Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant A. B., dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 11 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, ir

I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, 11 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. ir I. Č. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą:

2016 m. vasario 13 d., laikotarpiu nuo 02 val. iki 04.43 val., veikdami bendrininkų grupe, I. Č. užlipus ant stogelio ir akmeniu išdaužus (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), lango stiklą, 200 Eur vertės, Ž. S. įsibrovė į V. L. priklausantį butą ir iš jo pagrobė pinigus 3500 Eur. Tokiu būdu Ž. S. ir I. Č. veikdami bendrininkų grupe sugadino 200 Eur vertės V. L. turtą ir pagrobė 3500 Eur vertės jos turtą.

Kaltinamasis Ž. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad nukentėjusiosios V. L. bute yra ne kartą buvęs kartu su jos anūku J. M.. J. M. žinojo, kad močiutė namuose laiko grynųjų pinigų, apie tai pasakė draugams. J. M. pats bute ieškojo pinigų tačiau jų nerado. Vieną dieną, svečiuojantis V. L. bute kartu su D. V., J. M. ir D. D., J. M. „davė mintį“ paieškoti močiutės pinigų. Miegamajame, spintoje, Ž. S. surado voką su pinigais. Pinigus parodė J. M., D. V. ir D. D.. J. M. pasiėmė keletą kupiūrų, o likusius pinigus padėjo į spintą. Kiek voke buvo pinigų, neskaičiavo. Kiti bute buvę vaikinai pinigų iš voko neėmė. 2016 m. vasario 13 d. Ž. S. papasakojo I. Č., kad J. M. močiutės bute yra pinigų, pasiūlė juos pavogti. Apie 3 val. nakties jie taksi automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Apie valandą laiko abu stovėjo lauke ir nedrįso brautis į butą. Po to I. Č. paėmė akmenį, apvyniojo drabužiu ranką ir vamzdžiu užlipo ant stogelio, esančio po V. L. miegamojo langu. I. Č. akmeniu išdaužė lango stiklą, dauždamas susipjaustė ranką. J. M. užveržė I. Č. ranką drabužiu ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitosios automobilio laukė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje. Laukiant pagalbos, I. Č. pasakė: „bėk paimk pinigus“. Ž. S. per išdaužtą langą pateko į nukentėjusiosios butą, iš spintos paėmė voką su pinigais ir grįžo pas laukiantį I. Č.. Pinigų vokelyje neskaičiavo. Greitosios pagalbos automobilis dar nebuvo atvažiavęs, todėl jie nutarė išsiskirti, kad medikams netreikėtų „nieko aiškinti“. Ž. S. nubėgo prie teismo, susistabdė taksi automobilį ir nuvažiavo į parduotuvę. Parduotuvėje nusipirko maisto ir gėrimų, po to nuvažiavo į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“. Išsinuomojo kambarį, už jo nuomą - 100 Eur atsiskaitė vogtais pinigais. Už taksi paslaugas ir įsigytą maistą bei gėrimus atsiskaitė taip pat vogtais pinigais. Viešbučio kambaryje suskaičiavo pavogtus pinigus, jų buvo 3300 Eur. Pridėjęs išleistus pinigus, Ž. S. apskaičiavo, kad iš viso pavogė 3500 Eur. Ž. S. ant stalo padėjo dvi krūveles po 900 Eur, o likusius 1500 Eur atidėjo bendroms santaupoms. Apie tai, kad voke buvo 3500 Eur bendrininkui I. Č. nesakė. Apie 05 val. iš ligoninės į viešbutį atvažiavo I. Č.. Jam atidavė dalį pinigų -900 Eur. Abu su I. Č. važiavo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, ten maistui išleido apie 40 Eur. Atsiskaitė Ž. S. vogtais pinigais. Lombarde Ž. S. už 460 Eur nusipirko naują telefoną, atsiskaitė taip pat vogtais pinigais. Kitą dieną paskambino J. M. ir pasakė žinantis, kad jis ir I. Č. paėmė pinigus. Ž. S. susitiko su J. M. ir, dalyvaujant E. Ž., grąžino 1200 Eur. 500 Eur pasiliko sau. Po to jie visi važiavo pas I. Č., kuris J. M. grąžino dar 900 Eur. Tą pačią dieną, apie 19 val., į Ž. S. namus atvažiavo J. M., E. Ž. ir D. V.. Ž. S. šio susitikimo metu atidavė J. M. už vogtus pinigus įsigytą mobilaus ryšio telefoną. Po to visi važiavo į I. Č. sesers butą, esantį prie „(duomenys neskelbtini)“. I. Č. tuo metu prižiūrėjo sesers vaiką. J. M. reikalavo daugiau pinigų, sakė, kad pavogta didesnė suma, tačiau tikslios sumos neįvardino. E. Ž. mušė Ž. S., reikalavo grąžinti likusius pinigus. Ž. S. J. M. atidavė likusius pinigus 500 Eur. Tvirtina, kad iš V. L. buto pavogė tik 3500 Eur, nes voke tik tiek pinigų ir buvo. Supranta padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Padedant tėvams, padarytą žalą atlygins.

Kaltinamasis I. Č. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2016 m. vasario 13 d. Ž. S. pakvietė susitikti. Susitikimo metu Ž. S. pasiūlė užsidirbti „greitų pinigų“. Jis paaiškino, kad J. M. močiutė savo bute laiko “daug“ pinigų. I. Č. yra vieną kartą buvęs V. L. bute, tačiau, kad jame saugomi pinigai, nežinojo. I. Č. sutiko su Ž. S. pasiūlymu. Jie dviese taksi automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., prie J. M. močiutės namo. Stovėjo lauke ir galvojo, kaip patekti į butą. Ž. S. pasiūlė užlipti ant stogelio ir išdaužti buto, esančio antrame aukšte, lango stiklą. I. Č. paėmė akmenį ir vamzdžiu užlipo ant įėjimo stogelio, esančio po buto langu. Langą išdaužė, tačiau dauždamas susipjaustė ranką, todėl nušoko nuo stogelio ir pasileido bėgti. Iš žaizdos bėgo kraujas. Bėgo toliau nuo įvykio vietos, norėjo išsikviesti greitąją pagalbą. Su juo bėgo ir Ž. S.. Ž. S. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir, kol I. Č. laukė atvykstant, grįžo į V. L. butą paimti pinigų. Netrukus Ž. S. sugrįžo ir pasakė, kad pinigus paėmė. Jie abu nutarė, kad geriau Ž. S. nesirodyti medikams, todėl jis nubėgo, o I. Č. liko laukti medikų. Atvykusiems medikams paaiškino, kad buvo sužalotas užpuolimo metu. Vaikų ligoninėje jam sutvarstė ranką ir po valandos išleido į namus. Išėjęs iš ligoninės, susisiekė su Ž. S. ir nuvyko į (duomenys neskelbtini) viešbutį. Viešbučio kambaryje Ž. S. ant stalo parodė pinigus: dvi krūveles po 900 Eur, iš viso 1800 Eur. I. Č. savo dalį – 900 Eur pasiėmė. Po to važiavo į kavinę pavalgyti. Už maistą sumokėjo Ž. S.. Iš kavinės nuėjo į lombardą ir Ž. S. už 460 Eur nusipirko naują telefoną. Tada I. Č. suprato, kad pavogtų pinigų suma galėjo būti didesnė nei 1800 Eur. Kitą dieną po pietų, gatvėje prie jo sustojo automobilis, kuriame sėdėjo Ž. S., J. M. ir E. Ž.. J. M., liepė sėsti į automobilį. J. M. pasakė žinantis, kad I. Č. pavogė jo močiutės pinigus ir liepė pinigus atiduoti. I. Č. atidavė savo dalį – 900 Eur. Ž. S. grąžino 1200 Eur. Pinigus visi kartu nuvežė ir perdavė J. M. tėvams. Po to Ž. S. iš automobilio paleido, o I. Č. vežiojo po miestą apie dvi valandas. Fizinės prievartos prieš jį nenaudojo, reikalavo prisipažinti. Tos pačios dienos vakare į jo sesers butą, kuriame I. Č. prižiūrėjo sesers vaiką, atvažiavo E. Ž., J. M. ir Ž. S.. Jie sakė, kad trūksta pinigų – 1000 Eur. E. Ž. sėdinčiam Ž. S. spyrė į galvą, smogė kumščiu. Ž. S. iš savo bato ištraukė ir J. M. perdavė dar 500 Eur. Ž. S. pasakė J. M., kad šis taip pat imdavo pinigus iš močiutės buto. J. M. atsakė, kad niekas to neįrodys. Kokią pinigų sumą paėmė Ž. S., nežino. Jis gavo 900 Eur ir juos atidavė J. M.. Supranta padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Padedant mamai, padarytą žalą atlygins.

Liudytoja T. M. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios V. L. kaimynė. 2016 m. vasario 13 d., apie 02 val., būdama namuose išgirdo triukšmą. Pažiūrėjo per langą ir pamatė ant dujų vamzdžio, antro namo aukšto lygyje, stovintį kaltinamąjį Ž. S.. Liudytojai paklausus, ką jis daro, kaltinamasis pasakė, kad laukia draugo. Kitas kaltinamasis I. Č. stovėjo apačioje. I. Č. pasakė: „einam“ ir abu vaikinai nuėjo. Po 20 minučių T. M. išgirdau tą patį garsą. Pažiūrėjusi per langą, ant vamzdžio pamatė stovintį tą patį vaikiną. Pagrasino apipilti karštu vandeniu. Triukšmui nesiliaujant, T. M. išėjo į lauką. Lauke buvo abu kaltinamieji, pasakė, kad laukia kaimynės anūko J.. Tuo metu kaltinamojo I. Č. rankos nebuvo sužalotos. Kaltinamieji nuėjo. Apie 4.15 val. liudytoja išgirdo dūžtant stiklą, tačiau iš lovos nesikėlė pažiūrėti. Ryte pastebėjo atidarytą kaimynės V. L. buto langą. Apie tai pranešė kaimynės dukrai R. M.. Kaltinamuosius yra mačiusi kartu su V. L. anūku J. kaimynės bute.

Liudytojas J. M. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie buvę draugai. 2016 m. vasario 13 d. mama R. M. pranešė, kad apvogtas močiutės V. L. butas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. J. M. suprato, kad vagystę galėjo įvykdyti Ž. S. ir I. Č.. Abu kaltinamieji anksčiau, maždaug prieš tris savaites iki vagystės, yra buvę jo močiutės bute. J. M. žinojo, kad V. L. savo namuose laiko pinigus. Apie tai pasakė draugams. Bute tuo metu buvo Ž. S., D. V. ir D. D.. Ž. S. pasiūlė pinigų paieškoti. J. M. matė, kad kaltinamasis Ž. S. ieško pinigų ir tam neprieštaravo. Pats taip pat ieškojo pinigų. Ž. S. pinigus atrado miegamajame spintoje. Pinigų neskaičiavo, jų buvo daug. J. M. iš voko paėmė 100 Eur, o kitus pinigus padėjo į vietą. Jis nematė, ar kiti bute buvę asmenys paėmė iš voko pinigų. Sužinojęs apie pinigų vagystę, J. M. susisiekė su Ž. S. ir su juo susitiko. Į susitikimo vietą nuvežė E. Ž.. Ž. S. prisipažino apvogęs butą. Jis turėjo nusipirkęs naują telefoną. Kaltinamasis Ž. S. atidavė J. M. telefoną ir pinigus, tačiau kokią sumą liudytojas nežino. Po to visi nuvažiavo pas I. Č.. Jis taip pat atidavė kažkokią pinigų sumą, tačiau liudytojas jų neskaičiavo. J. M. kaltinamųjų perduotus pinigus atidavė savo tėvams, o telefonu kurį laiką naudojosi pats. Fizinio smurto Ž. S. atžvilgiu nenaudojo ir nematė, kad jį muštų E. Ž..

Liudytojas D. D. parodė, kad J. M. močiutės bute, (duomenys neskelbtini) g., yra buvęs kartu su J. M.. Kartą jis, J. M. ir Ž. S. šiame bute nakvojo apie savaitę laiko, gėrė alkoholinius gėrimus. J. M. pasakė, kad močiutės bute yra pinigų. Jis ir Ž. S. pinigų ieškojo. Pinigus rado kaltinamasis Ž. S., drabužių spintoje. Jie buvo sudėti į voką. Pinigus iš voko ištraukė ir juos parodė, buvo iki centimetro storio pluoštas. Ant voko buvo užrašyti skaičiai, tačiau kokie liudytojas neatsimena. J. M. iš voko pasiėmė 100 Eur. D. D. pinigų neėmė. Vėliau J. M. pasakė, kad kaltinamieji pavogė pinigus.

Liudytojas D. V. parodė, kad 2016 m. vasario 13 d. sužinojo apie pinigų vagystę iš V. L. buto. Savaitė iki vagystės D. V. yra buvęs V. L. bute kartu su J. M.. Tuo metu bute buvo ir D. D.. Kitos dienos ryte atėjo kaltinamasis Ž. S.. J. M. pasakė, kad bute yra pinigų, reikia juos surasti. J. M. pasakė: „davai paieškom“. J. M. ir Ž. S. bute ieškojo pinigų. Juos rado Ž. S.. Pinigai buvo voke. Pinigus matė ir D. D.. J. M. pinigus ištraukė ir išskleidė rankoje, tačiau jų neskaičiavo. Pažiūrėjo ir pasakė, kad yra apie 7000 Eur. J. M. paėmė vieną 100 eurų kupiūrą. Pinigus padėjo atgal į spintą. Po pusvalandžio jie iš buto išėjo. Sužinojęs apie vagystę, D. V. kartu su J. M., E. Ž. susitiko su kaltinamaisiais Ž. S. ir I. Č.. Jie neneigė, kad apvogė butą ir dalį pinigų J. M. grąžino.

Liudytoja R. M. parodė, kad 2016 m. vasario 13 d. paskambino T. M. ir pranešė, kad atidarytas mamos V. L. buto langas. Nuėjusi į mamos butą, rado išdaužtą ir atidarytą langą, išverstą miegamąjį kambarį. R. M. žinojo, kad mama V. L. bute laiko pinigus – apie 10 000 Eur. Pinigai buvo paslėpti keliose buto vietose. R. M. nežinojo, kokiose vietose yra pinigai. Paskambino mamai V. L. ir ši pasakė kokiose vietose buvo sudėti pinigai. Didžioji dalis pinigų buvo sudėti į voką ir paslėpti higieninių paketų dėžutėje. Šią dėžutę rado iškratytą, pinigus – 6000 Eur pavogtus. Kitose vietose sudėtų pinigų kaltinamieji nerado ir nepaėmė. Liudytoja negali pasakyti kokią sumą pinigų rado kitose slėptuvėse. R. M. nežinojo, kad jos sūnus J. M. nakvoja V. L. bute, atsiveda draugus, geria ir triukšmauja. J. M. turėjo močiutės buto raktus, kuriuos vėliau R. M. atėmė „sužinojusi, kad prasidėjo tokie dalykai“. Sūnui J. M. nebuvo uždrausta imti močiutės pinigus. R. M. pati su J. M. apie tai nekalbėjo ir leidimo imti pinigus nedavė. Ar tokį leidimą davė V. L., nežino. J. M. pasakė, kad V. L. bute paėmė 100 Eur kelionei į Dituvą. Kada jis tai pranešė, iki vagystės ar po jos, liudytoja neatsimena. Sužinojęs apie pinigų vagystę, J. M. pasakė žinantis kas tai padarė. Kaltinamieji jiems prisipažino pavogę pinigus ir dalį pavogtų pinigų 2600 Eur grąžino bei perdavė įsigytą naują telefoną.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2011 m. V. L. pardavė mišką. Miško pardavimo reiklus tvarkė A. M.. Dalį pinigų V. L. saugojo savo bute. 2016 m. vasario 13 d., kartu su žmona R. M. apžiūrėjo V. L. butą. Buto langas buvo išdaužtas ir atidarytas. Paskambino V. L. ir sužinojo, kur turėtų būti paslėpti pinigai. Vieną pinigų sumą –tris tūkstančius su viršum eurų jis rado nepaliestą. Pinigai iš kitos slėptuvės buvo pavogti. Kaimynė T. M. pasakė, kad anksčiau bute matė sūnų J. M. su draugais. Apie vagystę pranešė J. M.. Netrukus A. M. paskambino Ž. S. ir prisipažino įvykdęs vagystę, pažadėjo pavogtus pinigus atvežti. Abu kaltinamieji atvežė 2100 Eur. Paklausus kur kiti pinigai, atsakė, kad išleido. Vėliau kaltinamieji grąžino dar 500 Eur ir perdavė telefoną. Šiuo telefonu keletą dienų naudojosi J. M., vėliau jį perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Ikiteisminio tyrimo metu sūnus J. M. prisipažino žinojęs, kur paslėpti pinigai ir iš dėžutės paėmęs 100 Eur. Tai patvirtino ir D. V..

Nukentėjusioji V. L. parodė, kad 2016 m. sausio mėn. ji išvyko į užsienį. Vasario mėnesio viduryje jai paskambino R. M. ir informavo, kad išdaužus buto langą buvo įsibrauta į jos butą. Iš buto buvo pavogti voke spintoje saugomi pinigai 6000 Eur. Iš viso bute, trijose slėptuvėse, V. L. saugojo 10 000 Eur. Pinigai pavogti tik iš vienos vietos. Buto (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, raktus turėjo jos duktė R. M.. Apie tai, kad bute yra pinigų žinojo jos dukters R. M. šeima. Anūkas J. M. prisipažino iš spintoje laikomų pinigų voko paėmęs 100 Eur. V. L. tiki, kad anūkas daugiau pinigų neėmė. Išdaužto lango vertė 200 Eur, jo pakeitimo darbai kainavo 50 Eur. Dalis pagrobtų pinigų 2600 Eur ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžinti. Kaltinamieji jos atsiprašė, V. L. jiems atleido. Su kaltinamųjų tėvais ji pasirašė susitarimą, kuriuo jie įsipareigojo jai per mėnesį laiko atlyginti likusią žalos dalį 3550 Eur. Kaltinamųjų perduotas mobilaus ryšio telefonas, nupirktas už pavogtus jos pinigus, V. L. nereikalingas, juo neketina naudotis, todėl perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. V. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnui savo iniciatyva perdavė mobilaus ryšio telefoną iPhone, IMEI (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. balandžio 25 d. sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad lango stiklo paketą ir remontą sumokėta 200 Eur (I t., b.l. 38-39).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2016 m. vasario 13 d., 13.15 val., R. M. pranešė policijos įstaigai apie tai, kad 2016 m. vasario 13 d., apie 12.42 val., aptiko išdaužtą buto. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), langą. Iš buto pavogti pinigai, apie 6000 Eur. Buto savininkė V. L.. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad butas yra antrame aukšte. Lango stiklas išdaužtas, durų spyna nepažeista. Miegamajame stovinčios spintos durys praviros, daiktai išversti ant žemės. Ant palangės rastas ir nukopijuotas avalynės pėdsakas (I t., b.l. 8-10, 14-18).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji Ž. S. ir I. Č., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į V. L. butą ir pagrobė 3500 Eur vertės jos turtą (pinigus). Įsibrovimo metu jie sugadino 200 Eur vertės turtą. Kaltinamieji Ž. S. ir I. Č. prisipažino išdaužę nukentėjusiosios buto lango stiklą, įsibrovę į butą ir pagrobę 3500 Eur vertės nukentėjusiosios turtą. Liudytoja T. M. patvirtino, kad nusikaltimo padarymo dieną ji matė abu kaltinamuosius stovinčius po nukentėjusiosios V. L. langu, o vieną iš jų– Ž. S., net užlipusį ant dujų vamzdžio, besidriekiančio link antrame aukšte esančio nukentėjusiosios buto lango. Kaltinamųjų kaltė įrodyta. Pagrobto turto vertė (3500 Eur) viršija 5 MGL dydžio sumą, o įsibrovimo metu sugadinto turto vertė (200 Eur) viršija 3 MGL, bet nesiekia 5 MGL dydžio sumos. Jų veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 d., kaip dviejų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

Ž. S. ir I. Č. buvo kaltinami 5900 Eur vertės turto (pinigų) pagrobimu. Kaltinamasis Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme prisipažino, kad I. Č. išdaužus langą jis pateko į nukentėjusiosios butą ir iš spintos pagrobė voką su pinigais, tačiau tvirtino, kad voke buvo tik 3500 Eur. Kaltinamasis I. Č. parodė, kad dauždamas lango stiklą susižalojo ranką, todėl į butą įsibrovė vienas Ž. S.. Po nusikaltimo Ž. S. jam atidavė jo dalį pagrobtų pinigų – 900 Eur. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios V. L. parodymais, kad namuose, spintoje, voke ji saugojo 6000 Eur, tačiau bylos tyrimo metu nustatytos aplinkybės sudaro prielaidą abejonei, kad visą šią sumą pavogė būtent kaltinamieji Ž. S. ir I. Č.. Nukentėjusioji V. L. patvirtino, kad pinigus paskutinį kartą suskaičiavo 2016 m. sausio pradžioje, prieš išvykdama į užsienį, buvo 6000 Eur. Liudytojai R. M. ir A. M. parodė, kad apie mamos bute laikomus pinigus žinojo, tačiau informacijos apie tikslią jų laikymo vietą ir sumą nežinojo. Apie tai, kad pavogti 6000 Eur jiems po vagystė telefonu pasakė pati V. L.. Kaltinamieji vagystę įvykdė 2016 m. vasario 13 d. Laikotarpiu nuo nukentėjusiosios išvykimo iki pinigų vagystės bute dažnai lankėsi jos anūkas liudytojas J. M. (anot J. M. bute gyveno su draugais ir merginomis apie dvi savaites). Jis žinojo apie V. L. bute saugomus pinigus ir šia informacija pasidalino su kaltinamuoju Ž. S., liudytojais D. V. ir D. D.. Liudytojai J. M., D. D., D. V. ir kaltinamasis Ž. S. patvirtino, kad apie tai, jog bute yra „daug“ pinigų jiems pasakė J. M. ir pasiūlė pinigus surasti. Voką su pinigais surado Ž. S. ir parodė J. M., D. D. ir D. V.. Liudytojas J. M. neneigė iš voko paėmęs dalį nukentėjusiosios pinigų –100 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad laikotarpiu nuo tos dienos kai nukentėjusioji padėjo į slėptuvę pinigus – 6000 Eur (2016 m. sausio mėn. pradžia) iki jų vagystės (2016 m. vasario 13 d.) apie pinigų buvimo vietą žinojo platus žmonių ratas. Bute lankėsi ne tik nukentėjusiosios šeimos nariai: duktė R. M. ir jos vyras A. M., bet ir liudytojai D. D., D. V., kaltinamieji Ž. S., I. Č., merginos ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys). Nustatyta, kad liudytojas J. M., be nukentėjusiosios žinios, ėmė iš slėptuvės pinigus. Nors jis tvirtina paėmęs tik 100 Eur, tačiau ši aplinkybė taip pat nėra patvirtinta patikimais bylos duomenimis. Negali būti atmesta kaltinamųjų versija, jog pinigus iš slėptuvės kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis galėjo paimti ir kiti bute laikinai gyvenę ar lankęsi asmenys.

Nuteisimo dėl svetimo turto vagystės sąlyga yra šio turto neteisėto įgijimo fakto nustatymas ir pagrindimas apkaltinamajame nuosprendyje teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Pažymėtina, kad nuosprendis turi būti grindžiamas patikrintais įrodymais, o ne abejonėmis, ar prielaidomis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamieji 2016 m. vasario 13 d. iš nukentėjusiosios buto pavogė daugiau nei 3500 Eur vertės turtą (pinigus). Pinigų -2400 Eur vagystės aplinkybės nebuvo nustatytos bylos duomenimis, kuriuos būtų galima patikrinti BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, todėl kaltinimo dalis, kuria Ž. S. ir I. Č. kaltinami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už V. L. turto -2400 Eur vagystę, naikintina neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo pagrobiant šią turto dalį. Toks kaltinimo aplinkybių pakeitimas nekeičia veikos kvalifikavimo ir kaltinamųjų atsakomybės dydžio.

Kaltinamieji abi nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia. Jie suvokė, kad svetimą turtą pagrobė prieš turto savininko valią, įsibrovę į gyvenamąją patalpą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir tokių padarinių norėjo.

Kaltinamajame akte aprašant Ž. S. ir I. Č. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad į V. L. butą jie įsibrovė ir pinigus pavogė turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 3 dalies dispozicija nereikalauja įrodyti nusikalstamos veikos tikslo, ši aplinkybės neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, todėl yra perteklinė ir iš kaltinimo pašalinama.

Kaltinamasis Ž. S. būdamas nepilnametis padarė vieną savanaudišką apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Anksčiau Ž. S. nebuvo teistas, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Nuo nusikaltimo padarymo praėjus beveik vieneriems metams naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų jis nepadarė. Nusikaltimo padarymo metu Ž. S. mokėsi (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, nuosprendžio priėmimo metu mokosi „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, 11 klasėje. Mokymosi įstaigų charakteristikos teismui nepateiktos. Ž. S. auga ir yra ugdomas šeimoje, kurioje tėvų asmeninės teisės ir pareigos auklėti savo vaikus, diegti jiems teigiamas savybes ir įpročius, apsaugoti juos nuo žalingos įtakos, formuoti vaiko interesus, atitinkančius visuomenės pripažintus. Ž. S. tuoj po nusikaltimo padarymo (tą pačią dieną) grąžino pagrobtų pinigų dalį R. M. ir R. M., teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios V. L.. Ž. S. asmenybė, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, elgesys po nusikaltimo padarymo leidžia teismui pagrįstai manyti, kad jo nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Ž. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ta apimti kuria pripažintas kaltu, ir nurodė esmines jos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios V. L.. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu grąžino dalį pagroto turto, o jo atstovas pagal įstatymą A. S. susitarė su nukentėjusiąja V. L. dėl likusios civilinio ieškinio dalies (3300 Eur) atlyginimo, tokiu būdu sušvelnindami nusikalstamos veikos padarinius.

Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamasis Ž. S. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, esant Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytoms nepilnamečio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms.

Siekiant padėti Ž. S., kuris nusikalstamu elgesiu yra praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, grąžinti socialinio statuso vertingumą jam skiriama auklėjamojo poveikio priemonė -elgesio apribojimas, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti.

Kaltinamasis I. Č. būdamas nepilnametis padarė vieną savanaudišką apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutapti. Anksčiau I. Č. nebuvo teistas, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Nuo nusikaltimo padarymo praėjus beveik vieneriems metams naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų jis nepadarė. Nusikaltimo padarymo metu I. Č. mokėsi (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, nuosprendžio priėmimo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 11 klasėje. Mokymosi įstaigų charakteristikos teismui nepateiktos. I. Č. auga ir yra ugdomas šeimoje, kurioje tėvų asmeninės teisės ir pareigos auklėti savo vaikus, diegti jiems teigiamas savybes ir įpročius, apsaugoti juos nuo žalingos įtakos, formuoti vaiko interesus, atitinkančius visuomenės pripažintus. I. Č. tuoj po nusikaltimo padarymo (tą pačią dieną) grąžino pagrobtų pinigų dalį R. M. ir R. M., teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios V. L.. I. Č. asmenybė, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, elgesys po nusikaltimo padarymo leidžia teismui pagrįstai manyti, kad jo nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

I. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ta apimti kuria pripažintas kaltu, ir nurodė esmines jos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios V. L.. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu grąžino dalį pagroto turto, o jo atstovė pagal įstatymą D. Č. susitarė su nukentėjusiąja V. L. dėl likusios civilinio ieškinio dalies (250 Eur) atlyginimo, tokiu būdu sušvelnindami nusikalstamos veikos padarinius.

Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamasis I. Č. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, esant Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytoms nepilnamečio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms.

Siekiant padėti I. Č., kuris nusikalstamu elgesiu yra praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, grąžinti socialinio statuso vertingumą jam skiriama auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti.

Nukentėjusioji V. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems Ž. S. ir I. Č., bei už jų veiksmus materialiai atsakingiems civiliniams atsakovams A. S. ir D. Č. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarytą 3550 Eur (I t., b.l. 35). Žalos atlyginimo klausimą šalys išsprendė taikos sutartimi, todėl procesas dėl V. L. civilinio ieškinio nutraukiamas.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, rezultatas – telefonas „iPhone“, IMEI (duomenys neskelbtini), saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamas (I t., b.l. 42).

Nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga: policijos paketas su daktiloskopinėmis plokštelėmis, saugomas Klaipėdos apskrities vykiausiame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas (I t., b.l. 12).

Skaitmeninės laikmenos (CD) su įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje (I t., b.l. 13).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, kaltinamajam Ž. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti.

I. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, kaltinamajam I. Č. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti.

Patvirtinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. L. ir kaltinamųjų atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų A. S. ir D. Č. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo:

civilinis atsakovas A. S. įsipareigoja per vieną mėnesį, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti V. L. 3300 Eur žalą;

civilinė atsakovė D. Č. įsipareigoja per vieną mėnesį, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti V. L. 250 Eur žalą;

Procesą dėl V. L. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Nusikalstamos veikos rezultatą - telefoną „iPhone“, IMEI (duomenys neskelbtini), saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą policijos paketą su daktiloskopinėmis plokštelėmis, saugomą Klaipėdos apskrities Vyriausiame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Skaitmenines laikmenas (CD) su įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.