veidą. Taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji buvo sumušta po kilusio žodinio konflikto.
Kaip matyti iš pačios kaltinamosios bei nukentėjusiosios parodymų, jos abi iš esmės patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tik abi skirtingai aiškina aplinkybes apie tai, kuri pradėjo konfliktą, tai yra kuri kurią pirma puolė. Liudytoja V. B., įvykio metu buvusi su nukentėjusiąją, tvirtina, kad kaltinamoji pirma puolė. G. M. parodė, kad nukentėjusioji nebeištvėrusi kaltinamosios įžeidinėjimų pirmoji puolė muštis. Tuo tarpu liudytojas D. Š., kuris matė konflikto pradžią patvirtino, kad kaltinamoji pirmoji nuėjo nukentėjusiosios link „ryžtingai“ nusiteikusi. Vėliau šis liudytojas nebematė konflikto, nes nuėjo į vidų. Iš tokiu nustatytų aplinkybių seka, kad kaltinamoji po to, kai nukentėjusioji jos paklausė, ko ji žiūri ir iš jos juokiasi, priėjo prie nukentėjusiosios ir kilusio žodinio konflikto metu ėmė smurtauti. Nors kaltinamoji tvirtino, kad smurtauti ėmė tik po to, kai nukentėjusioji puolė ją, to nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Pirma, tai sužalojimai po įvykio objektyviai nustatyti yra tik nukentėjusiajai. Antra, kaip patvirtino ir liudytojas d. Š., kaltinamoji pati tvirtino jam po įvykio, kad nukentėjusioji jai „nepataikė“, o ji jai „pataikė“. Trečia, nors kaltinamoji kelia versiją apie tai, kad šiuo atveju galbūt gindamasi nuo nukentėjusiosios puolimo padarė jai sužalojimus, tokios jos versijos taip pat nepatvirtina nustatytos įvykio aplinkybės. Ištirti įrodymai nepatvirtina, kad įvykio metu būtų susiklosčiusios būtinosios ginties sąlygos, nes kaltinamosios atžvilgiu nebuvo jokio pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi iš nukentėjusiosios pusės. Todėl teismo vertinimu, kaltinamosios reakcija įvykio metu į žodinį konfliktą su nukentėjusiąją buvo visiškai neadekvati, nes neatitiko šių sąlygų. Todėl taip veikdama ji suprato, kad smurtiniais veiksmais nori sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar net ją sužaloti, kas ir nustatyta nagrinėjamu atveju, tai yra veikė tiesiogine tyčia.
Dėl to teismas sprendžia, jog neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusioji buvo sužalota kaltinamajai veikiant ne būtinosios ginties sąlygomis, o veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, sugriebiant jai už rankos žastų bei plaštakų ir trenkiant ranka į veidą, taip nežymiai sutrikdant nukentėjusiosios sveikatą.
Taigi, ištirti ir išanalizuoti įrodymai neleidžia abejoti nei dėl kaltinime nurodytos vietos, laiko, nei dėl kaltinime nurodyto asmens (kaltinamosios S. L.) ir jos padarytos veikos (kad ji rankomis sugriebė nukentėjusiajai už žastų, po to ranka trenkė į veidą ir rankomis suėmusi už plaštakų stipriai jas suspaudė), nei dėl tokia veika, pasireiškusia akivaizdžiu smurtavimu, sukeltų ir specialisto nustatytų pasekmių – nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Taigi konstatuotina, kad kaltinamoji nukentėjusiajai D. S. ją mušdama ir sugriebdama stipriai už rankų padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra nusikaltimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl to visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą S. L. pripažinti kalta padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Kaltinamosios S. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veika padaryta jai būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant kaltinamajai bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
S. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, ji veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdama anksčiau neteista, kas rodo, kad ji nėra linkusi nusikalsti asmuo ir yra pirmą kartą teisiama. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad ji yra dirbanti, ištekėjusi, nėra nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, pirmą kartą teisiamai kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas ne didesnis nei šios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkis.
Nukentėjusioji šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, reikalaudama 500 Eurų atlygio, taip pat 10 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat prašė priteisti 200 Eur patirtas išlaidas teisinei pagalbai – įgaliotos atstovės advokatės paslaugoms apmokėti.
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje, nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Pareikštas nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad tai yra išlaidos, kurias nukentėjusioji patyrė vykdama pas ekspertus. Tačiau šių išlaidų bei jų dydžio nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Kartu su ieškiniu jų nepateikė ir pati nukentėjusioji. Todėl šioje dalyje ieškinys laikytinas neįrodytu ir yra netenkinamas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė tam tikrą išgąstį, stresą, baimę ir skausmą, kai įvykio metu jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl ko be abejonės patyrė ir tam tikrus dvasinius išgyvenimus. Tačiau jai įvykio metu buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, sunkių pasekmių jos sveikatai neatsirado. Tačiau dėl kaltinamosios smurtinio poveikio įvykio metu, pasireiškusio sugriebimu, smūgio sudavimu ir tuo sukelto skausmo bei padarytų nežymių sužalojimų nukentėjusioji patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, pažeminimą ir be jokios abejonės baimę. Taigi, yra duomenys apie nukentėjusiosios patirtus tam tikrus nepatogumus, baimę, išgyvenimus, tačiau objektyvių duomenų apie kokius nors rimtesnius liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai byloje nėra gauta, jų nepateikė ir pati nukentėjusioji ar jos įgaliota atstovė.
Todėl teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, nukentėjusiajai atsiradusius negatyvius padarinius, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat ir kaltinamosios turtinę padėtį, įvertinęs tai, kad nukentėjusiajai nebuvo padaryta turtinė žala, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad D. S. prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra šiek tiek neproporcinga nukentėjusiosios patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensacija.
Dėl to pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies ir D. S. priteistina suma dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo mažintina iki 400 Eurų. Toks nustatytas neturtinės žalos dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl S. L. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu atsiradusias pasekmes, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Taigi, pagal įstatymą, patirtos išlaidos, net ir jas pripažinus procesinėmis, gali būti jas patyrusiai šaliai priteistos tik iš nuteistojo.
Šioje byloje nukentėjusioji patyrė 200 Eur išlaidas jos įgaliotos atstovės advokatės suteiktoms teisinėms paslaugoms ir kitai pagalbai apmokėti, kurias pagrindė į bylą pateiktu pinigų priėmimo kvitu (b. l. 151). Todėl teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, nėra neproporcingai per didelės, dėl ko pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir išieškotinos nukentėjusiosios naudai iš kaltinamosios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
S. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 3 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Nukentėjusiosios D. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš S. L. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat ir dėl turtinės žalos atlyginimo, atmesti.
Pripažinti nukentėjusiosios D. S. patirtas 200 Eur išlaidas jos įgaliotos atstovės advokatės suteiktai teisinei pagalbai apmokėti procesinėmis išlaidomis ir jas išieškoti jos naudai iš S. L..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.