Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. B. ieškinį atsakovams R. B., J. M. su institucija, duodančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas N. B. į teismo posėdį neatvyko, nėra pareiškęs pageidavimo dalyvauti nagrinėjant bylą.

Atsakovė R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu ji ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo visiškai pripažįsta. Atsakovė nurodė, kad N. B. negali būti jos dukters S. B. tėvas, nes jis nuo 2011 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ji tik vieną kartą, bausmės atlikimo pradžioje buvo nuvažiavusi pas N. B. į pasimatymą, o daugiau jie nebuvo susitikę. Ji nuo 2015 metų gyvena su J. M. ir jiems kartu gyvenant (duomenys neskelbtini) gimė jų bendras vaikas S. Su atsakovu ji kartais bendraudavo laiškais, todėl ieškovas žinojo, kad ji gyvena su kitu vyru. Ieškovui užvedus bylą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, jie su ieškovu ir atsakovu J. M. taikiai išsprendė visus klausimus, susijusius su mažametės S. B. tėvyste, jos gyvenamąja vieta, jos išlaikymu. Atsakovė prašo patenkinti ieškinį ir patvirtinti taikos sutartį.

Atsakovas J. M. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jis pasirašė bendrą ieškovo N. B., R. B. ir J. M. prašymą ir taikos sutartį, kuriuose nurodė, kad N. B. ieškinį pripažįsta, jis yra S. B., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, prašo tenkinti ieškinį ir patvirtinti taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, pat virtintina taikos sutartis (CPK 268 str. 5d.).

Iš 2018-11-02 Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad N. B. ir R. B. susituokė 2005 metų rugsėjo 17 dieną. Jų vaikai įrašyti E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), M. B., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, ir S. B., gimusi (duomenys neskelbtini). 2017 metų vasario 13 dieną Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriuje sudarytas gimimo įrašas, kuriame įrašyta, kad S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra R. B. ir N. B..

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 str., CPK 389 str.).

Iš ieškovo atstovės ir atsakovės R. B. paaiškinimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad N. B. negali būti S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, nes jis su atsakove nebuvo susitikęs, nebendravo apie 5-6 metus iki S. gimimo. Iš LITEKO duomenų matyti, kad N. B. nuo 2010-07-15 dienos yra suimtas ir nuo to laiko iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad tarp ieškovo ir mergaitės (S. B.) bendravimo santykiai nebuvo užsimezgę, vaikas pažįsta tikrąjį biologinį tėvą, kuris gera valia teikia išlaikymą, todėl tėvystės nuginčijimas geriausiai atitinka vaiko interesus.

Atsakovams R. B. ir J. M. visiškai pripažįstant ieškinį (CPK 140 str. 2 d.) ir nurodant, kad S. B. biologinis tėvas yra J. M., bei turint duomenų, kad ieškovas N. B. nuo 2011 metų nebuvo susitikęs ir nebendravo su sutuoktine, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkinamas.

Remiantis bendrais šalių pateiktais dokumentais – prašymu ir taikos sutartimi, kuriuose atsakovai R. B. ir J. M., pripažįsta, kad ieškovas N. B. nėra dukters S. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o atsakovas J. M., yra dukters S. B. tėvas, bei remiantis Išvada, teismas pripažįsta, kad yra tenkintinas ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo ir dėl duomenų 2017 m. vasario 13 dienos gimimo įraše apie S. B. tėvą pakeitimo, nurodant, kad vaiko tėvas yra J. M..

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis numato, kad nagrinėdamas šeimos bylas teismas atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Ieškovas yra pareiškęs ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas N. B. ir atsakovai R. B. , bei J. M. pateikė bendrus prašymus dėl ieškinio pripažinimo bei taikos sutarties patvirtinimo bei pateikė bendrą pasirašytą taikos sutartį, kurioje išsprendė ieškinyje nepareikštus reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad taikos sutartimi išsprendžiami papildomi klausimai, susiję su nepilnamečiu vaiku ir vaiko interesais, užkertant kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, šioje byloje sprendžia dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.985 straipsnis nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią.

Iš teismui pateiktos Taikos sutarties turinio matyti, kad ieškovo ir atsakovų prašoma patvirtinti taikos sutartimi visiškai ir galutinai išsprendžiamas kilęs ginčas dėl vaiko tėvystės, taip pat išsprendžiama dėl S. B. gyvenamosios vietos, jos išlaikymo.

Įvertinus taikos sutarties sąlygas daroma išvada, kad ji imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui neprieštarauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis); šalių bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia ir atitinka CPK 140 straipsnio 3 dalies reikalavimus; šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, nurodytų CK 6.984 straipsnyje, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartis tarp šalių išsprendžia kilusį ginčą ir užkirs kelią kilti teisminiams ginčams ateityje, prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo laikomas pagrįstu ir tenkinamas, taikos sutartis yra tvirtintina (CPK 582 straipsnio 3 dalis, CK 6.983, 6.985 straipsniai).

Ieškovui N. B. yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų juos atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi byla užvesta pateikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Iš viso šioje byloje žyminio mokesčio dydis yra toks: 75 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, 75 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,48 Eur. Minėtas žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra priteistinas lygiomis dalimis iš atsakovų – po 78,24 Eur iš R. B. ir J. M.. Taikos sutartimi išsprendžiama dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo. Už šiuos reikalavimus žyminis mokestis būtų 129 Eur, tačiau šiuos klausimus išsprendus taikos sutartimi, žyminis mokestis mažintinas 75 procentais ir jis sudaro 32 Eur. Šis mokestis priteistinas iš J. M., todėl bendra bylinėjimosi išlaidų suma, priteistina valstybei iš J. M. yra 110,24 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, 307 straipsniais

nusprendė:

Ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra S. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Nustatyti, kad J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra S. B., gim. (duomenys neskelbtini), a .k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Pakeisti Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus 2017 m. vasario 13 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis apie tėvą, panaikinant įrašą, kad tėvas yra N. B. ir nurodant jog S. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 78,24 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 24 ct.) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 110,24 Eur (vieną šimtą dešimt eurųs 24 ct.) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Patvirtinti ieškovo N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) toliau sutartyje vadinamų Šalimis, tarpusavio nuolaidomis išspręstą teismini ginčą, užkertant kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, sudarytą taikos sutartį (CK 6.983 str.) šiomis sąlygomis:

1. atsakovai R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažįsta ieškovo N. B., a.k, (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį nagrinėjamą Šiaulių apylinkės teisino Kelmės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2270-496/2019 dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo nepilnametei dukrai S. B., gim (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini)

2. Šalys susitaria ir atsakovai R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažįsta, kad ieškovas N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra dukters S. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o atsakovas J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) yra dukters S. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

3. Šalys susitaria ir prašo pakeisti 2017 m. vasario 13 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, nurodant jog S. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra J. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

4. Šalys susitaria ir prašo pakeisti S. B., gim (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) pavardę į tėvo pavardę M.

5. Atsakovas J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja gera valia mokėti išlaikymą savo nepilnametei dukrai S. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo šios Sutarties pasirašymo dienos - 2019-04-25 iki dukters pilnametystės, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnametės dukters išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise iki S. pilnametystės tvarkys jos motina R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

6. Atsakovai R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) sutaria, kad jų dukters S. B., gim (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina R. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

7. Šalys susitaria, kad asmeniškai turėtų bylinėjimosi išlaidų susidariusių procese vienas iš kito neprašo atlyginti.

8. Taikos sutarties pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos CPK 584 str., 587 str., 294 str. šalims yra žinomos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.