Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 186 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2015 m. lapkričio 9 d., apie 20.28 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, melagingai, be pagalbos poreikio, iškvietė policijos pareigūnus.

Šiais veiksmais A. P. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje.

A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad pas ją atvažiavo mamos draugas vardu V.. Jie kartu vartojo alkoholį. Tuomet V. pradėjo prie jos lįsti, stumdytis, tampytis, norėjo, kad ji kartu su juo atsigultų į lovą. A. P. teigė, jog ji išėjo į tualetą ir užrakino V. kambaryje, iškvietė policiją. Policiją kvietė, kadangi V.atsisakė eiti iš jos namų. Atvykus policijai, V. elgėsi gerai.

Tyrimo metu A. P. parodė, kad 2015 m. lapkričio 9 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), atėjo jos mamos draugas V.. Po 10 minučių ji paprašė jo išeiti. V. triukšmavo, todėl ji V. užrakino tualete ir iškvietė policiją. V. be policijos pagalbos nebūtų išėjęs iš buto. (b. l. 2)

Teismo posėdžio metu liudytojas N. A. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, į kurį buvo sureaguota. Atvykus į įvykio vietą, A. P. kaimynė nurodė, kad ši neseniai atsikėlė į (duomenys neskelbtini), minėtame bute nuolatos vyksta baliai. A. P. policijos pareigūnams nurodė, kad jos bute yra pašalinis žmogus ir ji nori, kad jis išeitų. A. P. bute buvo alkoholio, jokio smurto požymių ant pranešėjos nebuvo, A. P. niekam neturėjo jokių pretenzijų.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. K. parodė, kad atvykus į įvykio vietą A. P. buvo be emocijų, girta, nurodė, kad jos mamos pažįstamas vyras yra jos bute, ji nori, kad jis išeitų. Ant A. P. kūno buvo mėlynė, tačiau ji nurodė, kad mėlynė yra iš anksčiau. Užėjus į butą jame miegojo vyras, buvo alkoholio butelių. Pažadinus vyrą, jis nesuprato, kas vyksta, kodėl policijos pareigūnai atvažiavo. Vyras nurodė, kad atėjo pas gerą pažįstamą A. P., kartu gėrė, jis paskui užmigo. A. P. kaimynė nurodė, kad A. P. į butą yra atsikrausčiusi prieš porą dienų, pas ją vaikšto visokie vyrai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo faktą ir A. P. kaltę įrodo byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. (b. l. 1-2)

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2015 m. lapkričio 9 d. 20.24 val. buvo gautas pranešimas, jog pranešėja savo namuose užrakino mamos draugą, kuris puola muštis. (b. l. 3)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, jog 2015 m. lapkričio 9 d., apie 20.28 val., buvo gautas pranešimas, kad moteris (duomenys neskelbtini), užrakino savo motinos draugą, nes jis puola muštis. Nuvykus į įvykio vietą policijos pareigūnus pasitiko A. P., kuri buvo neblaivi (sunkiai formulavo sakinius, iš burnos sklido alkoholio kvapas). A. P. policijos pareigūnams nurodė, kad į jos namus atėjo motinos draugas ir užmigo, paprašius išeiti jo iš namų, jis atsisakė. Policijos pareigūnams minėtas vyras V. G. paaiškino, kad jokio konflikto tarp jo ir A. P. nebuvo. A. P. užsiima prostitucija ir jam nepranešus iškvietė policiją. V. G. ir A. P. kartu šventė, gėrė alkoholinius gėrimus. V. G. taip pat nurodė, kad A. P. nemušė. Pati A. P. prisipažino, kad ji kartu su V. G. šventė, bet kadangi jai nebepatiko, iškvietė policiją, kad jį išvarytų. (b. l. 4)

Byloje esantys garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro iš esmės patvirtina aplinkybes, nurodytas registruojamų įvykio registre, t. y., kad A. P. prašo policijos pagalbos, kadangi jos mamos draugas, kurį ji yra užrakinusi bute, kelia ranką prieš pranešėją, ji pageidauja, kad vyriškis išeitų iš buto. (b. l. 15)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus vedėjos tarnybiniame pranešime ir pažymoje nurodoma, kad institucija dėl melagingo iškvietimo patyrė 3,21 Eur žalą. (b. l. 10-11)

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnį atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Nagrinėjamu atveju A. P. teigė, jog pagalbą kvietė, kadangi pas ją atvykęs svečias netinkamai elgėsi. Vis tik byloje surinkti įrodymai paneigia A. P. teiginius apie tai, kad pas ją atėjęs pažįstamas vyras elgėsi netinkamai ir dėl jo elgesio reikėjo kviesti policijos pareigūnus. Iš liudytojo N. A. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad atvykus į įvykio vietą, jį ir jo kolegę pasitiko A. P.. Įėjus į butą, jame buvo alkoholio, jokių smurto žymių ant A. P. nesimatė, ji niekam neturėjo pretenzijų. A. P. policijos pareigūnams nurodė, jog jos bute esantis vyras yra nepageidaujamas, ji nori, kad jis išeitų. Liudytoja E. K. posėdžio metu papildomai nurodė, jog atvykus į įvykio vietą, bute buvo rastas miegantis vyras, kuris nurodė, kad jie kartu su A. P. vartojo alkoholį, paskui jis užmigo. Duoti liudytojų N. A. ir E. K. parodymai atitinka N. A. tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, jog policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, turėtų tikslą apkalbėti A. P., todėl jų parodymais nėra jokio pagrindo netikėti. Taigi policijos pareigūnų parodymai bei tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys leidžia konstatuoti, jog A. P. neturėjo pagrindo kviesti policijos pareigūnų, kadangi jai ar kitoms įstatymų saugomoms vertybėms nebuvo kilusi jokia grėsmė. Čia teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. P. teismo posėdžio metu neneigė, kad kartu su pas ją atėjusiu vyru vartojo alkoholį, pati buvo jį užrakinus bute, o iš policijos tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad A. P. paaiškino, jog jai nepatiko švęsti su vyriškiu, todėl iškvietė policiją. Taigi byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. P. suprato, jog kreipiasi į specialiąsias tarnybas, kurių pagrindinė pareiga yra užtikrinti neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į asmenų pagalbos prašymus, pateikė melagingus duomenis, suvokdama, jog šių tarnybų pagalba nereikalinga, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje ir yra baustina.

Pastebėtina, jog pagrindinė policijos pareigūnų pareiga, gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką. Kaip matyti iš A. P. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui, ji pranešė apie tariamą pažeidimą/nusikalstamą veiką, t. y., smurto prieš ją naudojimą. Vis tik byloje užfiksuoti įrodymai patvirtina, kad A. P. iš tikrųjų policiją kvietė siekdama, jog policijos pareigūnai išprašytų jos pažįstamą vyrą iš buto.

A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje, nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas A. P. nuobaudą už padarytą pažeidimą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, į tai, kad ji anksčiau yra bausta administracine tvarka, yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, A. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos 186 straipsnyje, yra skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minėtos normos sankcijoje numatytose ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai.

Lietuvos Respublikos ATPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, apylinkės teismo teisėjas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį.

Byloje yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus parengta pažyma, kurioje užfiksuota, jog reagavus į melagingą pranešimą apie įvykį buvo patirta 3,21 Eur žala. Pagal pateiktą pažymą išlaidas sudaro pareigūnų darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos bei tarnybinio automobilio degalų išlaidos. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas, apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į A. P. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl dėl A. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo šioje dalyje nuostolių nepatyrė ir nepagrįstai prie nuostolių priskyrė pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą.

Tuo pačiu konstatuotina, jog A. P. melagingai pranešus apie tariamą įvykį (smurtaujantį vyrą) ir policijai į tokią informaciją reaguojant, buvo vykta į įvykio vietą, tam buvo naudojamas tarnybinis transportas ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei A. P. melagingai nebūtų paskambinusi pagalbos telefonu ir nebūtų pranešusi apie tariamą konfliktą. Dėl to darytina išvada, kad dėl žinomai melagingo A. P. pranešimo buvo patirti nuostoliai, kuriuos sudaro išlaidos susijusios su tarnybinio transporto naudojimu, šių išlaidų suma pagal pateiktą pažymą yra 0,47 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 95 Eur (devyniasdešimt penkių eurų) baudą.

Įpareigoti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 0,47 Eur turtinį nuostolį (Lietuvos Respublikos ATPK 37 straipsnis 1 dalis).

Turtinis nuostolis turi būti atlygintas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o jeigu nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos (Lietuvos Respublikos ATPK 341 straipsnis).

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 15053131965.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.