Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-122-1060/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-05
Bylos Nr.
1-122-1060/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13663-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
V. S.
Nukentėjusysis
I. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-122-962/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13663-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 1.1.6.3 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 5 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,

dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui, kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui T. T., nukentėjusiajai I. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis AB „ESO“ vyr. inžinieriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent jis 2017 m. kovo 21 d. apie 18.20 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prie namo išėjimo durų, konflikto su sutuoktine I. S. metu vieną kartą spyrė sutuoktinei I. S. į sėdmenis ir kaire ranka apkabinęs jos kaklą ją smaugė, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje nukentėjusiajai sutuoktinei I. S. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais V. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.

Kaltinamasis V. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-03-21 apie 18 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Susiskambinęs su nukentėjusiąja sutuoktine I. S., susitarė, kad ji atvažiuotų pasiimti vaiko. Atvyko I. S.. Berengiant vaiką pradėjo kalbėtis su nukentėjusiąja apie asmeninius reikalus. Vaikas buvo išleistas į lauką. Konfliktas aštrėjo ir jis paprašė, kad nukentėjusioji išeitų iš namų, važiuotų namo. Kelis kartus savo prašymą pakartojo. Tada I. S. paėmė už durų ir atvertomis durimis norėjo jam trenkti. Jis duris sulaikė ir tuomet jai koja nesmarkiai spyrė į sėdmenis, pasakydamas, kad jai taip nedera elgtis. Ją tai suerzino, ji šoko į namo prieangį ir pradėjo dar aršiau elgtis. Tada jis ją apsikabino ir laikė, sakė jai nusiraminti. Priėjus prie lauko durų, jis ją išstūmė už durų, ji pasiėmė vaiką ir išėjo iš kiemo, išvyko. Nukentėjusiosios atsiprašė. Tokį eslgesį sąlygojo neigiamos emocijos, pasikarščiavo. Galėjo išspręsti kilusią situaciją be smurto.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis V. S., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. S. parodė, kad 2017 m. kovo 21 d. apie 16.30 val. vyras sūnų pasiėmė iš darželio. Buvo sutarę, kad vėliau vaiką pasiims pati. Apie 18.00 val. paskambino vyras, kalbėjo sūnus, jis sakė, kad liks pas tėtį. Pokalbio metu girdėjo kaip sūnus persigalvojo ir pasakė, kad važiuos su ja namo. Apie 18.20 val. atvažiavo pas V. S., įėjo į koridorių ir pamatė, kad vyras rengia sūnų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji atsistojo, pasiėmė sūnų už rankos ir abu išeidinėjo pro duris. Norėjo užtrenkti duris, bet vyras tuo tarpu jas sulaikė, o pati užsisuko. Tada vyras belaikant sūnaus ranką spyrė vieną kartą su koja jai į sėdmenis. Dėl to labai supyko, kad jis prie sūnaus taip ją žemina. Jam su ranka kažkur trenkė, tiesiog gynėsi. Vyras tada apkabino su kaire ranka per kaklą ir stipriai pradėjo spausti, smaugė, trūko oro. Gindamasi bandė vyrui žnybti į šoną, bet jis nepaleido, tai tada jam užlipo stipriai ant kojos. Muistydamasi trenkė jam laisva ranka ir tada jis sviedė ją, metė į ją rankinę ir užsidarė duris. Tai darydamas išvadino necenzūriniais žodžiais. Ji patyrė fizinį skausmą (b.l. 9-10).

Įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 6-7), kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra mūrinis, vieno aukšto gyvenamas namas, adresu (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog 2017-03-22 apžiūrint I. S. kūno paviršiuje objektyvių trauminių poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičiaus bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Daryti išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo, remiantis tik nukentėjusiosios parodymais nėra galimybės. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma esant bylos medžiagos duomenimis (įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (b.l. 20-21).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtina, kad V. S. spyrė vieną kartą koja nukentėjusiajai sutuoktinei į sėdmenis ir kaire ranka apkabinęs jos kaklą ją smaugė. Kaltinamasis pripažino fizinio smurto vartojimo nukentėjusiosios atžvilgiu faktą, dėl ko nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Teismas vertinimu, kaltinamojo V. S. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta: jis padarė netiesiogine tyčia nesunkų baigtą nusikaltimą, ir jo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Ištyrus kaltinamojo V. S. asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis neteistas (b.l. 33), turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą (b. l. 71), dirba UAB „ESO“ vyresniuoju inžinieriumi, užima aukštas pareigas, įmonės charakterizuojamas teigiamai (b.l. 27, 69), administracine tvarka baustas tik už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuo 2014 m. birželio 22 d. administracine tvarka nėra baustas (b.l. 28-32), turi pastovią gyvenamąją vietą, vedęs, turi nepilnametį vaiką, psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 25).

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybę laikytina tai, kad jis savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi padaręs šią nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

Kaltinamojo gynėjas advokatas T. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. S. ir nukentėjusioji I. S. susitaikė, todėl yra visos sąlygos, numatytos BK 38 str., kad ginamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. V. S. yra teigiamai charakterizuojamas, baigęs aukštąjį mokslą, gyvena santuokoje, su žmona augina nepilnametį vaiką, žalos nusikalstama veika nebuvo padaryta, jis pasikarščiavo ir jau pakankamai prisikentėjo dėl savo poelgio.

Nukentėjusioji I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad susitaikė su kaltinamuoju, jis atsiprašė, jie susitaikė.

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kaltinamasis kaltu prisipažino, neteistas, nebaustas administracine tvarka, kritiškas savo elgesiui, yra pagrindo manyti, kad ateityje nedarys nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu.

V. S. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų visiškai pripažino, su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė, nėra padarytos žalos, nukentėjusioji I. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog atleidžia V. S.. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryto nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, savo elgesį vertina kritiškai, nuoširdžiai gailisi sukėlęs nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, kaip asmenybė charakterizuojamas tik teigiamai, todėl šių teisiškai reikšmingų aplinkybių pagrindu teismas mano, kad V. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 303 str. 4 d.).

V. S. paskirta kardomoji priemonė (b.l. 43-44) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal Baudžiamojo Kodekso 38 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiąja I. S. ir baudžiamąją bylą V. S. atžvilgiu nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti V. S., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti, ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė