Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiojo J. Z. B. bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2012-07-10 apie 16.49 val. (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje prie „Š. B.“ vairavo automobilį, pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tokio tarpo iš galo, kad eismas būtų saugus, atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai. Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuota, jog šiais savo veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str. 2 p. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimu bylą, kurioje V. V. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nutraukė, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Nukentėjusysis J. Z. B. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, jog, jo manymu, apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir keistinas dėl keleto aplinkybių. Pareiškėjas teigia, jog teismo posėdžio metu V. V. nurodė, jog tą dieną ji labai skubėjo, nes buvo jos sūnaus išleistuvės. Pareiškėjas pažymi, jog asmuo, kuris užrašė automobilio, atsitrenkusio į jo transporto priemonę, modelį ir valstybinį numerį, turėjo matyti šį įvykį. J. Z. B. teigimu, stovėjimo aikštelėje prie policijos V. V. pademonstravo visišką nesugebėjimą manevruoti atbuline eiga, o sustačius automobilius paaiškėjo, kad V. V. automobilio kablio vieta ir nukentėjusiojo automobiliui padaryti apgadinimai atitinka. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, jog V. V. po apsilankymo policijoje jam paskambino, o atvykusi prie nukentėjusiojo namų ir apžiūrėjusi jo automobilį, prašė, kad šis neliudytų jos nenaudai.

Apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimo pateikė ir institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija). Skunde Institucija nurodo, jog policijos pareigūnas, apžiūrėjęs abu automobilius ir išmatavęs apgadinimų aukštį ir V. V. automobilio sukabinimo kablio aukštį nustatė, kad jie atitinka. V. V. nurodė, kad eismo įvykio dieną automobiliu buvo atvykusi į eismo įvykio vietą, o nukentėjusysis, atėjęs prie savo automobilio, iš karto pastebėjo savo automobilio apgadinimus, kas Institucijos nuomone, paneigia, kad jie buvo padaryti iki nurodytos datos ir aplinkybių. Institucija skunde teigia, jog yra pilnai tikėtina, kad V. V. automobilis eismo įvykio metu nebuvo apgadintas, kadangi sukabinimo kabliui apgadinti reikia didelės jėgos, o atsirėmimas į kito automobilio bamperį jokių apgadinimų ant kablio palikti ir negali. Pilietiško praeivio paliktas raštelis su kaltininko automobilio valstybiniais numerio ženklais, Institucijos nuomone, visų nurodytų aplinkybių visumoje turėjo būti vertinamas kaip patikimas įrodymas. Teismas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą galėjo suabejoti tik V. V. piktybiniu pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, kadangi pagal automobilių susidūrimo mechanizmą V. V. atsirėmusi kabliu į kitą automobilį smūgio galėjo ir nejusti.

Atsiliepime į nukentėjusiojo J. Z. B. skundą Institucija nurodo, jog su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimu nesutinka ir prašo teismo pakeisti skundžiamą nutarimą.

Atsiliepime į apeliacinius skundus V. V. nurodė, jog nesutinka su apeliaciniais skundais ir nurodė, jog apgadinto automobilio savininkas aiškino, jog didžioji dalis jo automobilio apgadinimų padaryti anksčiau. V. V. taip pat pažymi, jog J. Z. B. rastas raštelis negali būti laikomas patikimu įrodymu, kaip ir policijos pareigūnės automobilių stovėjimo aikštelėje atlikti matavimai. V. V. taip pat pažymėjo, jog pareigūnės ir J. Z. B. nuomonės dėl konkrečių jo automobilio apgadinimų išsiskyrė.

J. Z. B. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl netenkintini.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog V. V. veiksmuose nebuvo administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įvykių ir sudėties.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nutarime visapusiškai ir pilnai ištyrė tiek pažeidėją kaltinančius, tiek ir ją teisinančius įrodymus, ir įvertinęs juos kiekvieną atskirai ir įrodymų visumos kontekste, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų išvadai, kad būtent V. V. apgadino J. Z. B. automobilį.

J. Z. B. skundo argumentas, jog asmuo, palikęs raštelį, nurodydamas, jog būtent V. V. vairuojamas automobilis atsitrenkė į J. Z. B. automobilį, matė įvykį ir Institucijos skundo argumentas, kad šis raštelis turėtų būti laikomas patikimu įrodymu, yra nepagrįsti. Byloje esančiame raštelyje (b. l. 8) nenurodyti jokie šio raštelio autoriaus kontaktiniai duomenys, taigi neįmanoma patikrinti, ar nežinomo asmens pateikti duomenys yra teisingi. Pažymėtina, jog teismo posėdyje policijos pareigūnas nurodė, jog atvykęs į įvykio vietą apsilankė prie aikštelės esančiose įstaigose, tačiau niekas įvykio nematė (b. l. 23). Taigi apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog byloje esantis raštelis su nurodytais V. V. priklausančio automobilio marke ir valstybiniu numeriu, nesant jokių duomenų apie raštelį parašiusį asmenį, nesuteikia pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad būtent V. V. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas J. Z. B. priklausantis automobilis.

J. Z. B. ir Institucijos apeliacinių skundų argumentas, jog V. V. kaltę dėl padarytų pažeidimų patvirtina aplinkybė, jog policijos pareigūnai, apžiūrėję J. Z. B. ir V. V. priklausančius automobilius, nustatė, jog J. Z. B. automobilio apgadinimai atitinka V. V. automobilio kablio buvimo vietą, taip pat yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo posėdžio metu automobilių matavimus atlikusi pareigūnė nurodė, jog buvo apgadinta J. Z. B. automobilio užpakalinio bamperio dešinės pusės apatinės dalies apdaila, o J. Z. B. patvirtino, jog jo automobilio gale dar iki įvykio buvo įlenkimų. Iš byloje esančios nuotraukos (b. l. 9) matyti, kad automobilio „Mitsubishi Lancer“ galo apatinė dalies dalis yra deformuota, tačiau kitos byloje esančios nuotraukos (b. l. 10-11) yra neinformatyvios, iš jų negalima suprasti, kurioje konkrečioje vietoje J. Z. B. automobilis apgadintas, nematyti nei apgadinimų, nei fotografuojamų automobilių valstybinių numerių, kas leistų vienareikšmiškai teigti, jog fotogafuoti būtent V. V. ir J. Z. B. priklausantys automobiliai. Be to, iš šių nuotraukų akivaizdu, jog matavimai buvo atlikti netinkama priemone – lanksčia matavimo juostele. Dėl šių priežasčių negalima vienareikšmiškai teigti, kad J. Z. B. priklausantis automobilis buvo apgadintas būtent V. V. priklausančiu automobiliu.

Kiti J. Z. B. apeliacinio skundo argumentai, kad V. V. vairavimo įgūdžiai apeliantui pasirodė nepakankami, kad V. V. po apsilankymo policijoje norėjo apžiūrėti jo apgadintą automobilį, taip pat neįrodo V. V. kaltės dėl eismo įvykio padarymo. Institucija apeliaciniame skunde išreiškė nuomonę, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, galėjo suabejoti tik V. V. piktybiniu pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, kadangi pagal automobilių susidūrimo mechanizmą V. V., kabliu atsirėmusi į kitą automobilį, smūgio galėjo ir nejusti. Pažymėtina, jog tokiu atveju, kai nenustatoma iš eismo įvykio vietos pasišalinusio asmens tyčia, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. negalima. Taigi nėra iki galo aišku, kokį naują nutarimą V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje Institucija savo apeliaciniame skunde prašo priimti ir pagal kuriuos Lietuvos Respublikos ATPK straipsnius, Institucijos nuomone, V. V. turėtų būti patraukta administracinėn atsakomybėn.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. V. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties, nes nenustatyta, jog V. V. sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. Z. B. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato apeliacinius skundus atmesti. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.