- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-532-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- J. D.
- Ieškovas
- P. P.
- Trečiasis asmuo
- N. P.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. D. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui J. D. , trečiajam asmeniui N. P. dėl skolos pagal sutartines prievoles ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. D. 10 000 Lt skolos pagal sutartines prievoles ir 250 Lt palūkanų. Nurodė, kad 1999-05-04 Kauno miesto 1-jame notarų biure šalys sudarė panaudos sutartį, pagal kurią ieškovas P. P. suteikė teisę atsakovui J. D. neatlygintinai naudotis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Ford Escort v/n (duomenys neskelbtini) , bei įgaliojo šį automobilį parduoti už jų aptartą kainą ir sąlygas (civilinės bylos Nr. L2-380-545/2005 b.l. 23-24). Tą pačią dieną šalys sudarė rašytinę sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo minėtą lengvąjį automobilį parduoti už 10 000 Lt, ir šią sumą sumokėti P. P. iki 1999-11-04 (b.l. 6-7). Kaip garantiją atsakovas išdavė ieškovui paprasta rašytine forma sudarytą paskolos raštelį dėl 10 000 Lt paskolos paėmimo (civ. bylos Nr. L2-380-545/2005 b.l. 3-4). Tokiais atsakovo veiksmais jis neteko savo turto, nes atsakovas negrąžino jam perduoto automobilio, o taip pat ir pinigų už jį. Šiuo metu lengvojo automobilio Ford Escort v/n (duomenys neskelbtini) buvimo vieta yra nežinoma.
Atsakovas J. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 10 000 Lt iš ieškovo neskolino. Atsakovas ieškovui priklausančio lengvojo automobilio Ford Escort v/n (duomenys neskelbtini) iki aptartos datos – 1999-11-04, negrąžino, nes to padaryti negali dėl to, kad jis sudegė. Be to, šiuo automobiliu pagal panaudos sutartį buvo leista naudotis ir trečiajam asmeniui N. P. , kuris taip pat atsakingas dėl šio turto netekimo.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 10 000 Lt įsiskolinimo dėl prievolės neįvykdymo. Ieškinį dalyje dėl 250 Lt palūkanų priteisimo atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Teismas sprendė, kad ieškovas turėdamas tikslą savo automobilį parduoti, o atsakovas - jį įsigyti, sudarė keletą tarpusavyje susijusių sandorių, kurie iš esmės atitinka pavedimo sutartį (CK 6 knygos XXXVI skyrius). Teismas nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl sutarties neįvykdymo pasekmių, tokiam ginčui spręsti taikytinos 2000 m. redakcijos CK nuostatos. Teismas nustatė, kad nuo 1999-07-20 iki gaisro, kilusio 1999-07-27, lengvasis automobilis Ford Escort v/n (duomenys neskelbtini) buvo atsakovo J. D. (panaudos gavėjo) žinioje, todėl pastarasis turėjo prievolę jį saugoti. Atsakovas 1999-07-26 išvykdamas į užsienį, automobilį paliko be priežiūros, kuris kitą dieną sudegė. Teismas nurodė, kad neįvykdyta nė viena iš šalių 1999-05-04 sudarytos panaudos sutarties alternatyvių sąlygų, t. y. nėra duomenų, kad ginčo automobilis, kuris yra sudegęs ir jo buvimo vieta nežinoma, yra grąžintas turto savininkui – ieškovui, panaudos sutartis yra neterminuota, nenutraukta ir galioja iki šiol, tą pačią dieną sudaryta šalių sutartis dėl automobilio pardavimo už aptartą kainą, yra neįvykdyta, nes automobilis nebuvo parduotas, o automobilio savininkas iki nustatyto termino - 1999-11-04, pinigų 10 000 Lt sumai iš J. D. negavo. Teismas nustatė, siekiant garantuoti aukščiau paminėtų prievolių įvykdymą, atsakovas pasirašė paskolos raštelį 10000 Lt sumai, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 1999-11-04. Grynieji pinigai atsakovui nebuvo perduoti. Paskolos davėjas šiuo rašteliu netesybų atsisakęs (civ. bylos Nr. L2-380-545/2005 b.l. 3-4). Šio paskolos raštelio tikrumas nėra nuginčytas. Teismas nurodė, kad šalys, sudarydamos panaudos, įgaliojimo, bei paskolos sandorius, taip pat susitarė, kad atsakovui suteikiant teisę naudotis ieškovui priklausančiu lengvuoju automobiliu Ford Escort, jis jį gali parduoti už 10 000 Lt iki 1999-11-04, o nepardavus iki aptartos datos, grąžinti jį ieškovui tokios būklės, kurios jį gavo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba grąžinti aptartą pinigų sumą. Teismas konstatavo, jog pavedimo sutartis terminas yra pasibaigęs, todėl įgaliotinis privalo įgaliotojui grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui (CK 6.764 str. 4 d.), to neatlikus atsakovui, ieškovas įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo CK 1.138 str. 6 p. tvarka. Teismas atmetė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, nes palūkanos gali būti nustatytos įstatymu ir šalių susitarimu, šiuo atveju šalys nesusitarė dėl palūkanų dydžio, atsakovas neprisiėmė prievolės ieškovui mokėti palūkanas už tariamai paskolintas pinigines lėšas (turtą), be to, ieškovas paskolos sutartimi yra pats atsisakęs netesybų ar palūkanų.
Šalies argumentai
Atsakovas J. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2007-01-02 sprendimą ir ieškovo reikalavimą dėl sutartinės prievolės įvykdymo atmesti. Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime neteisingai vertino faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, todėl neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal ginčo paskolos raštelį pinigai atsakovui nebuvo perduoti, atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo parduoti ginčijamo automobilio. Nebuvo nustatyta, dėl kieno kaltės sudegė automobilis. Teismas nepagrįstai reikalavimus dėl piniginės prievolės įvykdymo susiejo su panaudos sutartimi, sudaryta tarp šalių, nes analogiška panaudos sutartis buvo sudaryta ir tarp ieškovo bei trečiojo asmens.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė 10 metų ieškinio senaties terminą.
Ieškovas P. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai ir tinkamai vertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl visiškai teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir tenkino ieškinio reikalavimus. Atsakovas naudojosi ginčo automobiliu, buvo atsakingas už savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą.
Tretysis asmuo N. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas siekdamas tikslo parduoti automobilį, o atsakovas jį nupirkti sudarė kelis sandorius, kuriuos teismas teisingai laikė pavedimo santykiais tarp šalių ir aiškindamas šalių sudarytų sutarčių esmę teisėtai taikė pavedimo sutarties nevykdymo pasekmes (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis).
Nustatyta, kad ieškovas 1999-05-04 perdavė pagal panaudos sutartį atsakovui J. D. ir trečiajam asmeniui N. P. neatlygintinai naudotis automobiliu Ford Escort v.n. (duomenys neskelbtini) , (T1, b.l. 5, 98) bei tos pačios dienos sutartimi pavedė atsakovui šį automobilį parduoti už 10 000 Lt ir šią sumą sumokėti P. P. iki 1999-11-04 (T 1, b.l. 6-7). Kaip garantija atsiskaitymui už parduotą automobilį atsakovas pasirašė paskolos raštelį dėl 10 000 Lt paskolos gavimo ir jos grąžinimo iki 1999-11-04 (civ.byla Nr. L2-380-545/2005, b.l. 4), nes abi šalys pripažino, kad pagal paskolos raštelį pinigai atsakovui nebuvo perduoti ir šis raštelis buvo sudarytas kai garantija, todėl jos laikyti paskolos sutartimi atsižvelgiant į sandorio šalių tikrą valią nėra pagrindo.
Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas pavedimo sutarties neįvykdė, automobilio nepardavė ir pinigų sutartų pagal pavedimo sutartį neperdavė. Nors apeliantas nurodė, jog teismas neišsiaiškino priežasčių, dėl kurių atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimo, tačiau kolegija pažymi, jog atsakovas pateikdamas įrodymus, kad jam pagal panaudos sutartį perduotas automobilis sudegė (T 1, b.l. 8), neteikė teismui įrodymų, jog dėl automobilio sudegimo kaltas kitas asmuo, o jis kaip automobilio naudotojas nagrinėjamu atveju neatsako už naudojamo daikto sunaikinimą. Atsakovui kaip panaudos, susijusios su pavedimo santykiais, gavėjui įstatymai numatė pareigą išlaikyti ir saugoti daiktą, o pagal panaudos sutarties 4 p. pareigą rūpintis automobilio technine būkle, atlikti einamąjį eksploatacinį remontą, o jei dėl jo kaltės perduotas automobilis bus sugadintas, daryti šio automobilio kapitalinį remontą.
Apelianto nurodyta aplinkybė, jog analogiška panaudos sutartis sudaryta ir su trečiuoju asmeniu N. P. , ko teismas neva nevertino, nedaro sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą. Ieškovui yra suteikta teisė ginti savo teises Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis) ir pagal jo pareikštą ieškinį teismas nagrinėja bylą ir negali išeiti už ieškinio ribų. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį tik vienam atsakovui J. D. , nežiūrint į tai, jog yra nustatyta, kad 1999-05-04 ieškovas sudarė dvi panaudos sutartis dėl to paties automobilio panaudos, t.y. su atsakovu ir trečiuoju asmeniu N. P. , ir pagal Civilinio kodekso 6.636 straipsnyje įtvirtintas nuostatas tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo turi pareigą atsakyti už prievolės nevykdymą, panaudos daikto neišsaugojimą. Kaip jau yra konstatavusi Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-01-23 nutartyje nagrinėjamoje byloje yra nustatyta solidari atsakovo ir trečiojo asmens atsakomybė pagal netinkamą prievolės pagal panaudos sutartį vykdymą, todėl abu asmenys atsako solidariai. Kadangi ieškovas pareiškė reikalavimą tik vienam iš solidarių skolininkų, tai pagal solidarios atsakomybės nuostatas, vienas iš solidarių skolininkų atlyginęs nuostolius, turi teisę šių nuostolių tenkančią dalį reikalauti iš kito solidaraus skolininko (Civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad N. P. įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, todėl procesinio pobūdžio pažeidimų dėl jo kaip solidaraus skolininko nėra.
Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas netinkamai skaičiavo 10 metų ieškinio senaties terminą, nes nuostolių atlyginimui taikomi sutrumpinti 3 metų ieškinio senaties terminai. Kaip jau minėta, atsakovo atsakomybė kildinama ne iš delikto, o iš prievolių pagal sutartį nevykdymo, tokiu būdu teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog turi būti taikomi bendri, o ne sutrumpinti ieškinio senaties terminai (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329-330 str.str.).
Iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, ieškovui - 200 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Kolegijos nustatytas išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš J. D. priteisti 200 bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme P. P. .