Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šviesesniam gyvenimui“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“, ieškinį atsakovui E. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2019 m. liepos 25 d., teisme duomenys apie tai gauti 2019 m. rugsėjo 16 d. Atsakovas E. K. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepranešė teismui jokių pateisinamų priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, atsiliepimo pateikimo termino pratęsti neprašė. Ieškovė yra pareiškusi prašymą tokiu atveju priimti sprendimą už akių. Todėl byloje priimamas sprendimas už akių – teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „Šviesesniam gyvenimui“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 26 d. BUAB „Šviesesniam gyvenimui“ vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 10 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo ėjo atsakovas E. K.. Iš 2018 m. įmonės balanso, sudaryto 2019 m. balandžio 9 d., nustatyta, kad jau 2018 m. įmonės įsipareigojimai keletą kartų viršijo įmonės turto vertę, turtas iš viso sudarė 48 000 Eur, įsiskolinimai 252 000 Eur, nuosavas kapitalas sudarė minus 204 127 Eur. Atsakovas pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Šviesesniam gyvenimui“ Kauno apygardos teismui pateikė 2019 m. vasario 15 d. Iš ieškovės teismui pateiktų UAB „Šviesesniam gyvenimui“ sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. balandžio 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atlikto operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2019 m. sausio 8 d. atsakovas iš bendrovės bankų sąskaitų ir bendrovės kasos persivedė sau bendrovės lėšas, viso 42 900 Eur. Taip atsakovas 2018 m. spalio 31 d. bankiniu pavedimu iš įmonės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedė 4 000 Eur, 2018 m. lapkričio 7 d. bankomate du kartus po 1 000 Eur išgrynino 2 000 Eur, 2018 m. lapkričio 16 d. iš kasos atsakovui buvo išmokėti 25 400 Eur, 2018 m. gruodžio 20 d. bankiniu pavedimu atsakovas iš įmonės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą dviem mokėjimo pavedimais pervedė 4 500 Eur ir 2019 m. sausio 8 d. iš kasos atsakovui buvo išmokėti 7 000 Eur. Duomenų apie 42 900 Eur ieškovei priklausančios pinigų sumos panaudojimą ieškovės interesams ar grąžinimą į ieškovės banko sąskaitą ar kasą duomenų nėra.

Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyta, jog atsakovas E. K., laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. sausio 8 d., iš bendrovės bankų sąskaitų ir bendrovės kasos persivedė sau bendrovės lėšas – 42 900 Eur, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikomi neteisėtais. Žala šiuo konkrečiu atveju skaičiuojama pagal atsakovo išsimokėtą pinigų sumą – iš viso 42 900 Eur. Taip pat šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, tai yra būtų išsaugotos įmonės piniginės lėšos, kurios būtų panaudotos įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti 42 900 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.

Atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės, jam kyla prievolės nevykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 869 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Šviesesniam gyvenimui“, įmonės kodas 302431326, 42 900 Eur (keturiasdešimt du tūkstančius devynis šimtus eurų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2019 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 869 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę Kauno apygardos teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šį sprendimą per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos ieškovė gali apskųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.