Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimo T. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

T. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, kad ji, būdama UAB „Liūto širdis“ direktore, nuo 2009 m. spalio 19 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d. leido J. F. dirbti virėjos pareigose, nesudarius su ja darbo sutarties. Protokole nurodyta, kad T. D. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 4) seka, kad šioje byloje T. D. kaltinama ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes. Byloje įrodyta, kad J. F. realiai dirbo UAB „Liūto širdis“ naudai – atliko virėjos darbą (b. l. 4, 7-9, 11, 15, 67-68, 90-91). Be to, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 4), J. F. skundo, paaiškinimo bei parodymų teisme (b. l. 7, 8-9, 67-68), M. F. (b. l. 10, 90-91), Z. Z. (b. l. 11, 68-69) paaiškinimų bei parodymų teisme, prašymo Nr. 09-12-2 (b. l. 15) nustatyti visi DK 93 straipsnyje numatyti darbo sutarties požymiai: buvo susitarimas dėl darbo, J. F. atliko virėjos darbą, pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (nustatytas darbo laikas – nuo 11 iki 21 val. – bei darbo grafikas – kas antrą savaitę), buvo susitarta dėl atlyginimo (300 Lt per savaitę). Tai, kad buvo sumokėtas ne visas atlyginimas, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdama J. F. turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti J. F. parodymų patikimumu, kadangi nuo pat tyrimo pradžios jos parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi, sutampa su kitais įrodymais, esančiais byloje. Z. Z. yra Įmonės darbuotoja, jos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, todėl jos parodymais abejoti taip pat nėra pagrindo. Tuo tarpu, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, T. D. parodymai apie tai, kad ji J. F. prašymą į darželį išrašė iš pasigailėjimo, vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės, o liudytojų S. D. bei S. D. parodymai – kaip bandymas padėti šeimos nariui išvengti gresiančios nuobaudos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nesirėmė O. S. bei F. B. parodymais, kadangi jų parodymai nėra paremti jokia kita bylos medžiaga. Iš bylos medžiagos negalima nustatyti, jog O. S., būdama vaiko priežiūros atostogose, dirbo UAB „Liūto širdis“. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad F. B. 2009 m. spalio 23 d. užsakinėjo banketą kavinėje UAB „Liūto širdis“, nors T. D. parodymų teisme metu nurodė, jog vykstant banketams pagal kasos knygą buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros (b. l. 67).

Visi byloje surinkti įrodymai ir išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių buvimą. Taigi, byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas. Kitos Apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti nelegalų darbą kitaip.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

T. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.