Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1269-348/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-18
Bylos Nr.
1S-1269-348/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
V. G.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1269-348/2016
Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00312-2008-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. 93-523 taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 8 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi ši bausmės subendrinta su 2008 m. rugsėjo 26 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 10 metų. Bausmės pradžia – 2008 m. liepos 10 d., bausmės pabaiga – 2018 m. liepos 10. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 11 mėnesių 12 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016 m. liepos 28 d.).Komisijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. 93-523, nutarta nuteistajam V. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog V. G. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Skunde nuteistasis V. G. prašo atmesti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir palikti galioti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.Skunde nurodo, kad nors apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tačiau neįvertino, kad jis ne tik formaliai, bet ir praktiškai yra įvykdęs visus reikalavimus. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, kad ši rizika nuo 62 balų sumažėjo iki 58 balų. Be to, yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vykdo Komisijos rekomendacijas. Apeliantas pažymi, kad pagal naująjį teisinį reglamentavimą sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nevertinama nuteistojo charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis ir elgesys visos bausmės atlikimo metu. Taip pat negali būti pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo ir nusikaltimo sunkumas už kurį nuteistasis atlieka bausmę. Skunde atkreipiamas dėmesys ir tai, kad jis galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Civilinio ieškinio dengti neturi galimybės, nes neturi finansinių galimybių. Be to, teismas motyvuodamas kriminogeninių veiksnių buvimu, nepagrįstai rėmėsi sena Socialinio tyrimo išvada. Atsiliepimų į nuteistojo V. G. skundą negauta.Nuteistojo V. G. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi skundžiamą nutartį ir visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą V. G. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei – 58 balų. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymima, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dirbo, 2013-2014 metais mokėsi ir įgijo specialybę, šiuo metu yra 10 kartų skatintas, taip pat įvykdė visas jam skirtas Komisijos rekomendacijas, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau kaip matyti iš 2016 m. liepos 15 d. Socialinio tyrimo išvados, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip vidutinė, be to, nuteistajam vis dar nustatomi net keturi kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, visų savo veiksmų pasekmių neįvertinimas, nepasimokymas iš ankstesnio patyrimo, anksčiau buvo prižiūrimas, bet nesilaikė jam keliamų reikalavimų. Minėti kriminogeniniai veiksniai yra išskirti 2016 m. liepos 15 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-2926, todėl nepagrįstai skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi sena Socialinio tyrimo išvada. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis V. G. per bausmės atlikimo laiką padarė net 18 vidaus taisyklių pažeidimų, už ką jam paskirta 16 drausminių nuobaudą. Nors šios nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskutinis pažeidimas padarytas 2016 m. birželio 3 d., tačiau nuobauda neskirta, apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir pats nuteistasis pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, t. y. 58 balai. Šis balas sumažėjo nuo ankstesniojo vertinimo metu buvusio įvertinimo – 62 balų. Bylos duomenys patvirtina, kad V. G. savo elgesį kreipia teigiama linkme, tačiau daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.Skunde nuteistasis teigia, kad padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas bei neatliktos bausmės dydis, negali būti pripažįstami pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja nuteistasis. Be to, pažyma ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. G. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo V. G. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. G. skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas