- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-08
- Bylos Nr.
- 1S-605-810/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- V. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Algirdo Remeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 25 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. G. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas galutine 16 metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 1 d. nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vokietijos Federacinės Respublikos Limburg‘o an der Lahn Žemės teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 19 metų. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2004 m. vasario 18 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 18 d. Komisija 2018 m. birželio 25 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam V. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, jog nuteistasis nepadarė pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, visuma aplinkybių nėra pakankama teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis V. G. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, jog žemesnės instancijos teismas neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių, skundžiama nutartis grindžiama prielaidomis apie galimai neigiamus nuteistojo asmenybės bruožus bei galimą jų įtaką tolimesniam nusikalstamam elgesiui. Tokie argumentai yra tikimybinio pobūdžio, o realūs faktai ir aplinkybės, kurios nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tinkamai įvertintos nebuvo, kas prieštarauja teisingumo principui. V. G. atkreipia dėmesį į tai, kad jis stengiasi nepažeisti pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, įstatymų reikalavimų, neturi galiojančių nuobaudų, daugiau nei 20 kartų buvo skatintas už gerą elgesį, yra atsiribojęs nuo pataisos namų neformalių grupių ir taisyklių, aktyviai dalyvauja integravimosi į visuomenę darbo projektuose, lanko socialinės reabilitacijos kursus. Taip pat teigia, jog stengiasi bausmės atlikimo laiką išnaudoti prasmingai ir naudingai, lavinti socialinius įgūdžius, įgyti žinias bei kvalifikacijas, mokytis profesijos, kas leistų išėjus į laisvę įsidarbinti. Nurodo, jog bausmės atlikimo laikotarpiu įgijo vidurinį išsilavinimą, kompiuterių operatoriaus kvalifikaciją, šiuo metu informatikos žinias tobulina savarankiškai, mokosi anglų kalbos, domisi literatūra, daug sportuoja, propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Nuteistasis akcentuoja ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju turi oficialų būsimo darbdavio sutikimą priimti jį į darbą, nurodo, jog įsidarbinęs galėtų padengti likusią neturtinės žalos dalį, kurios šiuo metu apmokėti finansinių galimybių neturi, nes atlikdamas bausmę negali dirbti. Pažymi, jog jo socialiniai ryšiai su artimaisiais, draugais nėra nutrūkę, o būdamas laisvės atėmimo vietoje jis neturi galimybės atlikti savo kaip pilnaverčio šeimos nario pareigų, negali tinkamai rūpintis vaikų gerove bei auklėjimu, sunku palaikyti ryšius su žmona. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Kubiliūtė prašo nuteistojo skundo netenkinti. Anot prokurorės, apylinkės teismas įvertino formaliąsias ir materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – atsižvelgė, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per visą bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 16 kartų, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 35 balai, tačiau teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo nuostatas, neleidžiančias daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, t. y. V. G. žino ryšį tarp savo veikos ir nusikalstamo elgesio, tačiau, mano, jog neturėjo kito pasirinkimo, yra linkęs greitą, impulsyvų veikimą vertinti kaip buvimą ryžtingu, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Atsiliepime taip pat pažymima, jog V. G. bausmę atlieka už sunkų, apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus. Tai, kad nuteistasis ryžosi įvykdyti žmogžudystę būdamas subrendęs, rodo, jog V. G. negalioja visuomenėje egzistuojančios moralės normos, jis ypač pavojingas visuomenei. Be to, V. G. dėl paskutinės padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Prokurorė pažymi ir tai, jog nuteistajam paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – daugiau nei 4 metai, yra pakankamai didelė. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti bausmės tikslai. Aukščiau nurodytos aplinkybės, prokurorės manymu, leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nors ir su intensyvia priežiūra, nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Nuteistojo V. G. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taigi yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau, taikant BVK 157 straipsnio normas, vien formalaus pagrindo nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui). Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip pagrindą atsisakyti taikyti V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kartu vertinant ir tai, jog nuteistasis neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies, bei jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, konstatavo apylinkės teismas. Tokiam žemesnės instancijos teismo vertinimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.Aukštesnės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentais, jog stebimi tam tikri teigiami jo elgesio pokyčiai – nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, yra 17 kartų skatintas už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse (nors nuteistasis nurodo, jog buvo skatintas daugiau kaip 20 kartų, tačiau iš 2018 m. birželio 26 d. Kybartų pataisos namų pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, jog V. G. skatintas 17 kartų), sportuoja. Tačiau šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos daryti išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką rodo, jog lygtinai paleistas iš pataisos namų nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis nurodo ir daugiau, jo manymu, jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir faktų – tai, jog jis yra atsiribojęs nuo pataisos namų neformalių grupių ir taisyklių, aktyviai dalyvauja integravimosi į visuomenę darbo projektuose, lanko socialinės reabilitacijos kursus, taip pat teigia, jog stengiasi bausmės atlikimo laiką išnaudoti prasmingai ir naudingai, lavinti socialinius įgūdžius, įgyti žinias bei kvalifikacijas, mokytis profesijos, nurodo, jog bausmės atlikimo laikotarpiu įgijo vidurinį išsilavinimą, kompiuterių operatoriaus kvalifikaciją, šiuo metu informatikos žinias tobulina savarankiškai, mokosi anglų kalbos, domisi literatūra, propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Vertinant šiuos nuteistojo argumentus, apygardos teismas pažymi, jog iš V. G. socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis dalyvauja tik privalomose socialinės reabilitacijos programose. Dalyvavimas pozityvaus užimtumo programose, socialiniuose projektuose, kai šie yra numatyti individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane, nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas yra savarankiška lygtinio paleidimo taikymo sąlyga, kurios nesant, neegzistuotų net formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tuo tarpu kitos nuteistojo nurodomos aplinkybės – tai, kad jis yra atsiribojęs nuo pataisos namų neformalių grupių ir taisyklių, bausmės atlikimo laikotarpiu įgijo vidurinį išsilavinimą, kompiuterių operatoriaus kvalifikaciją, šiuo metu informatikos žinias tobulina savarankiškai, mokosi anglų kalbos, domisi literatūra, nėra patvirtintos skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, jos nenurodomos ir V. G. socialinio tyrimo išvadoje. Apygardos teismas, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, negali sutikti su nuteistojo skundo argumentu, jog žemesnės instancijos teismas neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių, skundžiama nutartis grindžiama prielaidomis apie neigiamus nuteistojo asmenybės bruožus bei galimą jų įtaką tolimesniam nusikalstamam elgesiui. Nors apylinkės teismas neįvardijo aukščiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau sprendimą atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos grindė ne prielaidomis, kaip nurodo nuteistasis, o informacija apie nuteistojo padarytus pažeidimus pataisos namuose bei socialinio tyrimo metu gautais duomenimis, kas leido teismui pagrįstai abejoti tuo, jog nuteistasis jau šiuo metu yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog V. G. socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistais, dėl nužudymo kaltės nepripažino, dar iki šiol ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims, be to, neigiamą savo elgesį pateisina, lygindamas jį su kitais pažeidimais. Aukštesniojo teismo manymu, toks V. G. požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, kuri sukėlė negrįžtamas pasekmes, vertinant ir tai, jog iki šiol nuteistasis ignoruoja savo elgesio pasekmes, atsižvelgdamas tik į tas pasekmes, kurios turi įtakos jo ar jam artimų žmonių fizinei, psichologinei ar finansinei būklei, rodo, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, bei laikytinas nuteistojo riziką nusikalsti didinančiu veiksniu. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys ir į V. G. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, iš kurio matyti, jog iš nuteistajam nustatomų 35 balų tik 7 balai yra statiniai, o likę 28 – dinaminiai, kuriuos V. G. savo teigiamu elgesiu dar gali įtakoti ir sumažinti, o jų egzistavimas, kartu vertinant ir aukščiau nurodytą aplinkybę apie nuteistojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, bei padarytus pažeidimus, sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi. Kaip matyti iš Kybartų pataisos namų pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus, nuteistasis net 6 kartus baustas už pataisos namuose nustatytos vidaus tvarkos pažeidimus. Nors šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų V. G. neturi, o paskutinė drausminė nuobauda už draudžiamų nuteistiesiems būtiniausių reikmenų turėjimą jam paskirta prieš 2 metus (2016 m. liepos 21 d.), tačiau pažymėtina, jog tai padaryta praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo bausmės atlikimo pradžios (2004 m. vasario 18 d.), kas rodo, jog nuteistasis, net ir žinodamas bausmės atlikimo vietos taisykles, jų nepaisė, visą bausmės atlikimo laikotarpį nesistengė elgtis nepriekaištingai.Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo teiginiai, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje jis negali tinkamai pasirūpinti vaikais, jų auklėjimu, tokiu būdu yra apsunkinamas jo bendravimas su sutuoktine, šiuo atveju taip pat nesuteikia pagrindo tenkinti nuteistojo skundą. Šiame kontekste pažymėtina, jog visuomenės interesas užtikrinti teisingumo įgyvendinimą, visuomenės apsaugą tiek individualiosios, tiek ir bendrosios prevencijos aspektu pateisina ribojimus, susijusius su nuteistojo šeiminiais, socialiniais ryšiais. Taip pat negali būti sureikšminama ir ta aplinkybė, kad byloje yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie galimą nuteistojo įdarbinimą vairuotoju, kadangi tokios pažymos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis V. G. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo V. G. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.