Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-31-749/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-23
Bylos Nr.
1-31-749/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vytautas Krikščiūnas
Kaltinamasis
V. Š., E. Š.
Nukentėjusysis
S. J., R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-31-749/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45945-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.11.8.7.1; 1.2.14.1.2.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant prokurorei S. P., kaltinamajam V. Š. ir jo gynėjui advokatui A. B., kaltinamajam E. Š. ir jo gynėjams advokatams A. L., V. K., nukentėjusiesiems S. J., R. J., jų atstovui pagal pavedimą advokatui R. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas 2018 m. vasario 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 138 str. 2 d. 1 p., BK 284 str., ir vadovaujantis BK 38 str. nuo bausmės atleistas dėl susitaikymo; 2019 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 6 mėn., bausmę atlikęs,

ir

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, laikomas neteistu,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. ir E. Š. 2019 m. spalio 25 d. apie 11 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, kitų asmenų akivaizdoje, siekdami pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, nepaisydami elementarių elgesio ir moralės normų, panaudodami jėgą, kad nukentėjusysis negalėtų pasišalinti, E. Š. atvedus iš kiemo į butą nukentėjusįjį D. J. ir įstūmus jį į kambarį, dėl chuliganiškų paskatų tyčia, pasinaudodamas mažareikšme dingstimi, kad jo netenkino nukentėjusiojo elgesys, bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą - rankomis ir kojomis sudavė D. J. į galvą ir kūną ne mažiau 30 smūgių, tuo padarydami poodines kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, abiejose blauzdose, kairėje pėdoje, krūtinėje, odos nubrozdinimą kaktoje, minkštųjų audinių kraujosruvas pakaušyje, kaktoje, odos nubrozdinimus nugaroje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, kraujosruvą kairiame krūtinės šone, kairio X-to šonkaulio lūžį, kairio XI-to šonkaulio lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. J. sveikatą (kaltinimo pakeitimas, 7 tomas 58-59 b.l.).

Kaltinamasis V. Š. teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusiajam D. skambino jis. Paklausė jo, kur yra kompiuteris (planšetė). Jis pasakė, kad nieko nepaėmė, pasakė, kad kambaryje darė tvarką, o jis į šiukšlių maišus krovė šiukšles. Jokios planšetės nematė. D. paklausė, kad ar jis negali ateiti pas A. S. ir viską išsiaiškinti. E. nuėjo pas D. į namus. D. mama pasakė, kad jo nėra namuose. E. ėjo pas jį į namus 3 kartus. Paskambino D. brolio dukrai A. Paprašė, kad duotų telefono numerį. Ji pasakė, kad neduos. Vėliau E. iš gatvės atsivedė D. Tuo metu jis buvo pas A. S.. E. D. įstūmė į kambarį. Sėdėjo ant fotelio ir D. ranka rodė, kaip jis nunešė planšetę į virtuvę, kaip šiukšles krovė į maišus. E. trenkė iš priekio per galvą. D. atsisėdo šonu į fotelio atlošą. Jis pradėjo daužyti į šoną, per nugarą su dešine ranka, o E. per galvą. Sudavė apie 5-6 smūgius. Nebuvo išgėręs. Gerai viską atsimena. Buvo rytas. D. veidą buvo užsidengęs rankomis, o E. mušė į galvos sritį. Viskas truko 3 minutes. Nukentėjusysis nesipriešino. Jie reikalavo, kad D. pasakytų, kur padėjo planšetę, nes tik jis vienas galėjo žinoti apie planšetę. Nukentėjusysis neprarado sąmonės, nenugriuvo. D. atsistojo eiti į lauką, E. paėmė už D. rankos, tai jis sudavė per E. ranką ir pasakė, kad tegul eina. D. išėjo namo. Kai mušė, D. nedejavo. Ar nukentėjusysis buvo išgėręs, nežino. Anksčiau jam buvo paskolinęs 3 Eur, vėliau dar davė 5 Eur. Nukentėjusysis išėjo. Jis taip pat išėjo namo. Po dviejų dienų atvyko policija. Šeštadienį buvo namuose prie kompiuterio. Tuo metu nedirbo. Tas dienas alkoholio nevartojo. Yra teistas, tuo metu negalvojo, kad darė nusikalstamą veiką. D. jį kaltino, kad jis paėmė planšetę. Kaltino tuo, ko nebuvo padaręs. Buto savininkas buvo namie, jis gi viską matė. Jis gulėjo lovoje tame pačiame kambaryje. Mušė ne iš chuliganiškų paskatų. Jis buvo jo draugas. Mušė jį, nes norėjo išsiaiškinti, kur yra planšetė, kad dėl jos dingimo kaltino jį (V. Š.). Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad mušė, nes D. savo pasisakymais leido suprasti, jog jis pasisavino daiktus. Daiktus į virtuvę nunešė ir padėjo 24 dienos ryte. Ryte iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ nupirko srovės prailgintuvą ir nunešė jį A. S.. Su D. sutvarkė kambarius. Tą pačią dieną apie 11 val. pasigedo daiktų. Kai pasigedo daiktų, bute buvo A. S., jis (V. Š.) ir E. Nežino, kuriuo metu D. galėjo paimti daiktus. Jį paliko pas A. S.. Kai atėjo, išgėrė stiklinę alaus. Prieš tai buvo negėręs. Kai mušė, sudavė kumščiu į nugaros kairę pusę. Nemušė jo į dešinės pusės šoną. Mušė per nugaros vidurį. Ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, gal suklydo dėl smūgių vietų. Abejoja, ar nuo jo (V. Š.) smūgių galėjo būti sulaužyti šonkauliai. Smūgiai nebuvo tokie stiprūs, kad būtų sulaužyti šonkauliai. Po E. smūgių sudavimo, jis (V. Š.) sudavė apie porą smūgių. Koridoriuje smūgių nesudavė D. nei jis (V. Š.), nei E. Kiek smūgių kojomis E. sudavė, jis tiksliai pasakyti negali. Kai E. sudavė keliais, D. visą laiką sėdėjo ant fotelio atlošo. Keliais jis smūgiavo į rankas, per veidą, į galvos sritį. D. sėdėjo ant fotelio atlošo. Nugara buvo kitoje atlošo pusėje. E. D. visą laiką buvo iš priekio. D. buvo susilenkęs. Kraujo ant nukentėjusiojo nematė. Nežino, kaip galėjo atsirasti sužalojimai ant rankų. E. nebuvo išgėręs. E. yra ramaus būdo, taikus žmogus. Jie negerai elgėsi, kad mušė.

Motyvuojamoji dalis

Parodžius kaltinamajam V. Š. fotonuotraukas (4 t., b. l. 10-18), patvirtino, kad E. stovėjo priešais D., kuriam už nugaros buvo fotelis (Nr. 1). Patvirtino, kad atbulomis traukdamasis prie už nugaros stovinčio fotelio, D. J. abiem rankomis dengėsi galvą (Nr. 2). Pavirtino, jog E. Š. buvo užsimojęs į D., kuris tuo metu rodė kaire ranka į vietą, kur tuo metu stovėjo pats V. Š.. D. J. jam tuo metu sakė: „tu gi pats nunešei daiktus į virtuvę“ (Nr. 4). Po to E. Š. pasakė D.: „ką tu pisi protą“ ir trenkė D. J. į veidą. D. stovėjo E. Š. iš priekio (Nr. 5). Patvirtino, kad nuo E. Š. suduoto smūgio D. J. nukrito ant fotelio, jam po keliais buvo fotelio turėklas, kojos kabojo žemyn, rankos buvo pakeltos priešais save, sėdėjo truputį pakrypęs į priekį. Jis sėdėjo taip, kaip parodyta nuotraukoje (Nr. 5). E. Š. su kaire ranka sudavė D. J. tiesiai į veidą, sakydamas: „sudavė vėl“ (Nr. 8). Patvirtino, kad su dešine ranka sudavė D. į kairį šoną, sakydamas: „sudaviau“ (Nr. 9). Negaliu pasakyti, kur konkrečiai sudavė. Sudavė į nugarą. Priėjo prie D. iš kairės pusės. Sudavė į kairę pusę. D. buvo kairiu šonu. Jam sudavė į kairį šoną kaire ranka. E. toliau kaire ranka laikydamas D. viršugalvį, palenkęs žemyn, dešine ranka sudavė D. į veidą. Tada E. dešine ranka laikydamas D. galvos viršugalvį, palenkęs žemyn jam galvą, keliu spardė D. į veidą ir krūtinės viršutinę dalį. Jis (V. Š.) sudavė kaire ranka, nors yra dešiniarankis. Kai D. išėjo, jo daugiau nebematė. Nežino, ką jis veikė ir kuo užsiėmė. Viskas vyko 25 dieną. D. kūnas rastas 27 dieną. Ką jis veikė tą laiką, niekas nežino.

Kaltinamasis E. Š. teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad V. sako daug netiesos. Jis nori suversti jam (E. Š.) kaltę. Nežino, kodėl jis taip daro. Jis atėjo pas A. S.. A. S. ir V. Š. pradėjo pasakoti, kad dingo kompiuteris. Patikėjo, kad jis dingo, nes jis iš tikrųjų buvo ir dingo. Pasakė, kad eitų iki D. išsiaiškinti. Norėjo išsiaiškinti gražiuoju. Jam (E. Š.) draugai paaiškino, kad diena prieš tai dingo kompiuteris. Kitą dieną norėjo važiuoti pas tėvą. 2019 m. spalio 25 d. sutiko prie savo namo D. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pasakė D., kad eitų pasikalbėti pas A. S. į jo namus. Jis sutiko. Nuėjo. Iš pradžių nesakė dėl ko reikia pasikalbėti. Pasakė, kad dėl kompiuterio. Paklausė dėl kokio kompiuterio. Jis nenorėjo aiškintis. Jis (E. Š.) jo netempė. Jam gražiuoju paplekšnojo per pečius ir D. sulinko kojos. Jam padėjo atsistoti. Nuėjo. Butas antrame aukšte. Įėjus į butą, ant jo A. S. ir V. Š. pradėjo šaukti: „kur kompas?“. D. pradėjo bėgti pro jį (E. Š.). Jis (E. Š.) sudavė kelis smūgius į veidą. Sudavė, nes jis brovėsi pro jį (E. Š.). Padarė labai negerai. Sudavė spontaniškai. Sudavė, nes jis norėjo pasišalinti, o jis (E. Š.) norėjo pasikalbėti. Jis (E. Š.) ne mušeika. Sudavė, kokius 5 smūgis abejomis rankomis. Viskas vyko labai greitai. Kai sudavė, D. pradėjo iš nosies bėgti kraujas ir pamatė, kad jam pradėjo bėgti ašaros, pasidarė jo labai gaila. Nuėjęs nuo jo (E. Š.), atsisėdo į fotelį. Viena jo koja buvo ant fotelio atlošo, o kita normaliai. Daugiau jo niekas nemušė. Kol jis stovėjo, abu kartu mušė. Jis (E. Š.) trenkė, ir V. trenkė. V. trenkė jam stovinčiam į kepenis. Kai D. atsisėdo, dar pliaukštelėjo su delnu per pakaušį. Jam (E. Š.) paskambino ir jis išėjo. Jo laukė motina. Juos paliko. Paliko D., I., A. S., V. Š.. Išvažiavo. Kai grįžo, draugai pasakė, kad D. pabėgo. Kai atsivedė iš lauko nukentėjusįjį, jis nebuvo sužalotas. D. suklupo prie krūmo. Padėjo ranką jam ant peties ir jis suklupo. Dabar sužinojo, jis turėjo negalią. Apie įvykį sužinojo, kai jį (E. Š.) netoli namų sulaikė policija. Policijos pareigūnai uždėjo antrankius. Pasakė, kad negyvas žmogus, ir kad jis (E. Š.) žudikas. Nebuvo girtas, kai mušė D. Tą dieną negėrė. Savaitę prieš tai gėrė, kas antrą dieną po 0,7 l degtinės „ant galvos“. Naktį miegojo savo namuose. Iš vakaro buvo pas A. S.. Gėrė. Betvarkė jo namuose buvo, nes griuvo. Griuvo ant stalo ir viską sulaužė. Susipynė kojos, buvo tamsu ir griuvo. Mėlynės ant jo (E. Š.) nugaros nuo griuvimo ant stalo. D. sudavė 5-6 smūgius į veido sritį. Kai D. sėdėjo, dengėsi veidą nuo smūgių. V. Š. D. kažkur trenkė, į veidą netrenkė. Viskas vyko greitai. Kai sudavė smūgius, keikėsi. Smūgius sudavė, nes buvo pasakyta, kad jis pavogė planšetę iš draugo. Jis nenorėjo bendrauti, norėjo pasprukti. Jis sakė, kad neėmė ir pradėjo bėgti. Kai pradėjo bėgti, jam sudavė. Nenorėjo jo mušti. Negali nurodyti, kur sudavė V. Š.. Nežino, ar D. buvo blaivus. Nežino, kodėl D. lauke suklupo. Kiek žino, jo silpnos kojos. Jis pastoviai atrodydavo kaip girtas. Jis vartodavo alkoholį. Kur jis gerdavo, nežino. Su juo negerdavo. Daug kartų matė jį sumuštą. Matydavau jį pastoviai sumuštą, be dantų, su mėlynėmis. Su D. pažįstami nuo vaikystės, tačiau vėliau nebendravo. Teko su D. vartoti alkoholį. 24 dieną pas A. S., kai vartojo alkoholį, Do. nebuvo. Matė tą kompiuterį. Jis buvo kambaryje kuprinėje. Kai išėjo, kompiuteris buvo kambaryje. Kai išėjo, kas liko bute, negali pasakyti. Kiek žino, D. atėjo tvarkyti namų kitą dieną. Aiškinimasis dėl kompiuterio dingimo vyko tą pačią dieną po pietų. Kompiuterio ieškojo kartu su kompiuterio savininku G. Kai vyko muštynės, G. kartu nebuvo. Vieną dieną ieškojo, o kitą dieną susitiko D. Kuprinė buvo dingusi prieš dvi dienas. Po dviejų dienų susitiko D. Dvi dienas ieškojo D. Pirmą dieną ieškojo su G. Nerado. Buvo prie D. namų durų. Duris atidarė D. mama ir pasakė, kad D. miega. Kitą dieną D. susitiko. Norėjo pasikalbėti. Jis turėjo žinoti, kad jo ieško. Pasakė, kad eina pasikalbėti. Tikslo sumušti neturėjo, viskas vyko spontaniškai. Niekas nenorėjo jo mušti, norėjo tik pasikalbėti. Draugas pasakė, kad jei atsiras kompiuteris, jį gražintų. Jis tik norėjo susigrąžinti kompiuterį. Norėjo padėti draugui. Nesutinka atlyginti žalos. Neturi pinigų. Sutinka atlyginti už mėlynes ant veido. Kiek priteis, tiek atlygins. Gali atlyginti 200 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus kaltinamojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 41-44, 48-52, 58-61, 64-74) patvirtino, parodė, kad nepastebėjo, ar V. sudavė D. į galvą. Gal dėl to taip pasakė. D. nuo vieno iš jų smūgių, jo (E. Š.), ar V., prisėdo ant fotelio, ant žemės nebuvo nugriuvęs. Kai D. sėdėjo, spyrė jam į koją. Tik nežino, pataikė į koją ar į fotelį. Viskas vyko greitai. Nepastebėjo, kur trenkė V. Buvo nuėjęs pas D., į jo namus, jo ieškoti kartu su G. Buvo nuėjęs du kartus. Bendravo su D. mama. Jos paklausė, kur D. Nesakė, kodėl jo ieškojo. D. mama pasakė, kad daugiau čia nevaikščiotų. Ji pasakė, kad D. miega. Tyrėja ne taip užrašė, kad D. ėjo link jo (E. Š.) sugniaužęs kumščius, iš ko pagalvojo, kad jis gali pulti. Jis nepuolė. Į fotelį jis atsisėdo nuo jo (E. Š.) smūgio. Parodymai neatitinka, nes ne taip surašyta. Ne viskas taip buvo, kaip surašyta. Sudavė 5-6 smūgius į nosį ir į veidą. Į kūną nesudavė, tik įspyrė į koją. Gali būti, kad trenkė į krūtinę širdies lygyje, gal taip ir buvo. Viskas buvo senai, prašo remtis pirminiais parodymais.

Nukentėjusioji S. J. teismo posėdyje parodė, kad atėjo E. D. miegojo, jo nekėlė. Pasakė, kad miega ir E. išėjo. Po kokių 2 val., jis vėl atėjo. Paklausė, ko jam reikia ir pasakė, kad nustotų čia vaikščioti. Jis vėl išėjo. 25 dieną su seserimi išėjo į turgų. D. pasiliko namuose, nes jam ryte reikėjo eiti pas gydytoją. Matomai, E. pasigavo D. Kaimynė I. matė, kai E. D. pasigavo prie krūmų. Ji sakė, kad E. paėmė D. už kupros, jis nenorėjo eiti. Kaimynė jau norėjo šaukti pro langą, tačiau jie susiginčijo, E. paėmė D. už kupros ir nuvedė pas A. S.. Jai (S. J.) paskambino D. ir pasakė, kad jos nepasitiks iš turgaus, nes E. jį labai sumušė. Parėjusi pamatė, kad jo ausis nuplėšta, visas mėlynas, akis mėlyna. Paklausė, už ką jį taip sumušė. Jis atsakė: „mane vadina mamuniuku“. Ištepė jį vaistais, jis pasakė, kad jam labai skauda šoną. Jam trynė, atrodo, dešinį šoną. Davė jam vaistų, jis atsigulė. Šeštadienį, 26 dieną, turėjo važiuoti į sodybą. Pasakė, kad D. kartu nevažiuotų, nes jam skauda. Atvažiavo marti ir jie išvažiavo. Jis pasiliko namuose. Jis dar paskambino, paklausė, kaip kapai. Pasakė, kad viskas gerai. Apie 18 val. jis parašė žinutę, kad jam paskambintų. Skambino jam, tačiau jis nebekėlė ragelio. Pagalvojo, kad jis užmigo. Skambino jam daug kartų, tačiau neprisiskambino. Jis ryte visada 8 val. paskambindavo ir pasakydavo, kad keltumėmės. Sekmadienį ryte jis nepaskambino. Seseriai pasakė, kad jis neskambina, tai ji jam paskambins. Skambina jam, jis neatsiliepia. Skambino kelis kartis. Jos jau nebegalėjo dirbti. Paprašė kaimynės, kad nueitų prie jų durų ir skambintų. Niekas jos neįsileido. Nuėjo kita kaimynė. Jai taip pat durų niekas neatidarė. Tai buvo sekmadienį ryte. 25 dieną išėjo į turgų. Grįžo apie 11-12.30 val. Daugiau jis niekur nebuvo išėjęs. Jis buvo namuose. Išvažiavo į sodybą, jis pasiliko namuose. Sodyba (duomenys neskelbtini) kaime. Iki Panevėžio (duomenys neskelbtini) km. Atvažiavo kaimynės vyras parvežti. Parvažiavo. Bijojo viena eiti. Įėjo su seserimi. Pamatė, kad D. atėjęs iš balkono ant lovos ir nugriuvęs. Rado jį jau nebegyvą. Negalvojo, kad bus taip blogai. Paskambino kitam sūnui. Iškvietė policiją. Apie V. jis nieko nesakė, nes jo nepažįsta. E. pažįsta nuo vaikystės. Netiesa, kad D. apvogė E. tėvą. Jo tėvui su protu negerai, jis visus apvagindavo. Jis pasakė, kad E. jį labai primušė. Jam buvo nuplėšta ausis, veidas kruvinas. Paskutinė žinutė buvo 26 dieną 18 val. vakare. Jis prašė, kad jam paskambintų. Pagalvojo, kad gal sąskaita pasibaigė. D. telefonu paskambino ir pasakė, kad jos nepasitiks iš turgaus, nes E. jį labai sumušė. Parėję kalbėjosi. Atrodo, kad jam trynė dešinį šoną vaistais. Jis dejavo, kad jam labai skauda. Pakėlusi marškinius, matė patinimą ties šonkauliais. Gailisi, kodėl nekvietė greitosios medicinos pagalbos. Jis neprašė kviesti greitosios pagalbos. Kraujas matomai bėgęs iš nosies. Galėjo iškviesti greitąją pagalbą. Dar paskambinęs pasakė, kad sukilo kraujospūdis, tačiau jis turėjo vaistų. Jis ėjo iš gydytojos ir vaistai jam buvo išrašyti. D. sakė, kad E. jį primušė prie krūmų, tada nutempė prie narvelio. Kai E. atėjo ieškoti D., išeidamas nieko nepasakė, visas drebėjo. Antrą kartą, kai atėjo, buvo taip pat. Nežino, kokia buvo jo veido išraiška, ar buvo piktas, ar ne. Parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Teko matyti, kai sūnų ištinka epilepsijos priepuolis, surinka, praranda sąmonę ir nugriūna. Vieną kartą buvo nugriuvęs ant sofos. Nėra buvę, kad nugriūtų ant kėdės ar kažkur kitur. Kitą kartą išnešė šiukšles ir išgriuvo lauke. Jį išvežė greitoji medicinos pagalba, nes kažkoks žmogus iškvietė. Ji to nematė. Tokie priepuoliai ištrikdavo kartą į mėnesį, bet ne daugiau. Jis turėjo darbą, visą laiką dirbo pas sūnų. Kartą sodyboje gėrė kavą, jis stovėjo, suriko ir nugriuvo. Kai griūna, jis nesistengia susilaikyti už daiktų. Alkoholį D. vartojo. Turėjo darbą. Negėrė kiekvieną dieną. Tą dieną ir dieną prieš tai, jis nebuvo išgėręs. Jis lankydavosi pas A. S., kai norėdavo išgerti. Nematydavo jo labai sumušto. Būdavo, kad susimuša. Jis ramaus būdo. Matė kelis kartus jį sumuštą. D. sakydavo, kad kai E. išgeria degtinės, pasidaro durnas. Dėl civilinio ieškinio - pasilieka prie savo pozicijos ir palieka spręsti teismui.

Nukentėjusysis R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad yra D. brolis. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Iškvietė policiją. Atvažiavo labai greitai, gal per 10 minučių. Mama pradėjo pasakoti, kad D. grįžo sumuštas, kad jį sumušė E. Kai atvažiavo, E. Š. ir dar vienas asmuo, kurio iš nugaros nepažino, išeidinėjo iš laiptinės, kur gyvena A. S.. Juos iš karto sulaikė. Sužinojo viską tik tą dieną, kai rado nužudytą brolį. Brolis atrodė žiauriai. Veidas buvo sumuštas. Jis gulėjo ant šono. Marškinėliai buvo atitraukti. Atrodo, kad kairysis šonas buvo mėlynas. Atrodo, jis gulėjo ant dešinio šono. Ant veido buvo mėlynės. E. pažįsta nuo gimimo. V. pirmą kartą pamatė praėjusio posėdžio metu. Visą laiką brolis dirbo pas jį (R. J.). Jo išgėrusio nematydavo, nes jis bijodavo pasirodyti, kai būdavo išgėręs. Kai paprašydavo jo pagalbos, visada padėdavo. Žinojo, kad jis serga epilepsija. Tą dieną, jis ėjo tvarkytis invalidumo dėl epilepsijos. Prie jo (R. J.) jam epilepsijos priepuolių nebūdavo. Dukra A. S. sakė, kad jai skambino kaltinamieji ir prašė jo telefono numerio ir norėjo susitikti. Dukrai nesakė, kodėl jiems reikalingas jo telefono numeris.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus nukentėjusiojo R. J. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus (2 t., b. l. 3-6), patvirtino, parodė, kad gal ir sakė, kad skambina, nes D. pavogė planšetę, todėl nori pasikalbėti su juo. Gal tai pamiršo. Santykiai su broliu buvo geri. Pykdavo ant jo dėl išgėrinėjimų. Mama yra minėjusi apie brolio epilepsijos priepuolius. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, brolio padėties nekeitė. Brolis gyveno su mama. Kiekvieno asmeninis pasirinkimas su kuo gyventi. Brolis dirbo oficialiai. Patyrė didelius išgyvenimus, neteko brolio, darbuotojo. Brolis buvo nužudytas. Mirties liudijime nurodyta, jog mirties priežastis yra nužudymas. Teismas nustatys, kokia mirties priežastis, jis tik sako, kas parašyta mirties liudijime. Ieškinį reiškia dėl nužudymo.

Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad V. Š. yra jo sūnus. Sūnus sugrįžo šeštadienį vakare. Su žmona buvo virtuvėje. Jis nugriuvo. Priėjo jį pakelti. Jam po akimi buvo nedidelė mėlynė. Pamatė, kad duryse privertas batų raištelis. Pravėrė duris, jis atsistojo ir nuėjo į savo kambarį. Sekmadienį nupirko vaistų. Pirmadienį buvo pas dantų gydytoją. Antradienį atėjo kriminalistai ir pateikė jam kaltinimus. Sūnaus nėra niekada pastebėjęs girto. Jis gal neužuodė, tačiau žmona užuostų, ar jis išgėręs. Paakyje buvo mėlynė. Neklausė, kas jam nutiko. Jis nugriuvo, nes privėrė su durimis batų raištelį. Nuvirto, kad pagalvotų, jog griūdamas įsistatė mėlynę. Jis nusiminęs, pergyvena. Mažai kalbėjosi. Žino, kad sūnus 4 kartus teistas. Gal jo toks charakteris, kad jam taip nesiseka. Jo teistumus vertina blogai.

Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad apie D. mirtį sužinojo spalio 27 dieną. Jam pasakė D. mama telefonu. Jam skambino, jis neatsiliepė. Vėliau jo mama paskambino ir pasakė, kad jis mirė. D. pažįsta virš dviejų metų. Buvo normalus, geras žmogus. Bendraudavo. Kartais išgerdavo, į savaitę kartą, du kartus. Žinojo, kad jam epilepsija. Kartu nedirbo. Gerdavo pas D. namuose. Neteko matyti, kai jį ištinka epilepsijos priepuoliai. D. yra sakęs, kad yra iškritęs nuo epilepsijos priepuolių. Jis sakė, kad buvo iškritęs gatvėje ir išsimušė dantis. E. skambindavo ir prašydavo D., kad atneštų alaus ar išneštų tarą. Paskutiniu metu, jie gal buvo apsipykę. Kai skambindavo E., jis nebeatsiliepdavo. Nežino, kokia E. pravardė. Žmogus pravarde „(duomenys neskelbtini)“ yra kitas žmogus. Asmenį, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, vieną ar du kartus teko matyti. D., kai paklausė, kas jis toks, jis pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“. Tarp D. ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo kažkoks konfliktas. Jie buvo susistumdę. Jis man tai sakė. Su E. D. nesistumdė. Lydint D. namo, prie laiptinės sutikome tris vyrus, tarp kurių buvo „(duomenys neskelbtini)“. Kurią tai dieną buvo, nepamena. „(duomenys neskelbtini)“ surėkė D.: „eik į parduotuvę ir nupirk“. Kitų vyrų, nepažino. Suprato, kad D. siunčia nupirkti alkoholio. Užstojo D. ir pasakė „(duomenys neskelbtini)“, kad eitų ir pirktų už savo pinigus. Jam „(duomenys neskelbtini)“ kažką pasakė. Spalio 25-26 dienomis su D. susirašė žinutėmis, atrodo, vieną kartą jis skambino. Šventė (duomenys neskelbtini). Grįžo spalio 26 dieną namo. Sekmadienį planavo su D. susitikti. Jis parašė žinutę, kad pas jį ateitų. Planavo švęsti (duomenys neskelbtini) pas D., turėjo pas jį užeiti. Jis nebeatsiliepė. Tik paskambino jo mama ir pasakė, kad jis mirė. D. gyvena su motina. Kai pas D. vartodavo alkoholį, jo mama būdavo namuose. Išgerdavo vieną ar du 1 l talpos butelius alaus. Mama matydavo, kad jie geria. Gerdavo balkone. Pakvietė D. penktadienį važiuoti švęsti (duomenys neskelbtini). Jis nenorėjo, pasakė, kad kai grįš, užeitų pas jį. Du asmenys turi pravardes „(duomenys neskelbtini)“. Dabar tik sužinojo, kad E. vadina „(duomenys neskelbtini)“. Nėra E. Š. vadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Tik iš D. žino, kad jį vadino „(duomenys neskelbtini)“. Negali pasakyti, kada D. paskutinį kartą buvo susitikęs su „(duomenys neskelbtini)“. Kiek žino, D. nėra buvęs įsivėlęs į muštynes iki to įvykio.

Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad nieko apie tai nežino. Pažįsta kaltinamąjį E. Jį pažįsta apie 20 metų. Gyvena netoliese. Pamena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. E. tėvas gulėjo ligoninėje. Jo (M. J.) paprašė nuvežti pas jį, į ligoninę. Atvažiavo prie jo namų esančio pašto, apie 11-13 valandą. Paprastai atvažiuoja, kai veža pas tėvą į ligoninę, apie 10–11 val. Reikėjo važiuoti į slaugos ligoninę link (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo, E. atrodė normaliai. Kai E. atėjo, jis atsisėjo į automobilio priekyje esančią keleivio sėdynę. E. vadindavo „(duomenys neskelbtini)“. Žino, kad dar yra žmogus, kurį vadina „(duomenys neskelbtini)“. K. M. nepažįsta. Alkoholio kvapo nuo E. neužuodė. Nepastebėjo, jog jis būtų išgėręs. Gali teigti, jog jis buvo blaivus.

Liudytojas M. I. teismo posėdžio metu parodė, kad išgirdo garsą, pasižiūrėjo per langą. Buvo 2019 m. spalio 25 d. apie 11 val. Ji gyvena vidurinėje antroje laiptinėje antrame aukšte. Jos langas nebuvo atidarytas, buvo padaryta mikroventiliacija. Išgirdo triukšmą. Pamatė, kad E. kelia D. nuo šaligatvio. Jis jį „tūsė“ už drabužių keliant nuo žemės. D. pastatė, palaikė už rankos, jis pasitraukė ir D. atėjo ant pievelės. D. kažką jam sakė. Ji negirdėjo. Suprato, kad norėjo, jog D. eitų pas A. S., o D. nenorėjo. Paskui jis apsisuko ir nuėjo. D. ėjo pirmas, o E. iš paskos. Jie įėjo į laiptinę. Kas vyko toliau, nematė. Jai paskambino 27 dieną apie 10 val. D. mama, kad nueitų pažiūrėti, kodėl D. neatsiliepia į jos skambučius. Kelis kartus nuėjo prie jos buto durų, tačiau jų niekas neatidarė. Tai pasakė D. mamai. Susitarė, kad jos vyras nuvažiuos ir paims ją iš kaimo. Grįžę rado D. negyvą.

Teismui pagarsinus liudytojos M. I. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 126-127), patvirtino, parodė, kad E., gal ir sakė D. „eik“. Dabar nepamena. Žinoma, jog jam liepė eiti, tai matė iš judesių. S. nenorėdavo, kad D. lankytųsi pas A. S.. Spalio 25 dieną D. daugiau nematė. Matė jį tik per langą. Ji kasdien nueina pas S. J.. D. spalio 23 d., 24 d. nebuvo sužalotas. Anksčiau D. irgi buvo sužalotas, tačiau nežino prieš kiek laiko. Nežino, ar dėl jo sužalojimo buvo atliekamas kažkoks tyrimas. Su S. J. sutaria gerai. D. turėjo būti blaivus, jai sakė, kad jis tą dieną turėjo eiti pas gydytoją. Nežino, ar D. buvo išgėręs. D. silpnos kojos.

Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo svečiuose pas A. S.. Buvo V., A. S., A. Tiksliai nepamena, ar buvo V. Susipažino su tokiu G. ir išėjo pas jį į namus. Grįžo tik kitą dieną. G. paliko savo nešiojamą kompiuterį, telefoną pas A. S.. Ji buvo palikusi maišiuką, kuriame buvo piniginė, raktai, telefonas ir pasas. Kitą dieną sugrįžo ir nerado savo daiktų. Ieškojo, tačiau nerado. Atėjo G., jis taip pat nerado daiktų. Pradėjo spręsti, kas galėjo paimti daiktus, kas išėjo iš buto paskutinis. Ieškojo daiktų lombarduose. Kitą dieną atėjo ryte pas A. S. pažiūrėti, gal atsirado jos daiktai. Buvo tik ji ir A. Atėjo V., atsinešė alaus. Už kelių minučių atėjo E. Pradėjo kalbėti, kad daiktus galėjo pavogti D., nes jis ne kartą yra apsivogęs, paėmęs ir negražinęs pinigų. Paskambino D. Jis atėjo. Paklausė D., ar jis paėmė tuos daiktus. Tai buvo spalio 25 diena, tarp 8-10 val. Ji atėjo pirma, tada atėjo V. ir už kokių 5 minučių atėjo E. E. atėjo vienas. Paskambino D. ir E. nuėjo jo pasitikti. D. nuėjo pasitikti V. ir E. Jį pasitiko laiptinėje. Ji girdėjo, kai kalbėjo telefonu su D., ir D. pasakė, jog yra nebetoli. Įėjo į butą ir pradėjo V. su E. klausinėti D., ar jis nepavogė daiktų. Reikalavo, jog sakytų tiesą, nes ne kartą yra „pasivedęs“. Ji sėdėjo ant fotelio priešais juos, matė D. veidą. E. trenkė į lūpą ir į nosį. Pamatė bėgantį kraują. V. kelis kartus sudavė į šonus. Viskas vyko labai greitai. Buvo „pagiriota“, jai buvo negera. Matė, kad muša. Mušė abu. Negali pasakyti, kiek kas sudavė smūgių. Viskas truko neilgai. Mušė, nes įtarė, jog jis pavogė daiktus. Sakė D., kad prisipažintų. Nežino, kuris tai sakė. Savo daiktų neatgavo. „(duomenys neskelbtini)“ yra E. Kokia E. pravardė, nežino. Jie D. pasitiko, galima sakyti, tarpduryje, ant laiptų. Nežino, ar V. buvo išėjęs į laiptinę.

Teismui pagarsinus liudytojos I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 72-77), patvirtino, parodė, kad pirmas E. trenkė į pilvą D. D. tada atsisėdo ir pasakė: „aš tikrai vyrai neėmiau, nemuškit manęs“. E. ir V. mušė D. į veidą ir į kūną. Matė, kaip D. bėgo kraujas iš lūpos ir iš nosies. Kiek smūgių buvo, nežino, bet buvo suduota daugiau nei vienas smūgis. Ji sakė, kad baigtų ir pasikalbėtų normaliai. Kadangi D. ne kartą buvo „pasivedęs“, dėl ko ant jo kaltė ir krito. D. išėjo, nebuvo nukritęs ant žemės. E. smūgiavo į veido sritį. Nematė, kad V. suduotų į galvą. Kai atsivedė D., jis atrodė truputį išgėręs, matėsi iš veido, buvo atsinešęs „pūslę“. Tuo metu kambaryje buvo A. G. tuo metu buvo išėjęs pirkti „šnapso“. E. nebuvo išgėręs. Kai D. ir E. išėjo, ji dar pasiliko. Atsigėrė alaus ir ji su G. išvažiavo į viešbutį. D. yra pavogęs iš draugų, pasiskolinęs pinigų ir dingęs kelioms dienoms. Tai girdėjo iš kalbų. D. reputacija buvo bloga. Jo vagiančio nematė. Ji anksčiau su E. draugavo. E. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) dirbti ir santykiai nutrūko. E. buvo ją sužalojęs. Kitą dieną atsiprašė. „Baliavojo“ ir susiginčijo. Juokais ji pasakė: „pjauk“. Jis įpjovė jai į ranką su peiliu. Nuvažiavo į ligoninę susisiūti žaizdos. Jis atsiprašė. Šis jo poelgis nėra normalus. Prieš D. atėjimą alaus negėrė. Gėrė, kai išėjo D. Kai mušė, E. buvo neišgėręs. Apklausos metu patikslino, kad E. buvo neišgėręs. Nėra girdėjusi, kad E. vadintų kokiu nors daržovės pavadinimu. E. su V. D. susitiko tarpduryję. Užtruko apie 14-20 sekundžių. D. atvedimas į butą ir jo išėjimo truko kelias sekundes. Įvykio išvakarėse iš A. S. buto išėjo kokią 23 val. Išėjo pas draugą miegoti. Buvo išgėrusi. Daiktus paliko, nes pamiršo. Daiktai dingo 23 dieną. 24 dieną ieškojo lombarduose. D. pasikvietė pakalbėti 25 dieną. D. 23 dieną matė. 24 dieną D. buvo atėjęs, atsinešė alaus, pasiėmė „naglai“ cigarečių nuo stalo ir išėjo. Butą sutvarkė A. S. draugė. Niekas ten nebuvo tvarkyta. 24 dieną D. neklausė, kur daiktai, tik tarpusavyje kalbėjosi ir sprendė, kas galėjo paimti daiktus. Nematė, kad E. Š. 25 dieną vartotų alkoholį. Kai D. išėjo, E., atrodo, irgi išėjo.

Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jai 2019 m. apie spalio 23 d. skambino V. ir E. Iš pradžių skambino V. Jį žino tik iš matymo. Prisistatė, pasakė, kad skambina V. Jis prašė jos tėčio numerio. Klausė, kam jam reikia. Jis pasakė, kad reikia. Padėjo ragelį. Skambino dar kartą. Pakalbėjo V. ir perėmė ragelį E. E. pažino iš balso. Jis taip pat prašė jos tėčio telefono numerio. Ji nedavė. E. pasakė, kad D. galimai pavogė planšetę. Ji pasakė, kad jis to negalėjo padaryti, nes nėra vagis. Tada E. pasakė: „nebijok, aš jam nieko nedarysiu, nemušiu“. Vėl skambino, prašė, kad ji nueitų iki močiutės ir paprašytų, kad jam atidarytų duris, nes jie nori pasikalbėti su D. Pasakė, kad nuo to, jei ji nueis, niekas nepasikeis. Jie minėjo, kad buvo nuėję, tačiau jiems užtrenkė duris. Pasakė, kad neis. Norėjo baigti pokalbį. Pasakė: „nebijok, nemušiu“. Dar išgirdo sakant: „pagausiu, užmušiu“. Paskambino tėčiui, kad skambinėja D. draugai ir prašo jo numerio. Tėtis pasakė, kad nesikištų. Tą pačią dieną kalbėjo telefonu ir su D. Pasakė jam, kad skambinėja jo draugai ir kaltina jį, jog jis pavogė planšetę. Jis pasakė: „nu čia dabar, aš guliu, žiūriu televizorių“. Turėjo susitikti. Ji eidama į prekybos centrą „Maxima“, paskambino D. Jis pasakė, kad buvo užsnūdęs ir pasakė, kad gal vėliau susitiksime. Daugiau su juo nekalbėjo ir nesusitiko. E. Š. vadina „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“. D. taip jį vadindavo. Jis dar rašė kelias žinutes ir klausė ką veikia. Ir atrodo, kad skambino. Neminėjo, kad jam kažkas blogai. Apie jo mirtį sužinojo iš mamos, ji pasakė, kad nebėra D. Močiutė skambino ir klausė, ar pas mus nebuvo D., nes ji negalėjo susisiekti su D. Pasakė, kad jo nebuvo. Galvojo, kad gal jis miega arba išėjęs pas draugus. D. sirgo epilepsija. Nėra mačiusi, kai jį ištinka epilepsijos priepuoliai. Vieną kartą matė D. susižalojusį. Klausė jo, kas jam atsitiko. Jis atsakė, kad jam buvo epilepsijos priepuolis. Sužalojimai buvo menki. Matė D. sumuštą. Jis sakė, kad jį sumušė E. D. dėl sumušimo į policiją nesikreipė.

Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su seserimi S. J. ėjo iš turgaus. Paskambino D. ir pasakė, kad negali jų pasitikti, nes jį sumušė E. E. pažinojo nuo mažų dienų. Sugrįžo namo, rado D. sumuštą. Jo ausis buvo mėlyna. Sakė jis, kad jam skauda šoną. Viena pusė prie akies buvo patinusi. Daugiau nieko nepastebėjo. Kai grįžo, D. vaikščiojo po kambarį. Nepamena, kurį sakė jam skauda šoną. Ji jo neapžiūrėjo. Prie jos D. mama jo neapžiūrėjo, nes ji truputį pabuvo ir išėjo. Šeštadienį buvo nuėjusi pas seserį, D. dar gulėjo. Jos išvažiavo į kapines. D. paskambino, paklausė, ką jos veikia. Pasakė, kad randasi kapinėse. Po pietų, apie 15 val., jis vėl skambino. Pakalbėjo ir pasakė, kad susiskambinsim vėliau. Dirbo. Vakare pamatė jo žinutę, kurioje rašė, kad jam paskambintų. Skambino, bet jis neatsiliepė. Jis anksti eidavo miegoti, pagalvojo, jog nuėjo miegoti. Rytais 8 valandą jis visada paskambindavo. Tada jis neatsiliepė. Skambino kelis kartus, tačiau jis neatsiliepė. Sunerimo. Paprašė, kad kaimynai nueitų pažiūrėti. Kaimynė beldėsi į duris, tačiau durų jai niekas neatidarė. Atvažiavo kaimynas, jas parvežė į miestą. Rado jį jau mirusį. Viena ranka buvo pakelta. Jis buvo nugriuvęs ant sofos, viena koja buvo ant žemės. Jis buvo apsirengęs. Atvažiavo kitas sūnus ir iškvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą. D. jau buvo sustingęs.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad atėjo E. su D. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Jie su V. vartojo alkoholį. Buvo dar I. Ji taip pat kartu gėrė. Susimušė E., D. ir V. dėl kažkokių dingusių daiktų. E. su V. kaltino D., kad jis pavogė daiktus. E. sudavė porą smūgių. D. nugriuvo ant fotelio. Po to smūgius sudavė V. E. išėjo. Jie D. davė nusivalyti veidą, nes jis buvo kruvinas. D. išgėrė stikliuką degtinės ir išėjo namo. D. niekuo nesiskundė. Pirmas pradėjo mušti E., sudavė porą smūgių į veidą. D. pargriuvo ant nugaros į fotelį. Po to sudavė V. Nežino, kiek smūgių. Mušė rankomis. Kojomis niekas smūgių nesudavė. V. pas jį ateina dažnai, E. ateina porą kartų į savaitę, atneša maisto, prižiūri jį, nes yra neįgalus. Nežino, kieno buvo tie dingę daiktai. Pas jį namuose niekas nedingo, o tą kartą stebuklingai kažkas dingo. Aiškinosi tarpusavyje, kur galėjo dingti tie daiktai. Jie kaltino D., kad jis paėmė tuos daiktus. Pirmas sudavė porą smūgių D. į veidą E. V. sudavė į abu šonkaulius. E. nebuvo neišgėręs. Jis su V. buvo išgėrę. Bent jau jis tai tikrai buvo išgėręs, o V., galbūt, ne, nes tik buvo atsinešę alkoholio. D. nežino, ar buvo išgėręs. D. atėjo kartu su E. V. jau buvo. Kai E. išėjo, pasiliko su V., D. ir gėrė toliau. D. sakė, kad daiktų neėmė. D. nesiskundė tik aiškino, kad daiktų neėmė.

Teismui pagarsinus liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 104-107), patvirtino, parodė, kad reikia tikėti šiandien duotais jo parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu, kai davė parodymus, buvo neblaivus. Sėdėjo priešais jį tardytoja su savo asistentu ir jį apklausinėjo. Sakė netiesą, nes buvo neblaivus. Dabar prisimena geriau, nes yra blaivus. E. vadina „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Prie jo E. ramus. Parodymai apibūdinant E. Š. teisingi. Kai persigeria E. Š. degtinės, tampa agresyvus. V. buvo išgėręs. Kartu su juo gėrė. Kai atėjo D. su E., buvo atsinešę dar alkoholio. Smūgiai buvo suduoti rankomis, kojomis smūgiai nebuvo suduoti.

Liudytoja (tyrėja) A. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad visos apklausos vedamos taip, kaip numato procesas. Paklausiama, ar asmuo žino, kodėl jis pakviestas apklausai. Neaiškinama, kokiu straipsniu vykdomas ikiteisminis tyrimas, prašoma paaiškinti apie aplinkybes. Dažniausiai pagarsina apklausą, kad pataisyti gramatines klaidas. Asmuo girdėdamas taip pat pataiso. Vėliau protokolas atspausdinamas ir duodamas paskaityti. Paaiškinama, kad jei perskaičius protokolą viskas teisinga, jis turi pasirašyti sugeneruotame protokole, kad: „surašyta teisingai“. Būna, kad skaitant asmuo su kažkuo nesutinka, tai pataisoma. Ji toje vietoje pasirašo, kad „taisymas teisingas“. Įtariamųjų apklausos buvo vykdomas taip pat. Ką žmogus sako, tą ir užrašo. Jis perskaito ir su tuo sutinka. Kiek pamena, I. K. ikiteisminio tyrimo metu dar buvo apklausta teisme. Nežino, ar teisme ji paliudijo tą patį. Procesas pažeistas nebuvo. Abu įtariamieji buvo apklausiami dalyvaujant gynėjams. Viena apklausa, nepamena kurio iš kaltinamųjų, vyko be gynėjo, nes tuo metu vyko visuomeninis advokatų streikas ir nepavyko gauti gynėjo. Apklausa buvo vykdoma garso - vaizdo būdu. Įtariamojo buvo atsiklausta, ar jis sutinka duoti parodymus be gynėjo. Jis sutiko. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl nužudymo. Buvo daromas garso - vaizdo įrašas. Stengiasi viską rašyti pažodžiui, nedaryti interpretacijų. Visų apklausų nepamena. Prieš apklausą vyksta pokalbis, išklausoma, ką jis pasakoja. Kai išklausoma, paaiškinama, kad dabar vyks apklausa ir paprašoma viską nuosekliai papasakoti. Išgėrusių ir apsvaigusių žmonių neapklausinėja. Kai prasidėjo įtariamųjų apklausos, reikėjo tiksliai nustatyti, ar liudytojai viską sako nuosekliai nuo pirmos paklausos, ar kažką painioja. I. K. apklausinėjo 2-3 kartus. Vienas įtariamasis apklausos metu neturėjo gynėjo. Buvo daromas garso - vaizdo įrašas. Buvo pakeistos kardomosios priemonės įtariamiesiems, asmenys vienas kitą pažinojo. Mano, tai turėjo įtakos liudytojos I. K. dabartiniams parodymams. Apklausti I. K. buvo iškviesta iš namų, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo pasakyta, kad bus pristatyti liudytojai, kuriuos reikės apklausti. Tyrimas buvo pradėtas pagal nužudymą. Procesas nebuvo pažeistas. Apklausos protokolą spausdino kompiuteriu. Protokolą jai pagarsino, davė atspausdintą protokolą ir pasakė, kad jei viskas perskaičius teisinga, reikia pasirašyti. Pirma perskaito, ką užrašė. Tada pataisoma, kad protokolo laikas nenutruktų. Atspausdinama ir paduodama apklausiamam asmeniui. I. K. jei pasirašė, reiškia perskaitė. Procesas pažeistas nebuvo. Vyko pokalbis su I. K.. Ji, kiek pamena sakė, kad tą savaitę prieš įvykį girtavo. Galbūt jai uždavė klausimą, ar ji blaivi.

Vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad atliekant ekspertizę, vertino tą aplinkybę, kad įvyko ūminis nukraujavimas. Jie privalo atlikdami komisinį tyrimą vadovautis turima bylos medžiaga, tame tarpe anksčiau atliktais ekspertiniais duomenimis. Šiuo atveju ekspertė J. Ž. atlikusi nukentėjusiojo D. J. lavono tyrimą nustatė, kad kairėje krūtinplėvės ertmėje yra 400 ml skysto kraujo ir tie duomenys buvo vertinami ir tapo vienu iš pagrindų duoti išvadą. Buvo vertinama, koks kraujo kiekis liko organizme. Pas suaugusį žmogų cirkuliuojančio kraujo kiekis siekia apie 5500 ml. Remiantis tuo, nesunku paskaičiuoti, kokį procentą išsiliejęs kraujas į kairę krūtinplėvės ertmę, tai sudaro, ir kiek liko cirkuliuojančio, neišsiliejusio kraujo. Vertino pagal statistinius duomenis. Objektyviai nebuvo tirta. Tokio tyrimo niekas neatlieka ir faktiškai jo atlikti nėra įmanoma. Galima remtis tik statistika, anatomijos, fiziologijos žiniomis. Nustatyti kraujo likučio neįmanoma, nes nėra tokios metodikos. Nustatomas tik tas kraujas, kuris išsiliejęs į lavono ertmes ir, kai kuriais atvejais, kai yra išorinis kraujavimas, vertinamas tas kraujo kiekis, kuris rastas įvykio vietoje šalia lavono ar atokiau. Realybėje nebūna, kad dalis kraujo galėjo rezorbuotis, nutekėti organizme išsiliejęs iš krūtinplėvės atgal į organizmą per krūtinplėvės sieneles. Kraujas skystas, t. y. išsiliejęs neužilgo prieš mirtį, nes jei kraujas būtų išsiliejęs anksčiau, prieš keliolika valandų, autopsijos protokole tai būtų užfiksuota, t. y., ar kad kraujas skystas, ar kad kraujo krešuliai. Šiuo atveju ekspertė apie kraujo krešulius nieko nemini, reikia matyti, kad jų nebuvo. Tai dar vienas požymis, patvirtinantis, kad kraujas išsiliejo neužilgo prieš mirtį. Kalbėti apie atvirkštinę rezorbciją nėra prasmės, nes krūtinplėvės ertmę iškloja plėvė ir kraujas pro ją laisvai difunduoti negali, nes kitaip žmogus negalėtų funkcionuoti kaip organizmas. Šiuo atveju kraujas išsiliejo, nes kraujagyslė buvo pažeista lūžusio šonkaulio. Staigus 400 ml kraujo netekimas negali sukelti hipotenzijos. Nes toks kraujo kiekis palyginus su tais kiekiais, kuriuos duoda donorai, duodantis kraują, nėra nieko ypatingo. Tai negali įvykti per sekundę. Tai galėjo įvykti per keliolika minučių. Paprastai taip būna, tokia praktika. Jie remiasi sužalojimo pobūdžiu, kokia kraujagyslė buvo pažeista, koks sužalojimų pobūdis. Remiantis tuo, ekspertai gali daryti tikimybinę išvadą dėl kraujavimo greičio. Konkrečių matavimų atlikti nėra įmanoma. Šiuo atveju greičiausiai buvo pažeista tarpšonkaulinė kraujagyslė. Lūžtant šonkauliui tai įvyksta. Galėjo nukraujuoti per 9 - 11 minučių. Skirtumas dvi minutės. Dėl tokio kiekio žmonės nemiršta. Ekspertė Ž. tyrė kūną, rėmėsi kūno tyrimo duomenimis. Rado sužalojimus, nukraujavimą. Kitų priežasčių ji nematė. Ji vertino tik tai ką turėjo. Jie vertina visą bylos medžiagą, kitas aplinkybes, todėl išvados skiriasi. Išvadoje rašo, kiek žmogus turi netekti kraujo. Suaugusiems individams kraujo praradimas iki 14 proc. bendro tūrio neturėtų iššaukti jokių žymesnių sveikatos sutrikimo požymių. Šiuo atveju kraujo netekimas per minutę nesukeltų kraujospūdžio sumažėjimo, nes tai per mažas kiekis. Atmetė versiją, kad mirties priežastis ūminis kraujo praradimas. Ieškojo kitų priežasčių. Yra duomenys apie D. J. diagnozuotą epilepsiją, t. y., būklę pavojingą gyvybei. Viskas išdėstyta išvadoje. Tikėtina, kad epilepsijos priepuolio metu dėl X šonkaulio lūžgalių staigaus sujudimo įvyko pasieninės krūtinplėvės ir tarpšonkaulinės kraujagyslės plyšimas, buvęs palyginti greito kraujo išsiliejimo į kairę krūtinplėvės ertmę priežastimi. Šonkaulis lūžo spalio 25 d. Po paros, įvykus epilepsijos priepuoliui, lūžę šonkauliai sujudėjo, praplėšė krūtiplėvę ir staiga kraujas išsiliejo. D. J. mirė neužilgo, tą pačią dieną. Spalio 26 d. įvyko ūminis kraujavimas ir mirtis. Ekspertė J. Ž. kaip ir teisi duodama tokį laikotarpį kraujavimo iki mirties. Galėjo ne prieš kelias valandas, o keliolika minučių iki mirties įvykti ūminis kraujavimas, t. y., ne šonkaulių lūžis iki mirties, o nukraujavimas iki mirties. Šonkaulių lūžių lokalizacija bei pobūdis nėra būdinga griuvimui/griuvinėjimui. Šie sužalojimai paaiškinami kontaktais su kietais bukais ribotais daiktais, pvz. suduodant smūgius rankomis. Buvo nustatyta daugiau sužalojimų, kurie paaiškinami, kaip smūgių sudavimai. Bylos aplinkybės rodė, jog D. J. buvo mušamas. Tai leido daryti išvadą, kad sužalojimai, X šonkaulio lūžis padaryti suduodant smūgius, o ne griūnant. Epilepsijos metu jis galėjo griūti, tačiau iš praktikos griuvinėjant namuose negriūvama ant nugaros. Mažai tikėtina, kad jei šalia būtų buvęs asmuo, ar medikai, kurie būtų suteikę pagalbą, būtų kažkas pasikeitę. Viskas įvyksta staigiai. Nors kartais pagalba padeda. Nenori būti ekspertu, duodančiu vienareikšmiškus atsakymus, tačiau mažai tikėtina, kad medicininė pagalba būtų išgelbėjusi. Atmesti negalima, tačiau mirtis esant tokiam priepuoliui įvyksta dėl kvėpavimo sutrikimų. Sergant epilepsija, žmogus gali mirti ir be jokių sužalojimų. Šiuo atveju tai kitas procesas, kuris vyko tuo pat metu. Šonkaulių lūžis, kiti sužalojimai, nukraujavimas, kuris šiuo atveju nelaikytinas mirties priežastimi. Tai du lygiagrečiai vykstantys procesai. Galima manyti, kad epilepsijos priepuolis įtakojo staigų kraujo išsiliejimą, o ne atvirkščiai. Ne lūžis įtakojo epilepsijos priepuolį. Nėra būdinga, kad tokie sužalojimai būtų padaryti ranka. Greičiausiai tai spyris. Ranka galima sulaužyti šonkaulius, tačiau atsižvelgiant į lokalizaciją, t. y. nugarinį šoninį paviršių, greičiausiai buvo spyris koja. Nustatyti sužalojimai neturėjo įtakos epilepsijos priepuoliui.

Teismo medicinos specialistė J. Ž. teismo posėdžio metu (nuotoliniu būdu) parodė, kad mirtis įvyko, nes komplikavosi ūminis nukraujavimas į kairiąją krūtinplėvės ertmę. Palaiko savo išvadą. Komisinė išvada daugiau buvo teorinio pobūdžio, nes kiekvienas atvejis yra individualus. Reikia atsižvelgti į mirusiojo gyvenimo būdą, žinome, kad jis piktnaudžiavo alkoholiu. Alkoholis yra skysčius varantis gėrimas. Kraujas, pas alkoholį vartojančius žmones, yra šiek tiek tirštesnis, su alkoholiu iš organizmo pasišalina skysčių žymiai daugiau nei pas kitus žmones. Jo kūne buvo kraujosruvų, dėl to santykinis kraujo kiekis jo organizme galėjo būti sumažėjęs, ko pasėkoje, 400 ml ūmus kraujo netekimas į krūtinplėvės ertmę galėjo būti pakankamas kiekis, kad įvyktų mirtis. Pas žmones, kurie vartoja alkoholį, yra išeikvotos galimybės papildyti kraujo tūrį iš aplinkinių audinių, dėl to jiems mažesnis kraujo netekimas yra pakankamai reikšmingas. Jo kūne buvo pakankamai nemenkų kraujosruvų, ypač dėl šonkaulių lūžių vidiniuose audiniuose 12 ar 15 cm krūtinės ląstoje. Kraujas jau buvo persisunkęs į audinius. Nėra metodikos, kuria būtų galima nustatyti, kiek dėl alkoholio vartojimo organizme galėjo būti sumažėjęs kraujo kiekis. Kadangi tai yra ūmus nukraujavimas, be to kraujosruvos visada buvo kūne, vadinasi kraujo netekimas jau buvo į minkštuosius audinius, ko pasėkoje susidarė kraujosruvos, kurios buvo masyvios, ir 400 ml kiekio kraujo krūtinės ląstoje užteko, kad įvyktų mirtis. Netikrino, kiek organizme liko kraujo, nes tokių metodikų netaiko, tai sudėtinga padaryti, nes po mirties, vėlesnėse stadijose, visi skysčiai pereina į audinius. Nukraujavimo diagnozę patvirtina tai, kad apžiūros metu organai taip pat buvo mažakraujai, staigus 400 ml kraujo netekimas yra pakankamai reikšmingas, ypač vyrams. Iš medicininių dokumentų buvo nustatyta kairiojo skilvelio hipertrofija, vadinasi buvo širdies patologijų, ko pasėkoje, mirčiai šio sužalojimo priežasčių užtenka. Sumuštas šonas, lūžo šonkaulis, nutraukta viena iš svarbių kraujagyslių, vyksta intensyvus kraujavimas. Dėl kraujo netekimo širdis pradeda sparčiau susitraukinėti, nes nebeužtenka kraujo tūrio aprūpinti kitus organus pakankamu kraujo ir deguonies kiekiu, nes kraujo tekėjimas nuolatos vyksta pakankamai ūmiai dėl kraujagyslės nutrūkimo, aplinkiniai organai nebegauna tiek deguonies, krenta kraujo tūris, aplinkiniai organai ir minkštieji audiniai nebesugeba į kraujagysles paduoti pakankamo kraujo kiekio kitiems veikiantiems organams, ko pasėkoje, organai pakankamai neaprūpinami krauju, dėl kraujo ir deguonies sumažėjimo krenta kraujospūdis, smegenys nebeaprūpinamos krauju, netenkama sąmonės, dėl kraujo ir deguonies kiekio sumažėjimo širdis nebegali dirbti ir organizmas miršta. Kraujas, kurį radome išsiliejusį į ertmę, jo dalis negalėjo būti išsiliejusi į tą ertmę ir rezorbuotis iki tyrimo pradžios. Kraujas nėra tas dalykas, kuris rezorbuojasi, be to atsidarius jis buvo skystas, tai reiškia jis ūmiai nukraujavo ir jokie krešumo sistemos veiksniai jo neįtakojo, jis buvo greitas ir krešuliai nespėjo susidaryti. Jei kraujuoja lėtai, organizmas bando apsisaugoti ir kraujas kreša, kad sustabdytų kraujavimą. Šiuo atveju krešulių nebuvo, tai reiškia, kad kraujavimas buvo ūmus, staigus. Epilepsinę būklę sunku diagnozuoti, nes nėra specifinių kriterijų. Mano, kad šonkaulio lūžis greičiau galėjo įvykti, kai žmogų ištiko epilepsija, ir jis dėl epilepsijos priepuolio krito ir atsitrenkė į buką, ribotą paviršių, lūžo šonkaulis, buvo pradurta krūtinplėvė ir nukraujavo. Epilepsinė būklė nebuvo tai, nuo ko jis mirė. Jis mirė nuo šonkaulio lūžio. Negali atmesti tikimybės, kad jis epilepsijos metu krito, susižalojo, tačiau mirtis įvyko dėl šonkaulio lūžio. Manytų, kad buvo epilepsinė būklė, jei jis būtų rastas miręs ir nieko nebūtų įmanoma nustatyti ir tik iš medicininių dokumentų žinotų, jog jis sirgo epilepsija. Laikas atitinka ūmaus nukraujavimo požymiams, nes buvo imta histologija iš tos vietos, kur lūžo šonkaulis ir buvo nutraukta kraujagyslė, buvo paimtas gabalėlis audinio ir nusiųsta į laboratoriją, kur buvo padarytas tyrimas laikui nustatyti. Iš to gabalėlio buvo nustatyta, jog jokių vidinių ląstelių nėra. Uždegiminės ląstelės pasirodo maždaug trys keturios valandos po sužalojimo. Kadangi ląstelių nebuvo, vadinasi jis mirė iki keturių valandų laikotarpyje. Histologinis tyrimas patvirtina, kad tai buvo ūmus dalykas. jei žmogų sumuša ir jis yra gyvas tai kraujas kreša. Jei žmogus sumuštas ir miršta, kraujas nebekreša. Tai rodo staigumą. Jei kraujagyslė būtų nenutraukta, šiek tiek būtų pakraujavę į krūtinplėvės ertmę, jis būtų pragyvenęs šešias, aštuonias, dvylika valandų. Kadangi jis mirė, kraujas nebekrešėjo. Jei sumušimo metu sužalojus šonkaulį, kuris iš karto pažeistų svarbią kraujagyslę, tada žmogus negalėjo dvi paras vaikščioti kol numirė. Po šonkaulio lūžio ir kraujagyslės pažeidimo jis gyveno iki keturių valandų. Kadangi viskas vyko paros laikotarpyje, kai jį sumušė ir jis mirė sakykim yra para. Objektyviai žiūrint kraujosruvos paros laikotarpyje gali nesiskirti tiek sužeidus po valandos, tiek po dvidešimt keturių valandų. Jų spalvinė išraiška gali būti vienoda. 25 dieną, kai jį sumušė, galėjo būti padarytos išorinės kraujosruvos, kurios nurodytos išvadoje, nubrozdinimai, netgi kairiojo šonkaulio lūžis. Pagal spalvinę išraišką vaizdas nesikeičia. Po paros grįžęs namo, įtariu, kad jis, kadangi sirgo epilepsija, vartojo alkoholį, pagal medicininius dokumentus jam strigdavo sąmonė, galvoje buvo senų sumušimų žymių, kurie galėjo įtakoti pusiausvyros ir visus kitus gebėjimus, epilepsinio priepuolio metu ar paslydus atsitrenkė kairiuoju krūtinės šonu į atsikišusį kietą ribotą daiktą, ko pasėkoje lūžo šonkaulis ir jis mirė. Komisinė išvada teorinė. Šonkaulio lūžio histologinis vaizdas keturių valandų laikotarpio. Komisinėje išvadoje sakoma, kad lūžiai įvyko 25 dieną, o paskui nuo sujudinimo buvo nutraukta kraujagyslė. Ji paėmė gabalėlį iš lūžio ir nustatyta, kad nėra uždegiminės reakcijos. Vadinasi lūžis padarytas ne prieš parą, o prieš pat mirtį. Histologinis tyrimas tai patvirtina. Galima daryti išvadą, kad asmeniui šonkaulis, kuris pažeidė kraujagyslę ir įvyko ūmus nukraujavimas padarytas ne kaltinime nurodytu laiku, ne 25 dieną. Smūgis buvo padarytas kietu, buku, ribotu daiktu. Dešimto šonkaulio lūžis yra padarytas kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu. Taip gali būti ir nuo smūgio, ir nugriuvus. Negalėjo lūžis įvykti prieš dieną ar dvi, o kraujagyslę pažeisti po kurio laiko. Buvo nukraujuota prieš mirtį likus ne daugiau keturioms valandoms, nes iš šalia lūžgalio buvo paimta histologija. Jei lūžis būtų įvykęs anksčiau histologinis tyrimas būtų parodęs uždegimines ląsteles. To nebuvo. Buvo tik kraujas. Vadinasi, kai įvyko lūžis, tada buvo nutraukta kraujagyslė. Sunku pasakyti, kaip dirba kiekvienas ekspertas. Tai jos nuomonė. Sunku vertinti kitų ekspertų nuomonę. Jos išvadoje nurodyta, kad mirė nuo krūtinės kairiojo šono sumušimo ir nukraujavimo į krūtinplėvės ertmę. Gretutiniai susirgimai, kurie neturėjo tiesioginės įtakos mirčiai įrašyti prie gretutinių susirgimų, tai kepenų suriebėjmas, širdies raumens fibrozė. Ką turėjo tuo metu, tą vertino. Kai ėmė kraują, organizme alkoholio nebuvo rasta.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, paakyje, kairiame skruoste, smakre ir dešinėje plaštakoje kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2019 m. spalio 25 d. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių bukų trauminių pašalinės jėgos poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir lokalizacija. Sužalojimai V. Š. padaryti pašalinės jėgos poveikyje. V. Š. sveikata sutrikdyta nežymiai (4 t., b. l. 33).

Iš 2019 m. spalio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja I. K. atpažino V. Š., kaip vyriškį vardu „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2019 m. spalio 25 d. bute pas „(duomenys neskelbtini)“, Panevėžyje, kartu su E. Š. mušė kumščiais (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 78-81).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti:

1. D. J. lavone nustatyta:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. kraujosruva kairiame krūtinės šone, kairio X-to šonkaulio lūžis su pasieninės krūtinplėvės ir tarpšonkaulinės kraujagyslės plyšimu, padaryta kietu buku daiktu, vieno smūgio pasekoje, pagal mikro ir makroskopinį vaizdą 4 valandų laikotarpyje iki mirties. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

1.2. poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, abiejose blauzdose, karėje pėdoje, krūtinėje, odos nubrozdinimas kaktoje, minkštųjų adinių kraujosruvos pakaušyje, kaktoje, padaryta kietas bukais daiktais (paviršiais), trisdešimties smūgių pasekoje, 4 valandų laikotarpyje iki mirties. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

1.3. kairio XI-to šonkaulio lūžis padaryta kietu buku daiktu, vieno smūgio pasekoje, pagal makroskopinį vaizdą 4 valandų laikotarpyje iki mirties. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

1.4. odos nubrozdinimai nugaroje, abiejuose keliose, kairėje blauzdoje pagal makroskopinį vaizdą padaryta kietais bukas paviršiais, septynių smūgių pasekoje, prieš 1-3 paras iki mirties. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs.

Žemesnės instancijos teismas

4. D. J. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta.

5. D. J. mirė nuo krūtinės kairio šono sumušimo, pasireiškusio X-to šonkaulio lūžiu su krūtinplėvės ir tarpšonkaulinės kraujagyslės plyšimu, kas komplikavosi ūminiu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę (1 t., b. l . 36-38).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti:

1. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2019 m. spalio 28 d., 10.25 val., lavono radimo aplinkybės rodo, kad nuo D. J. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo galėjo praeiti 2-4 paros.

Žemesnės instancijos teismas

2. D. J. lavone nustatyta:

2.1. kraujosruva kairiame krūtinės šone, kairio X-to šonkaulio lūžis su pasieninės krūtinplėvės ir tarpšonkaulinės kraujagyslės plyšimu, padaryta kietu buku daiktu, vieno smūgio pasekoje, pagal mikro ir makroskopinį vaizdą 4 valandų laikotarpyje iki mirties. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

2.2. poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, abiejose blauzdose, karėje pėdoje, krūtinėje, odos nubrozdinimas kaktoje, minkštųjų adinių kraujosruvos pakaušyje, kaktoje, padaryta kietas bukais daiktais (paviršiais), trisdešimties smūgių pasekoje, 4 valandų laikotarpyje iki mirties. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2.3. kairio XI-to šonkaulio lūžis padaryta kietu buku daiktu, vieno smūgio pasekoje, pagal makroskopinį vaizdą 4 valandų laikotarpyje iki mirties. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

2.4. odos nubrozdinimai nugaroje, abiejuose keliose, kairėje blauzdoje pagal makroskopinį vaizdą padaryta kietais bukas paviršiais, septynių smūgių pasekoje, prieš 1-3 paras iki mirties. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją pasakyti kokioje padėtyje galėjo būti D. J. kūnas, kai buvo padarytas krūtinės sumušimas, nėra galimybės.

5. D. J. lavone nenustatyta ligų, kurios galėjo daryti įtaką mirčiai.

6. D. J. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta.

7. D. J. po krūtinės kario šono sumušimo, pasireiškusio kario X-to šonkaulio lūžio su krūtinplėvės ir tarpšonkaulinės kraujagyslės plyšimu, galėjo gyti 4 valandų laikotarpyje, iki kol prarado sąmonę ir mirė ūmiai nukraujavęs į kairę krūtinplėvės ertmę.

8. D. J. mirė nuo krūtinės kairio šono sumušimo, pasireiškusio, kas komplikavosi ūminiu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę (1 t., b. l. 39-40).

Iš 2019 m. liepos 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Komisijinės teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kadangi tiek X-to, tiek XI-to kairės pusės šonkaulių lūžiai nėra susiję nei su vidaus organų sužalojimais (nėra plaučio kiauryminio sužalojimo požymių) bei su mirtį sukėlusiomis komplikacijomis, jie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Visi kiti sužalojimai (daugybinės poodinė kraujosruvos bei odos nubrozdinimai galvos, krūtinės, galūnių srityje) tiek kartu, tiek atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Darytina išvada:

1. D. J. mirtis galėjo įvykti 2019 m. spalio 26 d. apie 15 val., t. y. prieš maždaug parą laiko iki lavono apžiūros įvykio vietoje (2019 m. spalio 27 d. 14.15 val. -16.00 val.).

2. D. J. lavone nustatyti kairės pusės X-to ir XI-to šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti paveikus nukentėjusiojo kairio šono nugarinį paviršių kietu buku daiktu, tikėtina sudavus smūgį/smūgius. Tai galėjo būti padaryta maždaug vienu metu, ta pačia jėga.

3. Tiek X-to, tiek XI-to kairės pusės šonkaulių lūžius D. J. patyrė 2019 m. spalio 25 d. apie 11-12 valandą, t. y. daugiau kaip parą laiko iki mirties. Nukentėjusiojo mirtį lėmė ne kairės pusės X šonkaulio lūžis, bet liga - epilepsija, pasireiškusi užsitęsusiu epilepsijos priepuoliu su kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu. Tikėtina, kad epilepsijos priepuolio metu dėl X šonkaulio lūžgalių staigaus sujudimo įvyko pasieninės krūtinplėvės ir tarpšonkaulinės kraujagyslės plyšimas, buvęs palyginti greito kraujo išsiliejimo į kairę krūtinplėvės ertmę priežastimi.

4. Visi išvardyti sužalojimai galėjo būti padaryti maždaug vienu metu.

5. Nuo sužalojimų padarymo iki mirties D. J. galėjo gyventi daugiau kaip parą laiko (1 t., b. l. 70-75).

Iš 2019 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu daugiabučio namo trečiame aukšte esančiame bute adresu Panevėžys (duomenys neskelbtini), rastas vyriškos lyties lavonas. Lavonas rastas buto svetainės kambaryje gulintis ant nugaros ant sofos-lovos, apsirengęs džemperiu, marškinėliai, kelnėmis, mūvi kojinės. Lavonas nuo sėdmenų iki galvos guli ant sofos-lovos, kojos dalinai sulenktos pėdomis remiasi į ant kambario grindų paklotą kilimą. Rankos sulenktos per alkūnės plaštakos liečia pilvo sritį. Apžiūrėjus lavoną ant kaktos virš kairės akies matosi odos nubrozdinimas. Kairės akies viršutinis ir apatinis vokai ištinę po oda matosi kraujosruva (mėlynė), kairės ausies kaušelio oda yra tamsios spalvos. Iš įvykio vietos paimti mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, viena pora sportinių batelių „GELTEO“) (2 t., b. l. 172-194).

Iš 2019 m. spalio 27 d. patalpų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas butas esantis daugiabučio namo antrame aukšte adresu: Panevėžys, (duomenys neskelbtini). Buto durys neužrakintos, apžiūrėjus buto koridorių, šalia išorinių buto durų, ant kartoninių durų, rasta kraujo dėmė. Apžiūrint butą, bute yra didelė nešvara, ant grindų didelis dulkių ir purvo sluoksnis. Apžiūrėjus kambarių grindis ir jų sienas, daugiau dėmių, panašių į kraują nerasta. Buto virtuvės kambaryje, prie vakarinės kambario sienos stovi medinis pietų stalas, šalia jo, ant grindų, sulaužyta medinė kėdė. Svetainės kambaryje yra sekcija, du foteliai, žurnalinis staliukas, sofa-lova, drabužių spinta ir kiti daiktai. Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra šiaurinėje buto dalyje yra du foteliai, medinis apvalus žurnalinis staliukas, sofa, medinė spintelė, dviratis ir kiti daiktai. Miegamojo kambaryje yra medinė drabužių spinta, du foteliai, medinis apvalus žurnalinis staliukas, sofa, ir kiti daiktai. Buto koridoriuje, miegamojo kambaryje ant grindų prie sienų sukrauti įvairūs polietileniniai maišeliai su buitinėmis šiukšlėmis ir kitais daiktais (3 t., b. l. 1-19).

Iš 2020 m. sausio 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nustatinėjant atstumą nuo pašto skyriaus, esančio „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, internetinėje svetainėje „maps.lt“, buvo išmatuotas atstumas nuo (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, iki (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Atstumas buvo matuojamas ilgesniu maršrutu - pėsčiųjų ir perėjos per gatvę takais: atstumas 174 metrai, važiuojant dviračiu 1 min., manytina pėsčiomis maršrutas užtruktu apie 1.30-2 min. pereinant gatvę ne perėjos taku, kurios tarp minėtų namų nėra, maršrutas būtų dar trumpesnis (2 t., b. l. 114-117).

Iš 2019 m. lapkričio 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad bendrauta su (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, gyvenančia A. U., kuri paaiškino, kad 2019 m. spalio 25 dienos metu, matė į jos laiptinę įeinančius to pačio namo gyventojus E. ir D. Moteris girdėjo, kaip E. ragino D. eiti į laiptinę sakydamas „einam, einam“. A. U. mano, kad vaikinai galėjo eiti į (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtą butą, nes ten pastoviai renkasi visokie asmenys, pastoviai yra girtuokliaujama (2 t., b. l. 170).

Iš 2020 m. vasario 11 d. Bendros pagalbos centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. kovo 18 d. garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. spalio 27 d. 13.49 val. BPC užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimo duomenimis priklausantis R. J.. Iš pokalbio matyti, kad R. J. nurodo, kad rastas negyvas D. J., matosi, kad jo lūpos ištinusios, visas mėlynas, nurodo, kad D. J. skambino mamai ir sakė, kad jį labai primušė (3 t., b. l. 55, 60-63).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad kaltinamieji V. Š. ir E. Š. mušė nukentėjusįjį D. J. rankomis, E. Š. keliais spardė iš priekio nukentėjusįjį D. J.. Kad smūgius sudavė abu kaltinamieji patvirtina liudytojai I. K. ir A. S. buvę kambaryje tuo metu, kai buvo mušamas nukentėjusysis D. J.. Be to, V. Š. nurodė, kad E. Š. atsivedus D. J. į butą, D. J. atsikalbinėjo, sakė, kad tai V. Š. išnešė planšetę ir paliko virtuvėje. Mušė D. J., nes D. J. savo pasisakymais davė suprasti, kad V. Š. pasisavino pradingusius daiktus, nors tiesiogiai taip nesakė. Taip pat V. Š. nurodė, kad D. J. rodė į jį ranka ir sakė, kad jis nunešė kuprinę į virtuvę ir taip suprato, kad D. J. jį kaltina. Ir nors teismo posėdžio metu V. Š. paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad savo pasisakymais D. J. leido suprasti, kad V. Š. pasisavino daiktus ir tyrėja ne taip užrašė, tačiau V. Š. apklaususi tyrėja (liudytoja) A. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog viską rašiusi pagal įtariamojo pasakojimą, be to apklausos metu dalyvavo advokatė A. B., ką V. Š. neigė, nors tai įrašyta apklausos protokole, iš ko matyti, kad gynėja A. B. dalyvavo apklausoje. Taigi, tokie parodymai įrodo chuliganišką V. Š. smurto D. J. atžvilgiu prigimtį. Nukentėjusysis D. J. savo elgesiu neįtiko V. Š., ir nors jis tiesiogiai nekaltino V. Š. paėmus planšetę, tačiau V. Š. surado mažareikšmę dingstį (kitaip sakant - visai be dingsties, nes kompiuterio vagystės fakto niekas nenustatė) – jam pasirodė, kad savo pasisakymais D. J. davė suprasti, kad jis pasisavino planšetę, todėl sudavė smūgius nukentėjusiajam. Be to, ir E. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. Š. už tai, kad D. J. atiduotų planšetę ir mažiau rėktų ir nepuldinėtų, kumščiu sudavė D. J. į galvą ir petį. Byloje nenustatyta jokių duomenų apie tai, kad D. J. būtų puolęs, rėkęs, atvirkščiai – jis buvo bejėgis ir palaužtas V. Š. jau kieme, nes pagal V. Š. duotus parodymus, vien nuo uždėtos jo rankos ant D. J., nukentėjusiajam reikėjo padėti atsistoti, nes jam sulinko kojos. E. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad D. J. pradėjo bėgti pro jį. Jis D. J. sudavė kelis smūgius į veidą. Sudavė, nes D. J. brovėsi pro jį. Sudavė spontaniškai. Sudavė, nes jis norėjo pasišalinti, o jis norėjo pasikalbėti. D. J. norėjo pabėgti, o E. Š. norėjo, kad būtų vietoje, o nebėgtų. Taigi, teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl kurių buvo suduoti smūgiai yra mažareikšmės, išgalvotos pačių kaltinamųjų, jėga pradėta naudoti spontaniškai, demonstruojant dviese savo viršenybę prieš nukentėjusįjį, nesant jokio reikalo naudoti smurtą ir vien tik todėl, kad D. J. nesielgė pagal jų norą – V. Š. pasirodė, kad nukentėjusysis paėmė planšetę, E. Š. norėjo pakalbėti, o D. J. norėjo pasišalinti. Nors teismo posėdžio metu V. Š. nurodė, kad dabar geriau prisimina aplinkybes, kad abu su E. Š. buvo neišgėrę alkoholio, tačiau tokie parodymai yra tik priemonė palengvinti savo padėtį ir pašalinti sunkinančią aplinkybę – apsvaigimą nuo alkoholio. Tą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu V. Š. duoti parodymai, kad kai 2019 m. spalio 25 dieną susitiko su E. Š., jis pats ir E. Š. buvo neblaivūs. Nurodo, kad E. Š. buvo pakankamai neblaivus. Pats V. Š. nurodė, kad dar išgėrė A. S. namuose stiklinę alaus. Be to V. Š. nurodą, kad E. Š., kai išgeria, muša visus. Sužalojo I. ir pažįstamą K. peiliu. Taip pat ir liudytoja I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad E. Š. ir V. Š. buvo išgėrę, kai mušė D. J., ji kartu su V. Š. ir A. S. išgėrė vieną „pūslę“. Viskas vyko iki D. J. atsivedimo į butą, E. Š. su kuo gėrė - nežino, V. Š. gėrė prie jos, o E. Š. kaip ir visada buvo „pachmielingas“. Taigi, nurodo, kad E. Š. buvo alkoholiniame apsvaigime. Liudytojas A. S. patvirtino, kad, kai E. Š. persigeria degtinės, tampa agresyvus. Agresija, kuri pasireiškė smūgių sudavimu D. J. ir buvo alkoholio vartojimo pasekmė. Taigi, byloje pakanka duomenų apie tai, kad kaltinamieji V. Š. ir E. Š. buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tai, kad buvo suduoti ne mažiau 30 smūgių patvirtina teismo medicinos ekspertizės aktas. I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad abu kaltinamieji V. Š. ir E. Š. mušė D. J. į veidą ir į kūną. Matė daugiau smūgių, kai buvo suduota į šoną. Tai atitinka ir Teismo medicinos eksperto išvadą, apie padarytus sužalojimus šone sulaužant šonkaulius. Abu teisiamieji nurodo mušę nukentėjusįjį D. J. rankomis, V. Š. nurodo, kad E. Š. keliais spardė iš priekio D. Kad smūgius sudavė abu kaltinamieji, nurodo ir liudytojas A. S., kuris buvo kambaryje tuo metu, kai buvo mušamas D. J.. Liudytoja S. J. parodė, kad D. J. 2019 m. spalio 25 d. 11.40 val. telefonu pasakė savo mamai: „mama, neišsigąsk, mane E. labai primušė“, o grįžusi iš turgaus į namus su seserimi (liudytoja) R. P., rado sumuštą sūnų (D. J.) – dešinė akis sumušta, mėlynas žandas, ausis sužalota, nubrozdinta kakta, nurodė, kad prieš tai sūnaus veidas nebuvo sužalotas. Vakare liudytoja S. J. matė sutinimą ties šonkauliu, tepė šoną, sūnus sakė, kad jį labai primušė E. Š., sumušė prie laiptinės krūmo ir nutempė prie laiptinės. Taigi, kaltinamojo E. Š. nusikalstami veiksmai, būtent jėgos panaudojimas, kad nukentėjusysis negalėtų pasipriešinti, buvo pradėti jau kieme ir tai visiškai paneigia E. Š. parodymus, kad D. J. kojos sulinko nuo jo uždėtos ant peties rankos, nes ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. Š. nurodo, kad laikė D. J. už rankos, nes jis norėjo pabėgti, tai atitinka ir liudytojos M. I. parodymus, kad E. Š. kieme laikė D. J. už rankos prie peties. 2019 m. spalio 25 d., liudytoja S. J. slaugė sūnų (D. J.), jis niekur iš namų neišėjo, 2019 m. spalio 26 d. 9 val., ji išvyko į sodą, 13.46 val. kalbėjosi telefonu su sūnumi, kuris ruošėsi eiti miegoti, o spalio 27 d. grįžusi į namus apie 14 val. jau rado sūnų mirusį. Taigi, nukentėjusysis D. J. spalio 25 dieną yra sužalojamas, kas jį sužalojo ir iki spalio 27 dienos, kol motina atranda jį mirusį, nėra jokių duomenų, kad jis būtų kur nors išėjęs iš buto. Be dalinio kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodoma ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus komisijinės teismo medicinos ekspertų išvada bei teismo medicinos eksperto J. R. parodymais, apie tai, kad šonkaulių lūžių lokalizacija bei pobūdis nėra būdinga griuvinėjimui ar griuvimui. Šie sužalojimai paaiškinami kontaktais su kietais bukais ribotais daiktais, pvz. suduodant smūgius rankomis. Taip pat J. R. patvirtino ir tą aplinkybę, kad nukentėjusysis D. J. buvo mušamas ne tik rankomis, bet ir kojomis, nes nėra būdinga, kad tokie kaulų sulaužymai būtų padaromi ranka. Greičiausiai tai spyris. Atsižvelgiant į lokalizaciją, t. y. nugarinį šoninį paviršių, greičiausia tai buvo spyris koja. Tai atitinka V. Š. parodymus, kad jis matė kaip E. Š. dar spyrė koja į nugarą nueinančiam D. J., matė kaip E. Š. spardė keliais D. J., bei nurodė, kad kai E. Š. pradėjo kojomis spardyti D. J., buvo smarkus smūgio garsas, po ko jis E. Š. pasakė, kad baigtų mušti. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusysis D. J. buvo spardomas kojomis, tai atitinka ir eksperto J. R. parodymus apie sužalojimus, padarytus spiriant koja. Taip pat kaltė įrodoma ir įvykio vietos apžiūros protokolu, kur apžiūrint butą (duomenys neskelbtini), Panevėžys, buvo rasta kraujo dėmė, kas atitiktų bylos duomenis apie tai, kad D. J. nuo sužalojimų bėgo kraujas, V. Š. ir E. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kuriuose jie nurodė kaip buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam D. J.. Taigi, V. Š. ir E. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi jie dėl chuliganiškų paskatų, pasinaudodami mažareikšme dingstimi bendrais veiksmai sumušė nukentėjusįjį D. J., padarydami jam sužalojimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo medicinos specialistė J. Ž. pasisakydamas teismo posėdyje, parodė, jog mano, kad šonkaulio lūžis galėjo įvykti, kai žmogų ištiko epilepsija, ir jis dėl epilepsijos priepuolio krito ir atsitrenkė į buką, ribotą paviršių, lūžo šonkaulis, buvo pradurta krūtinplėvė ir nukraujavo. Epilepsinė būklė nebuvo tai, nuo ko jis mirė. Jis mirė nuo šonkaulio lūžio. Negali atmesti tikimybės, kad jis epilepsijos metu krito, susižalojo, tačiau mirtis įvyko dėl šonkaulio lūžio. Praėjus parai po jo sumušimo grįžęs namo, kadangi sirgo epilepsija ir vartojo alkoholį, pagal medicininius dokumentus jam strigdavo sąmonė, galvoje buvo senų sumušimų žymių, kurie galėjo įtakoti pusiausvyros ir visus kitus gebėjimus, epilepsinio priepuolio metu ar paslydus atsitrenkė kairiuoju krūtinės šonu į atsikišusį kietą ribotą daiktą, ko pasėkoje lūžo šonkaulis ir jis mirė. J. Ž. nesutiko su Komisijine išvada, nes mano, jog ji tik teorinė. Komisinėje išvadoje sakoma, kad šonkaulių lūžiai įvyko 25 dieną, o paskui nuo sujudinimo buvo nutraukta kraujagyslė. Ji paėmė gabalėlį iš lūžio ir nustatė, kad nėra uždegiminės reakcijos. Vadinasi lūžis padarytas ne prieš parą, o iki 4 valandų prieš mirtį. Histologinis tyrimas tai patvirtina. Galima daryti išvadą, kad asmeniui šonkaulis, kuris pažeidė kraujagyslę ir įvyko ūmus nukraujavimas, padarytas ne kaltinime nurodytu laiku, tai yra ne 2019 m. spalio 25 dieną. Smūgis buvo padarytas kietu, buku, ribotu daiktu. Dešimto šonkaulio lūžis yra padarytas kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu. Taip gali būti ir nuo smūgio, ir nugriuvus. Negalėjo lūžis įvykti prieš dieną ar dvi, o kraujagyslę pažeisti po kurio laiko. Buvo nukraujuota prieš mirtį likus ne daugiau keturioms valandoms, nes iš šalia lūžgalio buvo paimta histologija. Jei lūžis būtų įvykęs anksčiau, histologinis tyrimas būtų parodęs uždegimines ląsteles. To nebuvo. Buvo tik kraujas. Vadinasi, kai tik įvyko lūžis, tada buvo nutraukta kraujagyslė.

J. Ž. paaiškino, jog todėl 2019-10-28 išvadoje pasisakė, kad pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs, nes neturėjo pilnos informacijos, ligonio ligos istorijos.

Taip pat specialistė nepaaiškino, kodėl 2019-12-31 išvadoje pasisakė, jog lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2019 m. spalio 28 d., 10.25 val., lavono radimo aplinkybės rodo, kad nuo D. J. mirties iki lavoninių reikšminių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 2-4 paros, nors teisme palaikė jau trečią savo poziciją, kad šonkaulio lūžis greičiau galėjo įvykti, kai žmogų ištiko epilepsija, ir jis dėl epilepsijos priepuolio krito ir atsitrenkė į buką, ribotą paviršių, lūžo šonkaulis, buvo pažeista tarpšonkaulinė arterija ir pradurta krūtinplėvė ir nukentėjusysis mirtinai nukraujavo. Epilepsinė būklė nebuvo tai, nuo ko jis mirė. Jis mirė nuo šonkaulio lūžio. Tai yra, ekspertė teisme padarė išvadą, kad 2019 m. spalio 25 d., apie 11 val. kaltinamieji E. Š. ir V. Š. smurtiniais veiksmais, kuriuos pripažįsta, nesulaužė nukentėjusiojo D. J. šonkaulio, o dėl nežinomų priežasčių, galimai dėl epilepsijos priepuolio D. J. pats griuvo ir susilaužęs šonkaulį, tuoj pat nukraujavo ir mirė.

Kadangi tokios trys teismo specialistės J. Ž. išvados prieštarauja viena kitai, teismas byloje remiasi faktiniais duomenimis bei medicinos žiniomis pagrįsta 2019 m. liepos 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Komisijinės teismo medicinos išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad kadangi tiek X-to, tiek XI-to kairės pusės šonkaulių lūžiai nėra susiję nei su vidaus organų sužalojimais (nėra plaučio kiauryminio sužalojimo požymių) bei su mirtį sukėlusiomis komplikacijomis, jie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Visi kiti sužalojimai (daugybinės poodinė kraujosruvos bei odos nubrozdinimai galvos, krūtinės, galūnių srityje) tiek kartu, tiek atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Todėl darytina išvada, kad D. J. mirtis galėjo įvykti 2019 m. spalio 26 d. apie 15 val., t. y. prieš maždaug parą laiko iki lavono apžiūros įvykio vietoje (2019 m. spalio 27 d. 14.15 val. -16.00 val.). D. J. lavone nustatyti kairės pusės X-to ir XI-to šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti paveikus nukentėjusiojo kairio šono nugarinį paviršių kietu buku daiktu, tikėtina sudavus smūgį/smūgius. Tai galėjo būti padaryta maždaug vienu metu, ta pačia jėga. Tiek X-to, tiek XI-to kairės pusės šonkaulių lūžius D. J. patyrė 2019 m. spalio 25 d. apie 11-12 valandą, t. y. daugiau kaip parą laiko iki mirties. Nukentėjusiojo mirtį lėmė ne kairės pusės X šonkaulio lūžis, bet liga - epilepsija, pasireiškusi užsitęsusiu epilepsijos priepuoliu su kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu. Tikėtina, kad epilepsijos priepuolio metu dėl X šonkaulio lūžgalių staigaus sujudimo įvyko pasieninės krūtinplėvės ir tarpšonkaulinės kraujagyslės plyšimas, buvęs palyginti greito kraujo išsiliejimo į kairę krūtinplėvės ertmę priežastimi (1 t., b. l. 70-75).

Išvadą pagrindęs vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R. paaiškino teisme, kad staigus 400 ml kraujo netekimas negali sukelti hipotenzijos, nes toks kraujo kiekis palyginus su tais kiekiais, kuriuos duoda donorai, duodantys kraują, nėra nieko ypatingo. Tai negali įvykti per sekundę. Tai galėjo įvykti per keliolika minučių. Jie remiasi sužalojimo pobūdžiu, kokia kraujagyslė buvo pažeista, koks sužalojimų pobūdis. Remiantis tuo, ekspertai gali daryti tikimybinę išvadą dėl kraujavimo greičio. Konkrečių matavimų atlikti nėra įmanoma. Šiuo atveju greičiausiai buvo pažeista tarpšonkaulinė kraujagyslė. Lūžtant šonkauliui tai įvyksta. Galėjo nukraujuoti per 9 - 11 minučių. Skirtumas dvi minutės. Dėl tokio kiekio žmonės nemiršta. Ekspertė Ž. tyrė kūną, rėmėsi kūno tyrimo duomenimis. Rado sužalojimus, nukraujavimą. Kitų priežasčių ji nematė. Ji vertino tik tai, ką turėjo. Jie vertina visą bylos medžiagą, kitas aplinkybes, todėl išvados skiriasi. Išvadoje rašo, kiek žmogus turi netekti kraujo. Suaugusiems individams kraujo praradimas iki 14 proc. bendro tūrio neturėtų iššaukti jokių žymesnių sveikatos sutrikimo požymių. Šiuo atveju kraujo netekimas per minutę nesukeltų kraujospūdžio sumažėjimo, nes tai per mažas kiekis. Yra duomenys apie D. J. diagnozuotą epilepsiją, t. y., būklę pavojingą gyvybei. Tikėtina, kad epilepsijos priepuolio metu dėl X šonkaulio lūžgalių staigaus sujudinimo įvyko pasieninės krūtinplėvės ir tarpšonkaulinės kraujagyslės plyšimas, buvęs palyginti greito kraujo išsiliejimo į kairę krūtinplėvės ertmę priežastimi. Šonkaulis lūžo spalio 25 d. Po paros, įvykus epilepsijos priepuoliui, lūžę šonkauliai sujudėjo, praplėšė krūtiplėvę ir staiga kraujas išsiliejo. D. J. mirė neužilgo, tą pačią dieną. Spalio 26 d. įvyko ūminis kraujavimas ir mirtis. Ekspertė J. Ž. kaip ir teisi, duodama tokį kraujavimo laikotarpį iki mirties. Galėjo ne prieš kelias valandas, o keliolika minučių iki mirties įvykti ūminis kraujavimas, t. y., ne šonkaulių lūžis iki mirties, o nukraujavimas iki mirties. Šonkaulių lūžių lokalizacija bei pobūdis nėra būdinga griuvimui/griuvinėjimui. Šie sužalojimai paaiškinami kontaktais su kietais bukais ribotais daiktais, pvz. suduodant smūgius rankomis. Buvo nustatyta daugiau sužalojimų, kurie paaiškinami, kaip smūgių sudavimai. Bylos aplinkybės rodė, jog D. J. buvo mušamas. Tai leido daryti išvadą, kad sužalojimai, X šonkaulio lūžis padaryti suduodant smūgius, o ne griūnant. Epilepsijos metu jis galėjo griūti, tačiau iš praktikos griuvinėjant namuose negriūvama ant nugaros. Atmesti negalima, tačiau mirtis esant tokiam priepuoliui, dažnai įvyksta ir dėl kvėpavimo sutrikimų. Sergant epilepsija, žmogus gali mirti ir be jokių sužalojimų. Šiuo atveju tai kitas procesas, kuris vyko tuo pat metu. Šonkaulių lūžis, padarytas 2019 m. spalio 25 d., kiti sužalojimai, nelaikytinas mirties priežastimi. Galima manyti, kad epilepsijos priepuolis įtakojo staigų kraujo išsiliejimą, o ne atvirkščiai. Ne lūžis įtakojo epilepsijos priepuolį. Nėra būdinga, kad tokie sužalojimai būtų padaryti ranka. Greičiausiai tai spyris. Ranka galima sulaužyti šonkaulius, tačiau atsižvelgiant į lokalizaciją, t. y. nugarinį šoninį paviršių, greičiausiai buvo spyris koja.

Taigi, vertinant ekspertizių išvadas, pačių kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, teismas daro pagrįstą išvadą, jog kaltinimas E. Š. ir V. Š. dėl smurtinių veiksmų prieš D. J., kurių metu buvo sulaužyti šonkauliai, tai yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris neįtakojo D. J. mirties, patvirtinamas.

Sprendžiant, ar tvirtinamas kaltinimas pilna apimtimi, tai yra, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų, teismas tvirtina ir šį pagrindą, nes nukentėjusysis D. J. E. Š. („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“) buvo terorizuojamas ne kartą, ne kartą buvo sumuštas. E. Š. nedviprasmiškai paėmęs nukentėjusiajam už rūbų, jam priešinantis ir nugriuvus, pakėlęs, privertė eiti į A. S. butą. Pažymėtina, kad E. Š. nukentėjusįjį ieškojo ir namuose ir gatvėje, iš anksto jam grasino susidorojimu. O A. S. bute D. J. buvo mušamas be jokios dingsties, tik įtarus, kad gal būti jis paėmė kompiuterį (planšetę). Buvo mušamas bendrais E. Š. ir V. Š. veiksmais dėl to, kad nukentėjusysis prisipažintų padaręs vagystę. O ir po to, išreikšdami aiškų asmens negerbimo, jau be jokios priežasties, tai yra kad būtų pamoka, dar mušė rankomis į veido sritį, į kūną (kairįjį šoną), kojų keliais suduodami į šoną ir nugarą. Taigi, kaltinimas yra pagrįstas, kad stebint kitiems asmenims, kaltinamieji nukentėjusįjį atsivedė į butą ir mušė iš chuliganiškų paskatų, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Nukentėjusioji S. J. pateikė civilinį ieškinį dėl 869 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 141-156, 157), nukentėjusysis R. J. pateikė civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 23-29, 30).

Nagrinėjamu atveju vertinama, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai (1 t., 141-158 ir 2 t., 23-29, 30 b.l.). buvo pareikšti 2019-12-17, kada E. Š. ir V. Š. buvo įtariami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d.( t.y. nužudę D. J.). D. J. mama S. J. prašė priteisti turtinę žalą - 869 eurus kompensuojant patirtas laidojimo išlaidas bei 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą iš įtariamųjų (kaltinamųjų). D. J. brolis R. J. pateikė civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.246 straipsnyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė). Teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.248 straipsnyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

BPK 109 straipsnio prasme civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-222/2019). Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-345-511/2018). Civilinio ieškovo reikalavimams patenkinti turėtų būti nustatytos civilinių atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: padaryta žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujantiems kitiems teisės aktams nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-1020/2018).

Remiantis nurodytu, negali būti tenkinamas S. J. civilinis ieškinys dalyje dėl laidojimo išlaidų priteisimo, nes kaltinamieji (šiuo metu civiliniai atsakovai) nėra kalti dėl D. J. mirties, o tik dėl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio dviejų šonkaulių sulaužymu. Teismas anksčiau pasisakė, kad pakanka duomenų, jog dėl kairiosios pusės IX ir X šonkaulių lūžių D. J. negalėjo mirti, todėl ir prokuroras kaltinamajame akte tuo nekaltina E. Š. ir V. Š.. Nesant nei kaltės, nei priežastinio ryšio su D. J. mirtimi, ieškinys dalyje dėl laidojimo išlaidų priteisimo atmetamas.

CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusieji paaiškino, kad dėl kaltinamųjų įvykdyto nusikaltimo patyrė daug streso, prarado pasitikėjimą žmonėmis, jaučia neviltį, nusivylimą ateitimi. Nukentėjusieji tiesiogiai nukentėjo nuo nusikaltimo – sumuštas mirė jų artimas šeimos narys (sūnus ir brolis). Neabejotina, kad ši nusikalstama veika nukentėjusiesiems sukėlė neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, stresą, nepasitikėjimą žmonėmis, t. y. nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą. Tačiau teismas vėl vertina neturtinės žalos dydį pagal pareikštą ir teismo įrodytą kaltinimą – kaltinamieji atsakingi tik už padarytus D. J. kūne daugybinius nežymius sveikatos sutrikdymus, skausmo sukėlimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris apima ir nežymius sužalojimus. Teismas daro išvadą, kad neturtinė žala tiek D. J. motinai S. J., tiek broliui R. J. už padarytą broliui nesunkų sveikatos sutrikdymą, už jo patirtą skausmą turi būti atlyginta, tačiau nevienodais dydžiais. Teismas nustatė, jog D. J. gyveno su motina, vienas kitu rūpinosi, bendraudavo, jų santykiai buvo glaudūs. Brolis R. J. buvo labiau nutolęs nuo mirusiojo brolio problemų ir džiaugsmų, nedažnai susitikdavo, todėl jam priteistinas mažesnis neturtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiųjų prašoma priteisti neturtinės žalos suma (50 000 eurų ir 20 000 eurų), teismo vertinimu, taip pat remiantis teismų sprendimais panašiose baudžiamosiose bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nėra adekvati patirtiems išgyvenimams ir nepatogumams, todėl mažintina iš esmės iki 5 000 eurų S. J. ir 2 000 eurų R. J..

Taip pat tenkintinas reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistų sumų nuo 2019 m. spalio 25 d. (reikalavimo atsiradimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamųjų asmenybes, kitas aplinkybes. Kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis V. Š. Lietuvos Respublikoje teistas, Kaltinamasis E. Š. laikomas Lietuvos Respublikoje neteistu, nes buvę teistumai išnykę. Jie laikomi nebausti administracine tvarka (administracinis baustumas išnykęs), nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, o V. Š. padarė nusikalstamą veiką atlikdamas laisvės apribojimo bausmę pagal 2019 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendį.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgęs į visas nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs kaltinamųjų asmenybes, jų sveikatos būklę (neįgalumas nenustatytas, nuo priklausomybės ligų nesigydė), esančias kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias dvi aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, jog labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas vidurkiui.

Individualizuodamas bausmės dydį, teismas vertina kiekvieno iš kaltinamųjų elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra, kad iniciatorius ir aktyvesnis smurtiniuose veiksmuose buvo E. Š., kuris ieškojo D. J. ateidamas į jo namus ir „gaudydamas“ kieme, jis jėga atsivedė D. J. iš lauko į kambarį, jis pradėjo neteisėtai reikalauti gražinti neva pavogtą planšetę. Būtent E. Š. nurodė nukentėjusysis skambindamas motinai, nurodydamas, kad jį smarkiai sumušė būtent E. Š., todėl jam turi būti skirtina griežtesnė bausmė, tačiau jis yra laikomas neteistu. V. Š. pagal jo veiksmus turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė, tačiau jis jau yra teistas už smurtinius veiksmus du kartus. Remiantis tuo, abiem kaltinamiesiems skirtina dvejų metų šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno (BPK 105 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju iš kaltinamųjų lygiomis dalimis priteistinos proceso išlaidos, kurias sudaro teismo patirtos 45,60 Eur pašto išlaidos, t. y. po 22,80 Eur iš kiekvieno kaltinamojo.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Civilinių ieškovų (nukentėjusiųjų) S. J. ir R. J. atstovas advokatas R. V. už teisines paslaugas prašo priteisti S. J. 1050 Eur, R. J. 450 Eur atstovavimo išlaidų. Dėl nukentėjusiųjų patirtų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti teismas daro išvadą, jog nepaisant bylos patvirtinto kaltinimo, advokatas R. V. ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo vykdomas tyrimas pagal BK 129 str. 1 d., ir teisme atliko didelį darbą ginant nukentėjusiųjų interesus (1 t. 174 - 181 b.l., 6 t. 192 b.l.): dalyvavo procesiniuose veiksmuose, reikalavo papildomų tyrimų, ekspertizių, teikė klausimus ekspertams, teisme kvalifikuotai gynė nukentėjusiųjų teises, reiškė prašymus dėl dar vienos kompleksinės ekspertizės skyrimo, todėl teismas nežiūrint į patenkintų ir atmestų civilinių reikalavimų dalį (kaip kad prašė kaltinamųjų gynėjai), nukentėjusiųjų prašymą dėl išlaidų atstovo pagalbai apmokėti tenkina visoje apimtyje – 1500 eurų (7 tomas 77-82 b.l.), išlaidas priteisiant iš kaltinamųjų: S. J. 1050 eurų, R. J. - 450 Eur atstovavimo išlaidų, šios sumos iš kaltinamųjų priteisiamos lygiomis dalimis, t. y. S. J. po 525 Eur, R. J. po 225 Eur iš kiekvieno.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas V. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 27 d. 18.20 val. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. (4 t., b. l. 84, 91-93, 98-101, 115, 116).

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas E. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 27 d. 14.30 val. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. (5 t., b. l. 115, 129-131, 135-137).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje saugomus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Iš V. Š. paimta 20 švediškų kronų kupiūra, įnešta į Panevėžio AVPK depozitinę sąskaitą pagal kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), gražintina V. Š..

2. V. Š. ir E. Š. rankų nuoplovų pavyzdžiai ir nagų nuokarpos, priduoti saugojimui į Panevėžio AVPK saugojimo patalpas (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), sunaikintini.

3. Biologinis ėminys, V. Š. ir E. Š. DNR lyginamieji seilių pavyzdžiai, priduoti saugojimui į Panevėžio AVPK saugojimo patalpas (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), sunaikintini.

4. Iš E. Š. paimti mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi Redmi 6A“ 1IMEI (duomenys neskelbtini) IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurie įdėti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), priduoti saugojimui į Panevėžio AVPK saugojimo patalpas (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), gražintini E. Š..

5. Iš V. Š. paimti mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi Remi Note 5“ 1 IMEI (duomenys neskelbtini) IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM „Labas“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir atminties kortele „Adata“ 4 Gb, kurie įdėti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), priduoti saugojimui į Panevėžio AVPK saugojimo patalpas (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžintini V. Š..

6. Iš D. J. paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia C5-00.2“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortelė „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), priduoti saugojimui į Panevėžio AVPK saugojimo patalpas (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), D. J. sportiniai bateliai gražintini S. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti V. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 27 d. 18.20 val. ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2020 m. gegužės 24 d.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti E. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 27 d. 14.30 val. ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2020 m. gegužės 24 d.

Nukentėjusiosios S. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. Š. ir E. Š. solidariai nukentėjusiosios S. J. naudai priteisti 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiojo R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. Š. ir E. Š. solidariai nukentėjusiojo R. J. naudai priteisti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai ir atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Tenkinti S. J. ir R. J. reikalavimus bei priteisti iš V. Š. ir E. Š. po 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų sumų (atitinkamai 5 000 eurų ir 2 000 eurų) nukentėjusiesiems nuo 2019 m. spalio 25 d. (reikalavimo atsiradimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš V. Š. ir E. Š. po 22,80 Eur (dvidešimt du eurus 80 ct) proceso išlaidų.

Priteisti iš V. Š. ir E. Š. civilinei ieškovei S. J. po 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) jos turėtų atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš V. Š. ir E. Š. civiliniam ieškovui R. J. po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) jo turėtų atstovavimo išlaidų.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje saugomus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- iš V. Š. paimtą 20 švediškų kronų kupiūrą gražinti V. Š..

- V. Š. ir E. Š. rankų nuoplovų pavyzdžius ir nagų nuokarpas sunaikinti.

- biologinį ėminį, V. Š. ir E. Š. DNR lyginamuosius seilių pavyzdžius sunaikintini.

- iš E. Š. paimtą mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 6A“ 1IMEI (duomenys neskelbtini) IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti E. Š..

- iš V. Š. paimtą mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Remi Note 5“ 1 IMEI (duomenys neskelbtini) IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM „Labas“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir atminties kortele „Adata“ 4 Gb, grąžinti V. Š..

- iš D. J. paimtą mobilaus ryšio telefoną „Nokia C5-00.2“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), D. J. sportinius batelius gražinti S. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas