Tauragės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei Kristinai Šadauskaitei,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei I. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo – K. M., byloje išvadą teikianti institucija – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikianti institucija – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą (b. l. 49-50), nurodė, kad sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Skyriaus nuomone, būtina įvertinti tai, kad pats K. Š. sutinka, jog ieškovas nėra jo biologinis tėvas ir tai, jog vaikas norėtų, jog jo pavardė būtų pakeistas į jo biologinio tėvo – M. pavardę. Taip būtų išsaugotas vaiko identiškumas, apgintos jo teisės ir teisėti interesai.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, o atsakovė su juo sutiko bei prašė ieškinio reikalavimą patenkinti. Atsakovė taip pat patvirtino, kad ieškovui nuginčijus tėvystę teisminiu būdu, ketina kreiptis dėl tėvystės pripažinimo į notarą.

Teismo posėdyje dalyvavęs trečiasis asmuo K. M. dėl fizinės būklės negalėjo paaiškinimų teismui duoti žodžiu, tačiau savo konkliudentiniais veiksmais (galvos linktelėjimais) patvirtino, kad jis nuo pat vaiko gimimo laiko save K. Š. tėvu, jokių abejonių dėl biologinės vaiko kilmės jam nekyla, su vaiku bendrauja, yra susiformavę tėvo ir sūnaus santykiai, todėl norėtų, kad būtent jis vaiko gimimo dokumentuose būtų nurodytas tėvu.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė ieškinio pareiškimui neprieštaravo. Nurodė, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, vaikas turi žinoti savo kilmę.

Ieškovo atstovui, atsakovei I. Š., trečiajam asmeniui K. M. bei išvadą teikiančios institucijos atstovei neprieštaraujant, byla buvo nagrinėjama ieškovui E. Š. nedalyvaujant teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Ieškovas prašo nuginčyti jo tėvystę sūnui – K. Š.. Tokį savo reikalavimą motyvuoja tuo, kad ieškovas su atsakove dar iki sprendimo nutraukti jų santuoką priėmimo jokių santuokinių ryšių nepalaikė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, o pagal CK 3.146 straipsnio 2 dalį, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas bei kiti įrodymai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Nustatyta, kad ieškovas E. Š. ir atsakovė I. Š. buvo sudarę santuoką, kuri nutraukta Šilutės rajono apylinkės teismo 2000-10-09 sprendimu (b. l. 8-8a). K. Š. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. šalių santuokos metu, todėl vaiko tėvu gimimo įraše įrašytas atsakovės sutuoktinis – E. Š. (CK 3.140 straipsnio 1 dalis, b. l. 6, 25-28).

Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad E. Š. ir atsakovė I. Š. pradėjo gyventi skyrium dar iki jų santuokos nutraukimo, ši aplinkybė buvo nustatyta ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2000-10-09 sprendime (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovė nurodė, kad K. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime (įrašo Nr. 31) tėvas buvo įrašytas E. Š. dėl ekonominių ir socialinių sumetimų, nors pačiai atsakovei visuomet buvo žinoma, jog vaiko biologinis tėvas nėra atsakovas, o yra kitas asmuo – K. M.. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantis K. M. teismo posėdyje patvirtino, kad jis neabejoja, jog vaiko biologinis tėvas yra būtent jis. Anot atsakovės ir trečiojo asmens, Kęstutis nuo gimimo savo tėvu pripažįsta biologiniu tėvą – trečiąjį asmenį K. M., kuris juo rūpinasi ir auklėja.

Byloje dalyvaujantys asmenys atsisakė DNR ekspertizės atlikimo tėvystei nuginčyti. Ekspertizės atsisakymas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė dar iki santuokos nutraukimo buvo nutraukusi bendravimą su ieškovu ir visišku atsakovės bei trečiojo asmens įsitikinimu, kad ieškovas E. Š. nėra vaiko K. biologinis tėvas.

Teismo posėdžio metu, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, apklaustas nepilnametis vaikas, K. Š., bylos nagrinėjimo metu sulaukęs septyniolikos metų, nurodė, kad E. Š. savo tėvu nelaiko ir niekada nelaikė, su juo nebendrauja ir jokių ryšių neturi, o savo tėvu laiko kitą asmenį – K. M., su kuriuo bendrauja, tarp jų yra užsimezgę abipusiai tėvo ir sūnaus santykiai, M. padeda jam ir materialiai, todėl nori turėti būtent šio asmens pavardę (CPK 380 straipsnis). Taip pat raštu išdėstė sutikimą dėl E. Š. tėvystės nuginčijimo ir norą, kad tėvystė būtų nustatyta K. M. (b. l. 51). Teismas nenustatė duomenų, leidžiančių, spręsti, kad šiuo atveju vaiko nuomonė būtų priešinga jo interesams.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė taip pat davė išvadą, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškiniui (CK 3.153 straipsnis, 3.178 straipsnis).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis bei nesant ginčo tarp šalių dėl to, kas yra vaiko K. Š. biologinis tėvas, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsniai, CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tai yra, teismas atsižvelgia į tai, kad bylos šalys laikosi vieningos pozicijos, jog nuo Kęstučio motina su sutuoktiniu E. Š. kartu negyveno ir jokių artimų santykių nepalaikė dar prieš santuokos nutraukimą, kad šalių patvirtinimu vaikas užaugo savo tėvu laikydamas kitą asmenį (K. M.). Taigi nuoseklūs byloje dalyvaujančių asmenų ir paties vaiko paaiškinimai rodo, kad tarp vaiko K. Š. ir trečiojo asmens K. M. yra susiformavę tėvo ir vaiko faktiniai (lot. „de facto“) ryšiai, tuo tarpu ieškovas E. Š. vaiko tėvu įrašytas vaiko gimimo liudijime vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja tik teisinis ryšys (lot. „de iure“) (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

Teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju E. Š. tėvystės nuginčijimas nepažeis K. interesų, nes vaikas žinodamas apie savo biologinį tėvą (K. M.) be tėvo neliks. Minėta, kad būtent juos sieja faktiniai, socialiniai, emociniai šeimos ryšiai. Dėl to vaiko ir ieškovo teisinio ryšio nutraukimas, teismo vertinimu, yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme. Be to, teismas pažymi, kad savo laiku duomenų apie vaiko kilmę įrašymas gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija (CK 3.138 straipsnis), nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvą, bet ir turėti tikrovę atitinkantį įrašą apie tėvą bei tėvyste grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninių ir turtinių teisių bei pareigų.

Remdamasis išdėstytu, teismas pripažįsta byloje įrodyta, kad ieškovas E. Š. negali būti vaiko K. Š. tėvas, o netiesioginių įrodymų visuma pagrindžia ieškovų pareiškimus, kad vaiko biologinis tėvas yra kitas asmuo – K. M. (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis). Dėl to ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas ir tenkintinas, pripažintina, kad ieškovas E. Š. nėra vaiko K. Š. biologinis tėvas, o K. Š. nėra jo sūnus (CK 3.150, 3.151 straipsniai). 2000-06-06 Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje padarytas gimimo įrašas (Nr. 31) apie tėvą – E. Š. naikintinas.

Nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimo instituto kilmė ir tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus numatyta ir CK 3.161 straipsnyje, be to, tai yra vienas ir iš vaiko interesų turinį sudarančių elementų. Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Nagrinėjamos bylos atveju nebuvo pareikštas prašymas nustatyti atsakovės sūnui tėvystę, tačiau nurodyta, kad atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu K. M. ketina kreiptis dėl tėvystės pripažinimo vaikui. Atsižvelgiant į tai šiuo sprendimu nuginčijus vaikui tėvystę, teismas tėvystės nustatymo klausimo nesprendžia. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovei I. Š. ir trečiajam asmeniui K. M. privalu dėti visas pastangas, jog būtų nustatyta tikroji sūnaus Kęstučio tėvystė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-10-17 sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-1941-19768 ieškovas 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 3-4).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnis), tai yra bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau CPK 96 straipsnio 5 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Šioje byloje ieškinys yra patenkintas visiškai. Taigi iš atsakovės I. Š. į valstybės biudžetą turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleista.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos esmę, šalių procesinį elgesį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šioje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį ir nepriteisti iš atsakovės valstybei bylinėjimosi išlaidų. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs tinkamą atsakovės procesinį elgesį, o taip pat aplinkybę, kad bylinėjimosi išlaidų byloje dėl tėvystės nuginčijimo nulėmė ne tik atsakovės, bet ir paties ieškovo elgesys bei veiksmai, susiję su įrašu vaiko gimimo dokumentuose atsiradimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 375-380, 392, 394-399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra K. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Panaikinti 2000 m. birželio 6 d. Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje padarytą gimimo įrašą (Nr. 31), kad E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko – K. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.