Kauno apygardos teismo nutartis

2023-10-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-270-317/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-20
Bylos Nr.
AN2-270-317/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00432-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
Pažeidėjas
P. M.
Institucija
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-270-317/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00432-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – P. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarties P. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2023 m. gegužės 2 d. nutarimu P. M. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirta 80 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. vasario 27 d. 9.37 val. (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, nereguliuojamą šviesoforu, ir nepraleido prieš pat eismo juostą stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją pėsčiojo, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 30 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o netenkinus šio prašymo, nutarimą pakeisti ir sumažinti jam paskirtą baudą iki minimumo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 2 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, jog skundo argumentai nepagrįsti, nes paneigti byloje surinktais ir ištirtais bei tinkamai įvertintais įrodymais, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o P. M. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 4 dalyje, yra tinkamai kvalifikuotas, įrodytas bylos medžiaga, nuobauda paskirta tinkamai.

3. P. M. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba gražinti bylą nagrinėti iš naujo. Nenutraukus administracinio nusižengimo bylos, prašo nutarimą pakeisti ir sumažinti jam paskirtą nuobaudą iki minimumo.

3.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog skundžiamoje nutartyje tik atkartoti byloje esantys dokumentai bei labai glaustai bei tendencingai jam nepalankia linkme aprašytas bylos nagrinėjamas teisme. Apie teisme nustatytus faktus bei surinktus įrodymus, kurie paneigia padarytą pažeidimą, nutartyje net nepasisakyta. Nutartis klaidinga, o tai lėmė nepanaikintos abejonės ir spėlionės.

Šalies argumentai

3.2. Toliau skunde pateikiami ir vertinami liudytojo V. Š. parodymai. Anot pažeidėjo, šis liudytojas nurodė, kad per perėją ruošėsi eiti moteris, kad ji stovėjo 10-20 cm atstumu nuo perėjos, t. y. prie pat krašto, važiuojamojoje dalyje atsidūrė žengusi vos du žingsnius. Šie liudytojo parodymai neatitinka tikrovės, nes byloje surinkti įrodymai tai paneigia. Liudytojas nurodo, kad moteris ruošėsi eiti per perėją, bet jis nenurodė, kaip jis tai nustatė. Moters jis neapklausė, o vien tik žiūrėjimas į atvažiuojamas transporto priemones nėra įrodymas, kad ji ruošėsi eiti per perėją. Liudytojas teigia, kad moteris stovėjo 10-20 cm atstumu nuo važiuojamosios dalies, bet jo (apelianto) pateikti įrodymai bei vaizdo įrašas rodo, kad ji stovėjo tokiu atstumu ne nuo važiuojamosios dalies, o nuo dviračių lako. Nuo važiuojamosios dalies ji stovėjo apie 1 metro atstumu. Vaizdo įraše matosi, kad moteris į važiuojamąją dalį įžengia žengdama trečiąjį žingsnį. Teismas skundžiamoje nutartyje nepaminėjo svarbių šio liudytojo apklaustos detalių, tai kad jis ir fiksavo šį pažeidimą. Fiksuodamas nepadarė įvykio vietos apžiūros, dėl ko liko neatsakyta, ar moteris stovi prieš pat dviračių taką, ar prieš pat važiuojamosios dalies kraštą. Tik jo (nubaustojo) pateiktose nuotraukose matyti atstumas tarp dviračių tako ir važiuojamosios dalies krašto. Teismas nutartyje šių įrodymų neaprašė.

3.3. Taip pat apeliantas pažymi, jog nuvykęs į policiją, tyrėjai M. M. jis paaiškino tai, kaip supranta šį pažeidimą. Ji net nepaklausė ar jis galisi, ar pripažįsta pažeidimą, ir jam buvo pasakyta, kad priimtą nutarimą jis gaus elektroniniu paštu. Jau po nutarimo gavimo jis sužinojo, kad po bylos nagrinėjimo policijoje, jam nedalyvaujant, tyrėja dar rinko įrodymus ir juos pridėjo prie bylos (nuotraukas, kitus dokumentus), kas, jo manymu, nėra teisėta ir tai pažeidžia jo teises, nes jis negalėjo dėl to pasisakyti bylos nagrinėjimo metu. Dėl to tyrėja padarė esminį teisės pažeidimą, dėl to nutarimas turi būti pripažintas neteisėtu. Be to, liudytoja M. M. apklausos metu nurodė, kad moteris stovėjo vieno metro atstumu, kas prieštarauja ankstesnio liudytojo parodymams. Abu liudytojai nurodė, kad Kelių eismo taisyklėse nenumatytas konkretus atstumas, kuris laikytinas, kad asmuo stovi prieš pėsčiųjų perėją, dėl to jie nežino, kaip iš tikrųjų turi būti.

3.4. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas klaidingai nustatė, kad moteris žengė du žingsnius, po kurių atsidūrė važiuojamojoje dalyje. Aiškiai vaizdo įraše matosi, kad moteris trečią žingsnį žengdama patenka į važiuojamąją dalį, o tai yra labai svarbu, vertinant pėsčiojo buvimą, stovėjimą šioje įvykio vietoje, kurioje kertasi dviračių takas, pėsčiųjų perėja ir stotelė. Klaidingai konstatuota ir tai, kad jei asmuo žiūri į atvažiuojančius automobilius, tai yra ženklas, kad jis laukia galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją, arba, kad jei asmuo atsistoja pėsčiųjų perėjoje prieš eismo juostą ir žiūri, ar nėra atvažiuojančių transporto priemonių, tai jis taip pat laukia galimybės įžengti į ją. Toks teismo vertinimas mažiausiai yra neatsakingas bei neteisingas. Pažeidėjas teigia, kad jo pateikta filmuota vaizdo medžiaga paneigia teismo ir liudytojų vertinimą dėl laukimo galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją. Yra visiškai aišku, kad asmuo gali stovėti prie pėsčiųjų perėjos, žiūrėti į atvažiuojančius automobilius, ir nelaukti galimybės įžengti į ją, o tiesiog stovėti ir mąstyti visai kitus dalykus.

3.5. Toliau skunde cituojamas Kelių eismo taisyklių 30 punktas ir teigiama, kad jis reiškia, jog vairuotojas turi tiksliai įvertinti ir nustatyti, kad pėstysis stovi prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) ir laukia galimybės įžengti. Ir tik įrodžius, kad vairuotojas pažeidė šias dvi sąlygas, galima ji nubausti administracine tvarka. Pažeidėjo manymu, iš šio punkto nėra aišku ką reiškia „prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį“ pėsčiąjį. Iš šio punkto nėra aišku, kaip pėstysis turi stovėti – ar atsisukęs į eismo juostą, ar nusisukęs nuo eismo įuostos, kokiu kampu pasisukęs į eismo juostą, kokiu atstumu nuo eismo juostos turi stovėti, kad jį vairuotojas galėtų įvertinti, kaip stovintį prieš pat važiuojamosios dalies kraštą. Abu liudytojai byloje taip pat neatsakė, kaip, kur, kokiu atstumu turi stovėti pėstysis, kad jau būtų galima laikyti, kad jis stovi prieš pat važiuojamąją dalį. Byloje nėra nustatyta, kur moteris stovi, nes neatlikta įvykio vietos apžiūra, vaizdo įrašas šiuo klausimu nėra informatyvus, neatlikta vaizdo įrašo ekspertizė, liudytojų parodymai prieštarauja vienas kitam. Taip pat pėstysis turi laukti galimybės įžengti, ir tą laukimą turi suprasti pro šalį važiuojantis vairuotojas. Tai reiškia, kad vairuotojas privalo perskaityti pėsčiojo mintis tam, kad sužinotų ar jis laukia galimybės įžengti, ar jis tik šiaip stovi, bet net neketina žengti į perėją ir ja eiti. Byloje nėra nustatyta, ar moteris laukė galimybės įžengti. Ši išvada daroma tik pamačius kaip moteris, jau jam pravažiavus, įžengia į gatvę, bet jos veiksmai, prieš pravažiuojant, nėra nustatyti, t. y. ji nėra apklausta, nėra kokiu nors būdu užfiksuotos moters mintys, o atliktas tik abejotinas pareigūnų ir teismo neobjektyvus vertinimas. Apeliantas nurodo, kad jis matė, kaip iš viešojo transporto išlipo keletas asmenų ir jie skirstėsi į įvairias puses. Matė ir einančią moterį, kuri ėjo lygiagrečiai stotelės link pėsčiųjų perėjos. Moteris eidama stabtelėjo, paskui vėl pradėjo eiti bei vėl stabtelėjo prie dviračių tako ir pėsčiųjų perėjos ribos. Eidama ir sustojusi moteris į jo vairuojamą transporto priemonę nei karto nepažiūrėjo. Matėsi, kad ji žiūri lygiagrečiai šalikėliui ar į pirmą eismo juostą. Be to, akivaizdžiai matėsi, kad moteris jo vairuojamą transporto priemonę praleidinėja. Šiame kontekste apeliantas taip pat pažymi, kad jis važiavo antra eismo juosta, o moteris stovėjo netoli pirmos eismo juostos, o ne prieš eismo juostą, kuria jis važiavo. Teismas neįvertino, kad iš viešojo transporto išlipusių žmonių kiekis, kurie eina, stoviniuoja ir juda įvairiomis kryptimis, apsunkina priimti sprendimą, ar jie ketina eiti per perėją, ar ne. Teismas taip pat neįvertino to, kad jo vairuojamas automobilis, moteriai sustojus, galimai prieš pat eismo juostą, jau buvo labai mažu atstumu iki perėjos ir staigus stabdymas galėjo sukelti avarinę situaciją.

3.6. Grįsdamas alternatyvų skunde išdėstytą prašymą, apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė lengvinančių aplinkybių, nors apie tai, ar jis gailisi, nei pareigūnė, nei teismas jo net nepaklausė. Apeliantas pažymi, jog jis neneigia vairavęs automobilį, neneigia, kad tuo metu važiavo per perėją, rinko įrodymus ir padėjo kuo nuodugniau ištirti šį įvykį. Jis tiesiog nėra tikras tokiu Kelių eismo taisyklių 30 punkto vertinimu, bet jei šį punktą vertina klaidingai ir padarė pažeidimą, tai gailisi dėl to.

3.7. Dar skunde nubaustasis nurodo, jog, vadovaujantis visu tuo, kas išdėstyta, jis prašo šios administracinės bylos nagrinėjimą stabdyti ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ar kitą kompetetingą teismą su prašymu nustatyti, ar Kelių eismo taisyklių 30 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktui, t. y. aiškumo principui, nes iš šio punkto nėra aišku ką reiškia „prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį pėsčiąjį“.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į P. M. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė prašo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

P. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, todėl prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei institucijos 2023 m. gegužės 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

6. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.

7. P. M. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį buvo surašytas už tai, kad jis, vairuojant transporto priemonę, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, nereguliuojamą šviesoforu, ir nepraleido prieš pat eismo juostą stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją pėsčiojo, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punktą.

8. Kelių eismo taisyklių 30 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

9. Apeliantas skunde nekvestionuoja to, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį „Peugot“, juo kirto pėsčiųjų perėją, prieš ją nenustodamas praleisti moters, kurią, stovinčią prieš pėsčiųjų perėją, matė. Tačiau jis teigia, jog šioje byloje nėra įrodyta, kad moteris, stovėjusi prie pėsčiųjų perėjos tuo metu, kai jis pravažiavo kirsdamas perėją, laukė galimybės įžengti į ją, kad ji stovėjo prieš pat važiuojamąją kelio dalį, o jis galėjo numatyti, jog moteris stovėjo prie jos laukdama galimybės kirsti kelią. Be to, neįvertinta ir tai, ar jis turėjo galimybę saugiai sustoti ir praleisti pėsčiąją. Pažymėtina, jog analogiškus argumentus P. M. buvo nurodęs ir apylinkės teismui, skųsdamas institucijos 2023 m. gegužės 2 d. nutarimą. Žemesnės instancijos teismas nesutiko su tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija ir konstatavo, jog institucijos nutarimu P. M. buvo teisėtai ir pagrįstai pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas nurodė aiškius ir itin išsamius priimamo sprendimo (netenkinti P. M. skundo) motyvus, taip pat išdėstė įrodymus (bei atskleidė jų turinį), kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamos nutarties argumentams ir motyvams.

10. Skunde dėstomus argumentus, kuriais nubaustasis bando nuginčyti pažeidimo padarymo faktą, paneigia prie bylos medžiagos prijungtas objektyvus įrodymas – vaizdo įrašas, kuriame tiesiogiai užfiksuotas įvykis, dėl kurio P. M. nagrinėjamu atveju ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Įdėmiai peržiūrėjęs vaizdo įrašą, apygardos teismas nemato pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad šis vaizdo įrašas akivaizdžiai patvirtina, jog prieš pat pažeidėjo vairuojamai transporto priemonei, pažymėtai „Bolt“ ženklu, kertant pėsčiųjų perėją moteris akivaizdžiai stovėjo pėsčiųjų perėjos teritorijoje, zonoje, kuri yra pažymėta nurodomuoju kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“, žiūrėjo į tą pusę, iš kurios yra arčiausiai atvažiuojančios transporto priemonės ir, vos pravažiavus pažeidėjo vairuojamam automobiliui pėsčiųjų perėja antrąja eismo juosta, moteris žengė ir ėjo per gatvę, nes ją sustojo praleisti pirmąja eismo juosta važiavęs automobilis.

11. Kaip matyti, apeliantas tikina, kad moteris stovėjo nuo pėsčiųjų perėjos nutolusi maždaug 1 metro atstumu, taigi, ne prieš pat pėsčiųjų perėją, bei pažymi, jog Kelių eismo taisyklių 30 punkte nėra nurodyta koks atstumas laikytinas „prieš pat eismo juostą“. Apeliantas yra teisus, jog Kelių eismo taisyklių 30 punkte nėra nurodytas tikslus atstumas centimetrais ar metrais, kuris laikytinas „prieš pat eismo juostą“. Tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, yra suprantama, kad tas atstumas turi būti saugus. Pėstytis ne tik, kad gali, bet ir privalo stovėti bent dešimt centimetrų nutolęs nuo važiuojamosios kelio dalies, kad nebūtų kliudytas pravažiuojančių transporto priemonių dalių (pavyzdžiui, veidrodėlio). Šiuo konkrečiu atveju vaizdo įraše yra užfiksuota, jog moteris, prieš P. M. kertant pėsčiųjų perėją, nuo važiuojamosios kelio dalies stovi nutolusi tokiu atstumu, jog jai tam, kad įžengtų į pėsčiųjų perėją, pakanka padaryti tris nepilnus žingsnius (žengia vieną normalų žingsnį, tada pristoja, padarydama mažą žingsnelį, ir su trečiu žingsniu jau įžengia į gatvę). Pažymėtina, jog, išanalizavęs vaizdo įrašą, apylinkės teismas taip pat nurodė, jog moteris į važiuojamąją kelio dalį įžengė trečiu žingsniu, todėl neaišku kodėl pažeidėjas skunde tvirtina, jog apylinkės teismas klaidingai nustatė, jog moteris žengė tik du žingsnius. Įvertinus šią vaizdo įraše užfiksuotą aplinkybę, taip pat moters kūno padėtį prieš įžengiant į pėsčiųjų perėją (ji stovėjo pasisukusi tokiu kampu, kad galėtų įvertinti, ar ta eismo juosta, į kurią ji ketina įžengti, atvažiuoja transporto priemonės), o taip pat ir tai, jog vaizdo įraše matyti, jog moteris, stovėdama prieš pat pėsčiųjų perėją, aiškiai stebėjo eismą važiuojamojoje kelio dalyje (nebuvo nuleidusi akių į grindinį, nesinaudojo kokiais nors prietaisais tuo metu ir pan., o aiškiai žiūrėjo į ta eismo juosta, į kurią ji ketino žengti, atvažiuojančias transporto priemones), ir tik atsiradus galimybei saugiai kirsti pėsčiųjų perėją (t. y. sustojus pirmoje juostoje ją praleisti kitam automobiliui) iš karto įžengė į važiuojamąją kelio dalį, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantu, jog byloje nėra įrodyta, kad moteris stovėjo perėjos zonoje nutolusi nuo važiuojamosios dalies krašto tokiu atstumu, kuris negali būti traktuojamos kaip „prieš pat eismo juostą“, ar kad jis negalėjo suvokti, jog toje vietoje pėsčioji stovi ne kokiu nors kitu tikslu, o būtent laukdama galimybės įžengti į perėją. Tai, kad P. M. pasirodė, jog moteris žiūri tik į šalikėlę ar pirmą eismo juostą, o ne į antrą eismo juostą, kuria jis važiavo, niekaip nepatvirtina, jog jis neturėjo galimybės įvertinti, kad ji stovi prie pėsčiųjų perėjos laukdama galimybės kirsti gatvę leistinoje vietoje. Tai tik patvirtina, kad moteris žiūrėjo į važiuojamą kelio dalį, ir tiek tai, tiek visas kitas jos aprašytas elgesys rodė, jog ji laukia, kol galės saugiai pereiti gatvę per pėsčiųjų perėją, ir kad P. M. galėjo ir turėjo tai suprasti bei tinkamai vykdydamas savo, kaip vairuotojo pareigas pagal Kelių eismo taisyklių 30 punktą turėjo sustoti prieš pėsčiųjų perėją ir šią moterį praleisti, tačiau to nepadarė, dėl ko ir buvo teisėtai ir pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.

12. Apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje esantis vaizdo įrašas yra pakankamas konstatuoti, jog jame užfiksuota moteris prieš pat pėsčiųjų perėją stovėjo būtent laukdama galimybės pereiti į kitą gatvės pusės, ką, kaip minėta, atspindi tiek jos elgesys dar stovint šalikelėje, tiek tas faktas, kad, sustojus ją praleisti pirmai transporto priemonei, ji iš karto ir žengė į važiuojamąją kelio dalį. Todėl vien tai, kad ši moteris nebuvo apklausta administracinio nusižengimo tyrimo metu ar teisme apie tai, ką ji ketino daryti stovėdama prie perėjos, nelaikytina netinkamu ar nepakankamu aplinkybių ištyrimu. Vaizdo įraše taip pat yra aiškiai matoma kur stovi moteris prieš P. M. automobiliu kertant pėsčiųjų perėją, jis leidžia įvertinti, ar atstumas nuo pėsčiosios stovėjimo vietos iki važiuojamosios kelio dalies šiuo momentu gali būti laikomas tokiu, kad būtų konstatuotas Kelių eismo taisyklių 30 punkto pažeidimas, todėl šioje byloje nebuvo ir nėra jokios būtinybės atlikinėti skunde akcentuojamus papildomus procesinius veiksmus – įvykio vietos apžiūrą, vaizdo įrašo ekspertizę. Nors apeliantas teigia, jog pagrindinis įrodymas, kuriuo šiuo atveju yra grindžiama jo kaltė, nėra informatyvus, tačiau taip ir nenurodo jo trūkumų, leidžiančių tai konstatuoti. Apygardos teismo vertinimu, vaizdo įrašas yra kokybiškas, o jame užfiksuotos aplinkybės yra pakankamos ne tik nustatyti faktines pažeidimo aplinkybes, tačiau ir padaryti pagrįstas išvadas dėl P. M. kaltės.

13. Be to, šiuo atveju P. M. kaltę patvirtina ir liudytoju apklausto policijos pareigūno V. Š., kuris ir užfiksavo nagrinėjamą administracinį nusižengimą, parodymai. Iš liudytojo parodymų matyti, kad jam nekilo abejonių dėl to, jog moteris, stovėjusi prieš pėsčiųjų perėją, ruošėsi ja eiti. Priešingai nei teigia apeliantas, liudytas paaiškino ir kokie veiksniai jam leido daryti tokią išvadą – tai, kad moteris buvo priėjusi prie pat pėsčiųjų perėjos važiuojamosios dalies krašto (nuo jo nutolusi vos 10-30 centimetrų) ir jos žvilgsnis buvo į atvažiuojančius automobilius, ji į perėją įžengė žengusi vos du žingsnius. Apeliantas bando paneigti šio liudytojo parodymus, teigdamas, jog moteris buvo nutolusi nuo važiuojamosios kelio dalies krašto maždaug 1 metro atstumu, be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad ji į perėją įžengia tik žengdama trečią žingsnį. Nors byloje tiksliai nebuvo nustatinėjama kelių centimetrų atstumu pėsčioji, iš tiesų, stovėjo nuo važiuojamosios kelio dalies, o vaizdo įraše, iš tiesų, matyti, kad tam, jog ji įžengtų į perėją, prireikė trijų žingsnių, vis tik, šios aplinkybės nesudaro pagrindo visiškai nesivadovauti liudytojo parodymais. Apelianto ginčijamos liudytojo nurodytos aplinkybės nėra tiek svarbios, kadangi Kelių eismo taisyklės ir nenumato kokiu tiksliai atstumu (metrais ar žingsniais) turi stovėti nuo važiuojamos dalies krašto pėstytis, kuris nori pereiti gatvę pėsčiųjų perėja. Esminė aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad liudytojui, stebėjusiam aptariamą įvykį tiesiogiai, nekilo abejonių, kad moteris stovi prieš pats eismo juostą ir laukia galimybės įžengti į ją. Nors skunde pagrįstai teigiama, kad liudytoja apklausta ne teismo tvarka priimtą nutarimą surašiusi vyriausioji tyrėja M. M. parodė, kad moteris stovėjo apie 1 metro atstumu nuo važiuojamosios dalies, ką tvirtina ir nubaustasis, tačiau pažymėtina, jog tyrėja tuo pačiu nurodė, jog, nepaisant to, jai buvo akivaizdu, kad pėsčioji stovėjo pėsčiųjų perėjos zonoje.

14. Atmestinas ir skundo argumentas, jog pažeidėjui akivaizdžiai matėsi, kad moteris jo vairuojamą transporto priemonę praleidinėjo. Koks konkretus pėsčiosios elgesys leido apeliantui taip manyti, P. M. skunde nedetalizuoja, o, įvertinęs vaizdo įraše matomą moters kūno kalbą, apygardos teismas pagrindo tokiai išvadai daryti neįžvelgia. Moteris tiesiog stovėjo prieš pėsčiųjų perėją ir pasisukusi priekine kūno dalimi į eismo juostą, į kurią ketino žengti, stebėjo atvažiuojančias transporto priemones. Jokių gestų, kurie galėjo būti suprasti nubaustojo taip, kaip jis nurodo, ji neatliko. Apelianto atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį nešalina ir nagrinėjamos situacijos kitaip vertinti neleidžia ir skunde, nors ir pagrįstai, nurodoma aplinkybė, kad moteris stovėjo netoli pirmos eismo juostos, o ne tos eismo juostos, kuria važiavo būtent jis, t. y. antrosios eismo juostos, kadangi jau paminėtas Kelių eismo taisyklių 30 punktas įpareigoja sustoti vairuotoją prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, <...> žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.

15. Galima pritarti apeliantui, jog kartais pėstieji, net ir neketindami eiti per pėsčiųjų perėją, pasirenka atsistoti tokioje vietoje, kuri gali klaidinti vairuotojus dėl jų ketinimo, kad ir nesiruošiantis eiti per pėsčiųjų perėją žmogus taip pat gali įdėmiai stebėti eismo situaciją. Tačiau toks pasitaikantis nesupratingas kai kurių pėsčiųjų elgesys (stovėjimas pakankamai arti pėsčiųjų perėjos bei atvažiuojančių transporto priemonių stebėjimas, kuris gali sudaryti vairuotojams įspūdį, kad ketinama kirsti gatvę, kai iš tiesų pėstysis tokio tikslo neturi) neatleidžia vairuotojų nuo pareigos išimtinai visais atvejais tinkamai laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tame tarpe ir nurodytų šio teisės akto 30 punkte.

16. Byloje surinkti duomenys neleidžia paneigti skundo argumento, jog P. M. artėjant prie pėsčiųjų perėjos jis matė kaip iš viešojo transporto išlipo keletas asmenų ir jie skirstėsi į įvairias puses, o kai kurie, tame tarpe ir pėsčioji, kurios apeliantas nesustojo praleisti, dar ir stoviniavo. Tačiau tokios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, niekaip nepaneigia pažeidėjui inkriminuoto nusižengimo padarymo fakto. Priešingai, tokios aplinkybės reikalauja dar didesnio vairuotojų atsargumo. Matydamas, jog stotelėje, kuri yra netoliese pėsčiųjų perėjos, iš viešojo transporto išlipo bent keletas žmonių, einančių įvairiomis kryptimis, apeliantas, kaip subrendęs ir pakankamą gyvenimišką patirtį turintis asmuo, turėjo suvokti, jog dalis jų gali norėti pereiti į kitą gatvės pusės, ir dėl to imtis atsargumo priemonių – sulėtinti greitį ir tik esant gerai įsitikinus, jog niekas per gatvę neis, vėl padidinti važiavimo greitį ir kirsti pėsčiųjų perėją. Tačiau, kaip matyti, nepaisant to, kad, kaip pats nurodo, jam kilo sunkumų priimti sprendimą, ar iš viešojo transporto išlipę keleiviai ketina eiti per pėsčiųjų perėją, ar ne, apeliantas vis tik nusprendė pasielgti neatsakingai ir lengvabūdiškai ir nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės.

17. Teisiniam šios situacijos vertinimui jokios reikšmės neturi ir skundo argumentas, kad apeliantas, moteriai sustojus prieš pat eismo juostą, jau buvo labai mažu atstumu iki perėjos ir staigus stabdymas galėjo sukelti avarinę situaciją. Kelių eismo taisyklių 30 punktas įpareigoja vairuotojus prieš artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį. Taigi, P. M., artėdamas link jos, privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kuris būtų saugus pilnai sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, tuo atveju, jei į perėją jau būtų įžengęs, žengtų ar prieš pat eismo juostą stovėtų ir galimybės įžengti lauktų pėstytis.

18. Pažeidėjas taip pat teigia, kad bylą nagrinėjant ne teismo tvarka buvo padaryti įrodymų rinkimo pažeidimai, kadangi dalis įrodymų, kuriais grindžiama jo kaltė, buvo surinkta jau po to, kai byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dėl ko jis prarado galimybę dėl jų pasisakyti. Kaip matyti iš institucijos suformuotos administracinio nusižengimo medžiagos, tam tikri duomenys, o būtent fotonuotraukos, kurioje matomas bendras pėsčiųjų perėjos vaizdas, kiek nuo jos nutolęs sustojimas, perėjos vaizdas iš toliau, paties įvykio fotonuotraukos (stop kadrai iš vaizdo medžiagos), buvo gauti 2023 m. gegužės 2 d. laikotarpiu nuo 11.43 val. iki 12.41 val. (tai galima spręsti iš fotonuotraukų dešiniajame kampe, apačioje, esančios laiko žymos). Šios bylos žodinis nagrinėjimas institucijoje buvo numatytas 2023 m. gegužės 2 d. 11.00 val. Kiek laiko truko žodinis bylos nagrinėjimas, byloje duomenų nėra. Taigi, neįmanoma nei patvirtinti, nei paneigti skundo argumento, kad paminėti duomenys buvo prijungti jau po to, kai pažeidėjas išvyko iš policijos komisariato, pasibaigus žodiniam bylos nagrinėjimui. Kita vertus, net jeigu šis argumentas yra atitinkantis tikrovę, apygardos teismas pažymi, jog tokiu atveju galimai padarytas pažeidimas buvo ištaisytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. P. M. pateikė skundą apylinkės teismui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, kuris teisme buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ne tik nubaustojo skundas, bet ir administracinio nusižengimo bylos ROIK 23199281884 dokumentai. Taigi, apeliantui buvo suteikta galimybė ginčyti ir tuos dokumentus, kurie galimai buvo prijungti prie bylos medžiagos jau po to, kai baigėsi žodinis bylos nagrinėjimas nutarimą ne teismo tvarka priėmusioje institucijoje.

19. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo P. M. atsakomybės klausimui išspręsti ir teismo sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl jo kaltės padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, įrodymų pakankamumo bei patikimumo pagrįstam apelianto nubaudimui. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, esminių proceso pažeidimų nepadarė, materialiosios teisės normas pritaikė tinkamai. Taigi naikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, o kartu ir institucijos 2023 m. gegužės 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.

20. Aukštesnės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo keisti ne teismo priimtą nutarimą dalyje dėl nubaustajam paskirtos nuobaudos. ANK 417 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 Eur. Už šio administracinio nusižengimo padarymą P. M. buvo skirta 80 Eur dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos faktines aplinkybes, tai, kad nebuvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, taip pat atsižvelgęs į tai, kad per pastaruosius penkis metus administracine tvarka jis buvo baustas viso devynis kartus ir visus juos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas charakterizuoja jį kaip nedrausmingą vairuotoją, konstatuoja, kad jam paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Kadangi P. M. mažesnio dydžio baudos, tame tarpe ir paskirta bei 2022 m. rugsėjo 25 d. sumokėta 60 Eur bauda už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, taip ir neatgrasė jo nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo, taip pat nėra pagrindo manyti, jog šiuo atveju minimali sankcijoje numatyta bauda – 60 Eur, būtų pakankama pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus.

21. Prašydamas švelninti jam nuobaudą, pažeidėjas teigia, jog šioje byloje nepagrįstai nebuvo pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Toks argumentas, kaip ir skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, grindžiamas tuo, jog pareiškėjas neneigia, kad vairavo automobilį, kad tuo metu važiavo per šią perėją, tačiau jis tiesiog nėra tikras Kelių eismo taisyklių 30 punkto vertinimu, bet jei jis šį punktą vertina klaidingai ir padarė pažeidimą, tai gailisi dėl to. Pirmosios instancijos teismas dėl šio skundo argumento, vėl gi, itin išsamiai pasisakė, ir aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, visiškai teisingai įvertino jį kritiškai, tik kaip siekį sušvelninti savo padėtį. Įvertinus skundų turinį, taip pat P. M. pasisakymą pirmosios instancijos teisme, iš tiesų yra visiškai akivaizdu, jog jis niekada nepripažino esminės aplinkybės, jog, turėdamas pareigą praleisti ketinančią eiti per perėją pėsčiąją, tai matydamas ir tai suprasdamas, to nepadarė, vietoje to pasirinko ginčyti byloje surinktus duomenis, teigė, kad jie nepatvirtina jo kaltės padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, o kartu ir teisino savo elgesį tuo, jog jeigu būtų sustojęs, būtų sukėlęs avarinę situaciją. Visa tai patvirtina, jog nubaustasis nepripažino esminių veikos aplinkybių ir tuo labiau kaltės, savo elgesio niekada nevertino kritiškai, o bandė jį pateisinti tuo, jog neaiškios, netikslios Kelių eismo taisyklių nuostatos, jog neįmanoma nuspėti, ką žmogus, stovintis prie perėjos, galvoja – ar jis ketina eiti per gatvę ar tiesiog stoviniuoja galvodamas apie kitus dalykus.

22. Taip pat netenkintinas ir nubaustojo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ar kitą kompetentingą teismą prašant išaiškinti, ar Kelių eismo taisyklių 30 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktui. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 6 punktas numato, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Tvirtinti, kad Kelių eismo taisyklių 30 punktas yra nelogiškas, nenuoseklus, nesuprantamas, netikslus, neaiškus ir dviprasmiškas, įvertinus komentuojamo punkto turinį nėra pagrindo. Akivaizdu, jog, teigdamas priešingai, t. y. nurodydamas, kad Kelių eismo taisyklių 30 punktas yra neaiškus, pažeidėjas tiesiog siekia išvengti atsakomybės už savo padarytą pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas