Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-03-10 · Civilinė byla Nr. 2-12-723/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-10
Bylos Nr.
2-12-723/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01808-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
M. L.
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-12-723/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01808-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 74.2.4; 77.4.2; 99.3; 99.7; 113.1; 114.9.1; 114.9.3.1; 116.1; 125.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 10 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,dalyvaujant ieškovui R. L., jo atstovei adv. S. Naidenko,

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,

vertėjai A. Stančinskai,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. (R. L.) ieškinį atsakovei M. L. (L.), išvadą teikiančioms institucijoms Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nepilnametės dukros E. L., gim. adv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu R. L. (ieškovu) (b.l. 3-4).

Ieškinyje nurodė, kad 2008-09-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2172-341/2007 nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, pagal kurios 3 str. „Vaiko gyvenamoji vieta ir jo auklėjimas“ 3.1. p. šalių susitarimu dukters E. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina M. L., o pagal 3.2. p. šalys susitarė, kad vaikas bus auklėjimas ir ugdomas bendru tėvų susitarimu, prisilaikant bendrų moralės normų ir kartu sprendžiant vaiko ugdymo ir lavinimo klausimus, bei pagal 3.4. p. nuspręsta, kad ieškovas R. L. galės bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime nenustatant tvarkos ir grafiko, o tai sutarties šalims derinant tarpusavyje gera valia, nedarant vienas kitam jokių kliūčių ir atsižvelgiant į vaiko amžių bei jo pageidavimus ir poreikius. Tačiau, po teismo sprendimo atsakovė piktybiškai pažeidžia susitarimus, draudžia ieškovui bendrauti su dukra, slepia ją nuo jo, palikdama kitų asmenų priežiūrai, nes pati surado kitą vyrą, su kurio praleidžia daug laiko, o dukra palieka giminaičiams vietoje to, kad dukra galėtų būti su tėvu. Vaikas buvo paliktas ir be motinos ir be tėvo metams, kai atsakovė išvyko į D. B., vėliau grįžusi atsakovė be ieškovo žinios ir sutikimo buvo išvežusi dukrą į D. B., ieškovui nežinoma kokiomis sąlygomis ten gyvena dukra. Po 2008-09-23 Vilniaus rajono teismo sprendimo abiejų buvusių sutuoktinių gyvenimas pasikeitė. Ieškovas sudarė antrą santuoką, gyvena su žmona ir jos tėvais trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini), tačiau nuo rudens tėvai ruošiasi išvykti gyventi į sodybą (duomenys neskelbtini). Šeimoje labai geri santykiai, jie pasiruošė padėti R. L. auginti dukrelę, kuriai reikia rūpesčio ir nuolatines priežiūros, užsiėmimo su ja, ruošti ją mokyklai, kuri yra šalia namų. Tuo tarpu atsakovės sąlygos auginti dukrelę po teismo sprendimo tapo blogesnės, ir nors jos gyvenamajame būste yra taip pat trys kambariai, tačiau bute gyvena atsakovės motina, sesuo su dviem vaikais, atsakovė surado sau sugyventinį, kuris taip pat ten gyvena tame pačiame trijų kambarių bute. Atsakovės sugyventinis mėgėjas pakelti stikliuką, kiek ieškovui žinoma nedirba. Esant tokiai padėčiau E. būtų geriau augti su tėvu, o motina galėtų bendrauti su dukra.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsakovė su dukra yra išvykusi į (duomenys neskelbtini); ieškovas per 6 metus nė karto nesikreipė į skyrių dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kreipėsi tik 2013 m.; 2013-06-14 su šalimis buvo pravestas pokalbis, kurio metu atsakovė neprieštaravo, kad vaikas bendrautų su tėvu, bet pasiūlė iš pradžių ieškovui matytis su dukra jai dalyvaujant. Bendravimo grafikas nebuvo sudarytas, nes byla jau buvo pateikta teismui (b.l. 20-21).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad skyriaus darbuotojai apsilankė ieškovo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad šis gyvena trijų kambarių, 70 kv. m. ploto bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo sutuoktinei. Šiame bute dar gyvena ieškovo sutuoktinės tėvai. Ieškovas parodė kambarį, kurį, atvykus dukrai, jai paskirtų. Kambaryje yra sofa-lova, rašomasis stalas, lentynos, televizorius, spinta. Namų aplinka kukli, tačiau tvarkinga, švari. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog aplinka, kurioje šiuo metu gyvena jo dukra yra jai nesaugi ir neatitinka vaiko poreikių (b.l. 43-44).

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (LR CPK 246 str.). Atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ilgai nematė dukros. Girdėjo, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, neprižiūri vaiko. Jam pasakojo draugas, kuris su atsakovės seserim gyveno prieš metus. Ji kalbėdavo telefonu ir viskas buvo girdėti. Vasarą atsakovė buvo atvažiavusi su vaiku. Bendravo jis su vaiku 2-3 kartus. Buvo kreipęsis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, buvo pravestas pokalbis. Po pokalbio jam jau buvo palikę vaiką. Buvo kreipęsis į policiją Šeškinėje prieš du metus, kad neleidžia matytis su vaiku. Jis turi žmonos telefono numerį, tačiau ji pasikeitusi numerį, rodo, kad telefonas išjungtas. Kokios gyvenimo sąlygos (duomenys neskelbtini) pas atsakovę nežino. Po santuokos nutraukimo dukra pas jį niekada negyveno. Atsakovė išvažiavo į Angliją prieš 3 metus.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė adv. S. Naidenko nurodė, kad ieškinys susijęs su vaiko teisėmis. Vaiko teisės sudaro viešą interesą, o ieškovas pats išspręsti klausimą su sutuoktine negali. Ieškovas kiek galėjo bendravo su vaiku, kol neprasidėjo ginčai, tada kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Pagal bylos situaciją yra sudėtinga spręsti, nes nėra duomenų kaip vaikas gyvena užsienyje. VTAS atstovas tik pasakė, kad vaikui nėra ten blogai. Išeina taip, kad tėvas turi pats surinkti įrodymus kitoje valstybėje. Tačiau tiek ieškovas, tiek jo atstovė neturi tam teisės rinkti įrodymus užsienio valstybėje. VTAS nepasidomėjo kur ir kaip vaikas gyvena, tokiu būdu užkirstas kelias ir ieškovui. Duomenų, kad vaikui ten geriau nei pas ieškovą taip pat nėra, tik šiuo atveju matoma ieškovo gyvenamoji vieta, išvada, normalios buitinės sąlygos, jo noras ir pasiruošimas auginti vaiką.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad skyrius neturi pareigos nustatyti vaiko gyvenamosios vietos užsienio valstybėje. Vaiko gyvenamoji vieta gali būti pakeisti tik jei įrodoma, kad vaikas paliktas be įstatyminio globėjo priežiūros, gyvenamoji vieta tapo nesaugi. Proceso šalys turi pareigą įrodinėti, o ne vadovautis samprotavimais. Jokių įrodymų byloje nėra. Vaikas faktiškai visą gyvenimą gyveno su motina. Įrodymų, kad vaikas yra likęs be priežiūros nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas R. L. (R. L.) ir atsakovė M. L. (L.) turi nepilnametę dukrą E. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2172-341/2007 buvo patvirtinta pareiškėjų R. L. ir M. L. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, kad dukters E. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jos motina M. L. (Sutarties 3.1 punktas) (b.l. 5-7).

Pagal CK 3.53 str. 3 d., iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

Nagrinėjamu atveju, šalių nepilnametė dukra E. L. nuo gimimo gyvena ir auga pas motiną M. L. (atsakovę), o tėvą yra mačiusi tik keletą kartų, todėl neabejotinai vaiką su motina sieja glaudesnis ryšys. Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnametės dukros gyvenamosios vietos su jos motina (atsakove) pakeitimo, ieškovas turi įrodyti (CPK 12, 178 str.), kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta kartu su atsakove. Nors ieškovas ieškinyje teigė, kad atsakovės sąlygos auginti dukrą po 2008-09-23 teismo sprendimo pablogėjo, o atsakovė piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nedirba, tinkamai neprižiūri dukters, dažnai palieką ją vieną, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais ar net liudytojų parodymais(CPK 178 str.). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad minėtas aplinkybes sužinojo iš draugo, kuriam nurodytas aplinkybes papasakojo atsakovo sesuo prieš metus, pasakojimų.Tokius ieškovo paaiškinimus teismas vertina kritiškai,nes neturi pagrindo net padaryti tokios ieškovo nurodomos prielaidos,kadangi tai niekuo nepagrįsta.Teismas konstatuoja,kad tiek ieškovas,tiek jo atstovė turi pilną teisę rinkti įrodymus D. B..Jokių ribojimų vykti į šią šalį jiems nėra.Jokių ribojimų užklausti vietinę vaikų teisių apsaugos tarnybą nėra ir nebuvo.Teismas mato, kad ieškovo reikalavimai paremti tik prielaidomis ir nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė neužtikrina šalių dukrai tinkamų gyvenimo sąlygos, jog dukros gyvenamoji aplinka nesaugi ar dukra yra palikta be priežiūros ir jos gyvenimo sąlygos pablogėjo. Atsižvelgiant į išdėstytą ir tai, kad ieškovas neįrodė reikalavimų pagrįstumo, ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus iš ieškovo valstybės naudai priteistina 15,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu,

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. L. (R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,60 Lt (penkiolika litų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius