- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- I-1338-554/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- Ž.L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž.L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-6) nurodė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. buvo kalinamas Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) netinkamomis sąlygomis. Kameroje (patalpoje) trūko ploto, sąlygos neatitiko higienos normų. Dalis ploto buvo užstatyta baldais ir kitais įrenginiais, todėl buvo suvaržyta galimybė laisvai judėti. Dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo patyrė depresiją, emocinius sukrėtimus, pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Marijampolės PN su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą (b.l. 9-11) nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2016 m. rugsėjo 27 d. ir buvo paskirtas į 3 būrio 4 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 51,70 kv.m, joje gyveno iki 16 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 3,23 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad patalpa neatitiko higienos normų, tačiau tiksliau nepaaiškino, kas pareiškėjo manymu neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas į institucijas, tikrinančias Marijampolės PN patalpų atitiktį teisės aktams, nėra kreipęsis. Taip pat ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN administraciją. Pažymėjo, kad Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. neužtikrinant minimalaus teisės aktais numatyto gyvenamojo ploto, bei laikant higienos normų reikalavimų neatitinkančioje patalpoje. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktus duomenis apie pareiškėjo buvimo Marijampolės PN laikotarpį (b.l. 9, 12-13), šioje byloje vertintinas laikotarpis nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Administracinėje byloje esantys įrodymai (b.l. 12-13, 14, 19) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2016 m. rugsėjo 26 d. 2016 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 3 būrį, 4 miegamąjį, kuriame išbuvo iki 2017 m. balandžio 3 d. 3 būrio 4 miegamojo plotas 51,70 kv. m, jame gyveno iki 16 nuteistųjų, todėl pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį teko ne mažiau kaip 3,23 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinat minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas taip pat teigia, kad buvo laikomas gyvenamojoje patalpoje, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, tačiau šis jo teiginys abstraktus, pareiškėjas nenurodo kuo pasireiškė jo nurodytas higienos normų pažeidimas, kokie konkretūs pažeidimai buvo padaryti pareiškėjo atžvilgiu, kokios neigiamos pasekmės jam buvo sukeltos, todėl šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip deklaratyvus.
Nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž.L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.