Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas jai padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 215 straipsnio 3 dalyje, tai yra dėl to, kad 2021 m. kovo 4 d. Kauno teritorinėje muitinėje patikrinus (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. IV ketvirčio prekių apyvartos ataskaitoje pateiktus duomenis bei duomenis, esančius Lietuvos muitinės duomenų saugykloje, buvo nustatyta, kad Kauno teritorinei muitinei pateiktoje 2020 m. IV ketvirčio ataskaitoje neteisingai nurodyta pagal elektroninę eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) iš muitinės sandėlio išduotos 2 pozicijoje deklaruotos prekės - malimo kūnai (aliuminio rutuliukai, AL203 min 92 proc., kietumo ekvivalentas pagal MOHSO skalę 9) 30 mm, KN kodas 6909120000, kiekis neto kg - 5090, vietoje 5000 kg. N. J., kuri yra atsakinga už muitinės sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) laikomų prekių apskaitos tvarkymą ((duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. 9g „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo parašo teise“) buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad tokiais veiksmais, muitinės sandėlio prekių apskaitos registruose neteisingai nurodydama pagal elektroninę eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) iš muitinės sandėlio išduotos 2 pozicijoje deklaruotos prekės - malimo kūnai (aliuminio rutuliukai, AL203 min 92 peroc., kietumo ekvivalentas pagal MOHSO skalę 9) 30 mm, KN kodas 6909120000, kiekį neto kg - 5090, vietoje 5000, N. J. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 214 straipsnio 1 dalies, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių 16 ir 26 punktų bei Taisyklių 3 priede pateiktos Muitinės sandėliuose laikomų prekių elektroninės apskaitos registrų tvarkymo instrukcijos 3.4. punkto reikalavimus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama N. J. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino, paaiškino, kad buvo padaryta elementari klaida, ataskaitoje sumaišyti du langeliai „neto“ su „bruto“. Tuo metu įmonėje buvo daug sergančių COVID-19, ji taip pat sirgo, darbo buvo labai daug. Klaidą buvo galima pastebėti tik vėliau, sekančio vežimo metu. Po deklaracijos jie veda į ataskaitas duomenis rankiniu būdu. Ranka pildomuose dokumentuose viskas buvo nurodyta teisingai, todėl klaidos savalaikiai nepastebėjo. Nieko nuslėpta nebuvo, jokie nuostoliai nepatirti. Mano, kad ji žmogiškai suklydo sumaišydama langelius „neto“ su „bruto“.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Kauno teritorinės muitinė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 215 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už prekių laikymo, apdorojimo arba perdirbimo, pirkimo arba pardavimo laisvojoje zonoje, laisvuosiuose sandėliuose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose ir neapmuitinamose parduotuvėse susijusios apskaitos tvarkos nesilaikymą ir numato baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų. Ši norma yra blanketinė ir nukreipia į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 214 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad išskyrus tranzito procedūros taikymo atvejus arba atvejus, kai numatyta kitaip, leidimo turėtojas, muitinės procedūros vykdytojas ir visi asmenys, besiverčiantys veikla, susijusia su prekių saugojimu, apdorojimu arba perdirbimu, arba prekių pardavimu arba pirkimu laisvosiose zonose, tvarko atitinkamus apskaitos registrus laikydamiesi muitinės nustatytos tvarkos. Apskaitos registrai turi būti tvarkomi taip, kad naudodamasi juose registruojama informacija ir duomenimis muitinė galėtų prižiūrėti, kaip atliekama atitinkama procedūra ir, visų pirma, identifikuoti prekes, kurioms ta procedūra įforminta, jų muitinį statusą ir gabenimo operacijas.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 16 punktas nustato, kad tvarkant elektroninius prekių apskaitos registrus ar pildant apskaitos dokumentus turi būti remiamasi muitinės sandėlį ar laikinojo saugojimo sandėlį prižiūrinčios muitinės įstaigos patikrintais ar be patikrinimo priimtais duomenimis, nurodytais muitinės deklaracijose, laikinojo saugojimo deklaracijose, dokumentuose, pateiktuose muitiniam tikrinimui, ir prekių apžiūros (jeigu ji atlikta) rezultatais. Duomenys apie muitinio sandėliavimo procedūros užbaigimą turi būti įrašomi į prekių apskaitos registrus ar dokumentus, jeigu prekės išgabenamos iš muitinės sandėlio, joms įforminus kitą muitinės procedūrą, arba jeigu ji įforminama prekėms tebesant muitinės sandėlyje ar įvykdomas reeksportas (Taisyklių 26 punktas). Į prekių apskaitos registrą turi būti įtraukti duomenys apie prekių išdavimą iš muitinės sandėlio, tvarkymą ir laikiną išgabenimą, iš jų – išduota prekių pagal KN matavimo vienetą: išduodamų iš muitinės sandėlio, laikinai iš jo išgabenamų, išgabenamų iš muitinės sandėlio neatliekant muitinės formalumų, paimtą pavyzdį (mėginį) sudarančių ar dėl natūralių prekių savybių prarastas prekių kiekis (Taisyklių 3 priedo 3.4 papunktis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno teritorinės muitinės pareigūnas atlikęs UAB (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. IV ketvirčio prekių apyvartos ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumo patikrinimą (2021 m. kovo 4 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1KM180002P; b. l. 10, 11), nustatė, kad pagal elektroninės reeksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2 pozicijoje deklaruotus duomenis, iš muitinės sandėlio buvo išduota 5000 kg (neto) prekės – malimo kūnai (aliuminio rutuliukai, AL2O3 min 92 proc., kietumo ekvivalentas pagal MOHSO skalę 9) 30 mm, KN kodas 6909120000, o Kauno teritorinei muitinei pateiktoje 2020 m. IV ketvirčio prekių apyvartos ataskaitoje (37 pozicija) nurodytas neteisingas pagal minėtą deklaraciją išduotos prekės kiekis – 5 000 kg (neto) (vietoje 5 090 kg). Byloje pateiktos muitinės sandėlio prekių apyvartos suvestinės ir muitinės sandėlio prekių apyvartos ataskaitos duomenų kopijos (b. l. 14-24) patvirtina Supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 1KM180002P duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes.

Duomenų neatitikimą nustačiusios institucijos reikalavimu (duomenys neskelbtini) už muitinės priežiūroje laikinojo saugojimo ir muitinės sandėliuose esančių prekių apskaitą atsakingas asmuo N. J. (veikianti pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. 9g) pateikė rašytinį paaiškinimą (b. l. 3), kuriame nurodė, kad 2020 m. gruodžio 7 d. pildant muitinės sandėlio apskaitoje išvežimo dokumentą (duomenys neskelbtini) suklydo, nurodydami 2 prekės neto svorį 5 090 kg, o ne 5 000 kg. Buvo padaryta techninė klaida, per skubėjimą netyčia vietoje neto buvo suvestas bruto svoris. Sandėlio ataskaita yra pildoma rankiniu būdu ir lygiagrečiai nurašoma kito asmens. Sandėlio apskaitos kortelėje yra nurodyti teisingi duomenys ir klaida liko nepastebėta. Kadangi dėl COVID-19 situacijos dalis darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu šis neatitikimas buvo pastebėtas vėliau, dėl darbų gausos ir darbuotojų rotacijos nespėjo laiku įspėti Kauno teritorinę muitinę. Deklaracijoje ir ranka pildomame apskaitos lape prekių kiekis nurodytas teisingas, pakrauta taip pat teisingai. Prašo leisti taisyti minėtą ataskaitą, ateityje žada apie tokius neatitikimus laiku informuoti muitinės įstaigą.

Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad galimai yra formalūs objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai. Tačiau administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo laikoma nustatyta, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį, nepakanka nustatyti tik fakto, jog buvo nesilaikyta nustatytos prekių laikymo, apdorojimo arba perdirbimo, pirkimo arba pardavimo muitinės sandėlyje tvarkos. Be to būtina nustatyti kaltę, t. y. kad asmuo šiuos veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo.

Administracinėn atsakomybėn traukiama N. J. pripažino, kad buvo padaryta techninė klaida pildant ataskaitos duomenis, tačiau nurodė, kad ši klaida buvo padaryta netyčia dėl didelio darbo krūvio ir tuo metu buvusios šalyje COVID-19 situacijos, t. y . nesutiko su jos veiksmų vertinimu, kad jos padaryta klaida užtraukia administracinę atsakomybę,

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu tuomet, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Nagrinėjant galimą nusižengimą, yra būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kalte administracinių teisės pažeidimų teisenoje įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais (jei veikos sudėtis juos apima). Kaltė – tai asmens, kuris padarė pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. Kaltė nustatoma vertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius. ANK yra įtvirtintos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (ANK 8-9 straipsniai).

Šiuo atveju pažymėtina, kad pati elektroninė reeksporto deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užpildyta teisingai, joje nurodyta išgabenamų prekių masė bruto (kg) – 5 090, masė neto (kg) – 5 000. Deklarantui būtent deklaracijoje neteisingai nurodžius prekės duomenis, gali atsirasti prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, kas gali sukelti realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui. Konkrečiu atveju klaida padaryta ne deklaracijoje, o muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. IV ketvirčio prekių apyvartos ataskaitoje, kuri muitinės leidimu gali būti pataisyta iš esmės nesukėlus jokių neigiamų pasekmių, todėl administracinė atsakomybė konkrečiu atveju neturi būti taikoma formaliai. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Kaip minėta, savo paaiškinimuose N. J. nurodė, kad deklaracijoje ir ranka pildomame apskaitos lape prekių kiekis buvo nurodytas teisingas, pakrauta prekių taip pat teisingai, todėl akivaizdu, kad buvo padaryta techninė klaida sumaišius langelius vietoje prekių masės neto nurodžius jų masę bruto. Šiai klaidai padaryti galėjo turėti įtakos N. J. nurodytos papildomos aplinkybės, susijusios su muitinės sandėlio darbo organizavimo pakeitimais paskelbus šalyje karantiną dėl COVID-19, t. y. daliai darbuotojų dirbant nuotoliniu būdu, daliai darbuotojų susirgus COVID-19 ir atitinkamai padidėjus darbo krūviui ar esant darbuotojų kaitai. Aptartų duomenų visumos pagrindu konstatuojama, kad N. J. 2020 m. IV ketvirčio prekių apyvartos ataskaitoje klaidingai nurodydama išvežamų prekių masę neto 5 090 kg vietoje 5 000 kg, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad dėl šių duomenų pateikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, ji tuo metu negalėjo suvokti kokią veiką daro ir kokių tai sukels pasekmių, nes faktiškai nežinojo, kad padaryta klaida. Klaidingas įrašas ataskaitoje buvo padarytas 2021 m. sausio 6 d., iki patikrinimo buvo nedidelis laiko tarpas, ataskaita buvo pildoma rankiniu būdu, todėl padaryta klaida automatiškai nebuvo pastebėta dėl ko atsakingas asmuo pavėlavo apie tai pranešti muitinės įstaigai. Klaida padaryta dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neatidumo, o ne dėl tyčios ar neatsargumo. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neveikė tyčia, t. y. sąmoningai neiškraipė prekių kiekio duomenų. Taip pat N. J. negalėjo jo padaryti dėl neatsargumo, nes ji, būdama atsakinga už muitinės priežiūroje laikinojo saugojimo ir muitinės sandėliuose esančių prekių apskaitą, buvo suinteresuota pateikti ataskaitą muitinės institucijai laiku ir tinkamai paruoštą, be to nustačius klaidą, N. J. kreipėsi į muitinės įstaigą su prašymu leisti ištaisyti pateiktą ataskaitą.

Taip pat pažymėtina, kad patikrinimo metu nebuvo nustatytos esminės aplinkybės, susijusios su aplaidžiu prekių apskaitos tvarkymu, kaip pavyzdžiui duomenų apie prekių priėmimą, laikymą ir išdavimą iš muitinės sandėlio neįtraukimas į prekių apskaitos registrą. Duomenys savalaikiai suvedami, prekės apskaitomos, tik suvedant prekes charakterizuojančius duomenis padaryta techninė skaitmeninė klaida. Atkreiptinas dėmesys, jog į sandėlio apskaitą su netiksliais (neteisingais) prekių svorio duomenimis buvo įtraukta tik vienos rūšies prekė, taigi N. J. objektyviai negalėjo pastebėti programos klaidos ir ją ištaisyti ranka suvesdama teisingus duomenis į sandėlio apskaitą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad N. J. yra linkusi sistemingai daryti tokius pažeidimus, kas galėtų leisti daryti prielaidą dėl galimo jos neatsargumo. Šis suklydimas yra vienkartinis, iš dalies sąlygotas aukščiau minėtų išorinių veiksnių, nesukėlęs žalingų padarinių, todėl akivaizdaus aplaidumo nėra. Administracinio pažeidimo protokolas surašytas remiantis formaliu padaryto pažeidimo faktiniu vertinimu ir jame bei kitoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti pažeidimą padariusio asmens kaltę. Be to ir Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos protokolo II priedėlio 3.39. standarte numatyta, kad muitinė neskiria didelių baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Kaip jau minėta, akivaizdus aplaidumas ar apgaulė nagrinėjamu atveju nenustatyti, byloje tai patvirtinančių duomenų nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad padaryta klaida atitinka administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, visus keturis požymius.

Administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Asmeniui, kurį yra norima traukti administracinėn atsakomybėn, negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, t. y. jam negali būti perkeliama įrodinėjimo, jog jis nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo, našta. Teismas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad N. J. veiksmuose nenustatytas administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė (tyčia ar neatsargumas), todėl pradėta administracinio nusižengimo teisena negalima ir turi būti nutraukta esant ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytam pagrindui, t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. J. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 3 dalį.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.