Šiaulių apygardos teismo nutartis

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. B. gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė A. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-31 nutarties, kuria A. B. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-05-27 nutartimi pripažinta, kad A. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnyje, būdamas nepakaltinamas, ir nutarta jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. VšĮ (duomenys neskelbtini). Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022-04-19 nutartimi A. B. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pratęstas. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022-10-17 nutartimi A. B. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamą vietą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-05-10 ir 2023-12-07 nutartimis priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas A. B. pratęstas.

Skundu, pateiktu apygardos teismui, asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-31 nutartį, kadangi nori pradėti dirbti ir būti doras pilietis.

Teismo posėdžio metu gynėja advokatė palaikė asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. B. skundą ir prašė jį tenkinti.

Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. B. skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-31 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti A. B. skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata ir 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo būtinumo (nagrinėjamu atveju dėl A. B. paskirtos priverčiamosios priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeitimo į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“), įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas ir galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.

Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar būtina ir toliau taikyti bei griežtinti A. B. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pagrįstai rėmėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teikime nurodyta informacija, jog 2024-07-18 komisija, kurią sudarė pacientą A. B. stebėjusi komanda, įvertino dabartinę paciento psichikos būseną ir padarė išvadą: pacientas serga psichikos liga – (duomenys neskelbtini), stebėjimo laikotarpiu A. B. gydėsi nereguliariai, pas gydytoją psichiatrą pavėluodavo išsirašyti vaistų. Pacientas dėl vidaus taisyklių pažeidimo buvo pašalintas iš nakvynės namų, vėliau gyveno VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2024-07-03 iš šios įstaigos gautame rašte nurodyta, kad A. B. elgesys buvo neadekvatus, neprognozuojamas, apie dvi savaites tuose namuose nebegyvena; į gydymo įstaigos darbuotojų skambučius telefonu A. B. neatsiliepia; galimai stebėti psichozės simptomai, nes A. B. elgėsi neadekvačiai, laukuose kasė tunelius (2 t., b. l. 175), todėl tikslingas priverstinis gydymas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sustiprinto režimo sąlygomis.

Atsižvelgdamas į šiuos duomenis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. B. reikalinga taikomą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų komisijos išvadą, ar leistų abejoti gydytojų kompetentingumu ir objektyvumu, o kartu ir skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis.

Manyti, kad A. B. sugebės ir toliau gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis (įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktus ir aptartus duomenis) pagrindo nėra. Kaip jau buvo pasisakyta, ambulatorinis gydymas nedavė tokių rezultatų, kokių buvo siekiama, nes A. B. psichinė būsena tik prastėja, todėl konstatuotina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra reikalingas pastovus A. B. būklės stebėjimas bei gydymas stacionare, kas darytų teigiamą įtaką ne tik jo elgesiui ir sveikatai, bet ir kritikai savo būklės atžvilgiu.

Dėl išvardytų motyvų naikinti skundžiamą nutartį A. B. skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 405 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ne vėliau kaip po 6 mėnesių teismas privalės iš naujo svarstyti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-31 nutarties atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.